versija spausdinimui
(0)
Europos Komisijai pasiūlius, didžiausia kitų metų Europos Sąjungos (ES) išlaidų dalis bus nukreipta investicijoms į ekonomikos pažangą. Tai - pirmas kartas ES finansų istorijoje, kai ekonomikos plėtrai, konkurencingumui ir darbo vietų steigimui skiriamos išlaidos aplenkia iki šiol stabiliai pirmavusią ES fondų paramos gavėją - žemės ūkio sritį, ir tampa didžiausiu ES biudžeto segmentu.
Tokia struktūrinė permaina numatyta 2008 metų ES biudžete, kurį šiandien patvirtino Europos Parlamentas, šiuo sprendimu užbaigdamas 8 mėnesius trukusį derybų maratoną. Patvirtintas 2008 metų ES išlaidų dydis - 129,1 mlrd. eurų (1,03 proc. Bendrųjų nacionalinių pajamų).
Ekonomikos plėtrai skiriama biudžeto dalis ūgtelės trigubai daugiau, nei pats biudžetas 58 mlrd. eurų, o tai yra 45 proc. viso kitų metų biudžeto, skiriama ekonomikos augimą ir spartesnę sanglaudą skatinančių programų finansavimui. Palyginti su 2007 metais šios paskirties išlaidos didinamos beveik 6 proc., nors bendras visų biudžeto išlaidų augimas tesiekia 2,2 procento.
"Biudžeto svorio centras akivaizdžiai pasislinko, ir tai reiškia daug daugiau, negu kiekybinį pokytį. Rekordinės investicijos į ekonomikos konkurencingumą ir augimo skatinimą - tai kokybinis lūžis ES biudžeto struktūroje, ir dar svarbiau - esminė požiūrio permaina", - sakė po balsavimo Dalia Grybauskaitė, Europos Komisijos narė, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą.
Jos teigimu, "naujos kokybės išlaidų struktūra ES deklaruotiems politiniams siekiams suteikia konkrečią finansinę išraišką. Nuo šiol politiniai prioritetai – tyrimai, inovacijos, konkurencingumas, sparti ir tvari ekonomikos plėtra – tampa konkrečiais biudžetiniais prioritetais".
2008 metais ES ekonomikos konkurencingumo programų finansavimas auga daugiau kaip 18 procentų.
Išlaidos mokslui ir tyrimams 2008 metais didėja beveik 11 procentų.
Daugiau nei 9 proc. auga asignavimai švietimui ir darbuotojų mokymui bei kvalifikacijos kėlimui. Rekordiškai – daugiau kaip 93 proc. - didėja investicijos į energetikos ir transporto tinklų plėtrą. Pasak D. Grybauskaitės, "kitų metų ES biudžeto kryptis – tai investavimas į tas sritis, kuriose išlaidos gali sukurti didžiausią naudą, paspartindamos ne pavienių segmentų, o visos ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, investicijos į energetikos ar transporto tinklus reikšmingos ne tik šiems ūkio sektoriams, bet ir visiems, besinaudojantiems jų paslaugomis".
2008 metų biudžete numatomi pokyčiai žemės ūkio išlaidų struktūroje. Nors dėl pasikeitusios padėties tarptautinėje žemės ūkio produktų rinkoje tiesioginių išmokų ir rinkos intervencijos priemonių finansavimas mažėja 3,4 proc., tačiau pastebimai auga išlaidos kaimo plėtros programoms, kurių paskirtis - skatinti inovacijas, žemės ūkio modernizavimą, ekologinį ūkininkavimą bei alternatyvius verslus kaime. Kaimo plėtros programų finansavimas kitais metais didės 4,5 procento. Daugiau nei 12proc. didinamas finansavimas aplinkos apsaugai žemės ūkyje.
Visų žemės ūkiui numatomų išlaidų apimtis kitais metais sieks 55 mlrd. eurų, arba - 43 proc. visų numatomų asignavimų. Numatytų lėšų pakaks užtikrinti stabilias ES paramą gaunančių ūkininkų pajamas.
Parama žemės ūkiui naujosiose ES šalyse ir toliau tolygiai didės, kaip tai numatyta 2007 – 2013 metų finansinėje perspektyvoje, kol šios šalys taps visavertės Bendrosios žemės ūkio politikos dalyvės. 2008 metais žemės ūkio išlaidų dalis ES-12 šalyse ūgtelės iki 20procentų (2006 metais jų dalis visose ES žemės ūkio išlaidose tesiekė 16 proc., 2007 metais – 17 proc.).
2008 metų biudžete toliau didėja naujosioms ES šalims narėms prognozuojamų lėšų apimtys. Numatoma, kad kitais metais ES-12 šalims gali tekti beveik pusė (apie 47 proc.) visų Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų. 2006 metais ES-naujokėms teko vos 23 proc. šių fondų paramos.
Jeigu Lietuva gebės išnaudoti visas ES biudžete numatytas galimybes, ES fondų parama Lietuvai 2008 metais galėtų siekti 1 mlrd. 483 mln. eurų (5,1 mlrd. litų) 2007 metų biudžete Lietuvai numatyta finansinė parama – 1 mlrd. 387 mln. eurų (4,8 mln. litų).
Didžiausią dalį sudarytų struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama, kuri gali siekti 833 mln. eurų (2,9 mlrd. litų), 2007 metais buvo numatyta 768 mln. eurų (2,6 mlrd. litų).
Numatoma parama Lietuvos žemės ūkiui – 421 mln. eurų (1,5 mlrd. litų), šiemet – 418 mlrd. eurų (1,4 mlrd. litų). Iš jų 249 mln. eurų (859 mln. litų) bus skirta kaimo plėtros programų finansavimui ir 172 mln. eurų (593 mln. litų) – tiesioginėms išmokoms bei rinkos reguliavimo priemonėms. Pasak D. Grybauskaitės, "toks išlaidų balansas leidžia užtikrinti ūkininkų pajamų stabilumą, tačiau tuo pat metu sukuria prielaidas aktyviai paskatinti pažangias naujoves kaime".
Tokia struktūrinė permaina numatyta 2008 metų ES biudžete, kurį šiandien patvirtino Europos Parlamentas, šiuo sprendimu užbaigdamas 8 mėnesius trukusį derybų maratoną. Patvirtintas 2008 metų ES išlaidų dydis - 129,1 mlrd. eurų (1,03 proc. Bendrųjų nacionalinių pajamų).
Ekonomikos plėtrai skiriama biudžeto dalis ūgtelės trigubai daugiau, nei pats biudžetas 58 mlrd. eurų, o tai yra 45 proc. viso kitų metų biudžeto, skiriama ekonomikos augimą ir spartesnę sanglaudą skatinančių programų finansavimui. Palyginti su 2007 metais šios paskirties išlaidos didinamos beveik 6 proc., nors bendras visų biudžeto išlaidų augimas tesiekia 2,2 procento.
"Biudžeto svorio centras akivaizdžiai pasislinko, ir tai reiškia daug daugiau, negu kiekybinį pokytį. Rekordinės investicijos į ekonomikos konkurencingumą ir augimo skatinimą - tai kokybinis lūžis ES biudžeto struktūroje, ir dar svarbiau - esminė požiūrio permaina", - sakė po balsavimo Dalia Grybauskaitė, Europos Komisijos narė, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą.
Jos teigimu, "naujos kokybės išlaidų struktūra ES deklaruotiems politiniams siekiams suteikia konkrečią finansinę išraišką. Nuo šiol politiniai prioritetai – tyrimai, inovacijos, konkurencingumas, sparti ir tvari ekonomikos plėtra – tampa konkrečiais biudžetiniais prioritetais".
2008 metais ES ekonomikos konkurencingumo programų finansavimas auga daugiau kaip 18 procentų.
Išlaidos mokslui ir tyrimams 2008 metais didėja beveik 11 procentų.
Daugiau nei 9 proc. auga asignavimai švietimui ir darbuotojų mokymui bei kvalifikacijos kėlimui. Rekordiškai – daugiau kaip 93 proc. - didėja investicijos į energetikos ir transporto tinklų plėtrą. Pasak D. Grybauskaitės, "kitų metų ES biudžeto kryptis – tai investavimas į tas sritis, kuriose išlaidos gali sukurti didžiausią naudą, paspartindamos ne pavienių segmentų, o visos ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, investicijos į energetikos ar transporto tinklus reikšmingos ne tik šiems ūkio sektoriams, bet ir visiems, besinaudojantiems jų paslaugomis".
2008 metų biudžete numatomi pokyčiai žemės ūkio išlaidų struktūroje. Nors dėl pasikeitusios padėties tarptautinėje žemės ūkio produktų rinkoje tiesioginių išmokų ir rinkos intervencijos priemonių finansavimas mažėja 3,4 proc., tačiau pastebimai auga išlaidos kaimo plėtros programoms, kurių paskirtis - skatinti inovacijas, žemės ūkio modernizavimą, ekologinį ūkininkavimą bei alternatyvius verslus kaime. Kaimo plėtros programų finansavimas kitais metais didės 4,5 procento. Daugiau nei 12proc. didinamas finansavimas aplinkos apsaugai žemės ūkyje.
Visų žemės ūkiui numatomų išlaidų apimtis kitais metais sieks 55 mlrd. eurų, arba - 43 proc. visų numatomų asignavimų. Numatytų lėšų pakaks užtikrinti stabilias ES paramą gaunančių ūkininkų pajamas.
Parama žemės ūkiui naujosiose ES šalyse ir toliau tolygiai didės, kaip tai numatyta 2007 – 2013 metų finansinėje perspektyvoje, kol šios šalys taps visavertės Bendrosios žemės ūkio politikos dalyvės. 2008 metais žemės ūkio išlaidų dalis ES-12 šalyse ūgtelės iki 20procentų (2006 metais jų dalis visose ES žemės ūkio išlaidose tesiekė 16 proc., 2007 metais – 17 proc.).
2008 metų biudžete toliau didėja naujosioms ES šalims narėms prognozuojamų lėšų apimtys. Numatoma, kad kitais metais ES-12 šalims gali tekti beveik pusė (apie 47 proc.) visų Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų. 2006 metais ES-naujokėms teko vos 23 proc. šių fondų paramos.
Jeigu Lietuva gebės išnaudoti visas ES biudžete numatytas galimybes, ES fondų parama Lietuvai 2008 metais galėtų siekti 1 mlrd. 483 mln. eurų (5,1 mlrd. litų) 2007 metų biudžete Lietuvai numatyta finansinė parama – 1 mlrd. 387 mln. eurų (4,8 mln. litų).
Didžiausią dalį sudarytų struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama, kuri gali siekti 833 mln. eurų (2,9 mlrd. litų), 2007 metais buvo numatyta 768 mln. eurų (2,6 mlrd. litų).
Numatoma parama Lietuvos žemės ūkiui – 421 mln. eurų (1,5 mlrd. litų), šiemet – 418 mlrd. eurų (1,4 mlrd. litų). Iš jų 249 mln. eurų (859 mln. litų) bus skirta kaimo plėtros programų finansavimui ir 172 mln. eurų (593 mln. litų) – tiesioginėms išmokoms bei rinkos reguliavimo priemonėms. Pasak D. Grybauskaitės, "toks išlaidų balansas leidžia užtikrinti ūkininkų pajamų stabilumą, tačiau tuo pat metu sukuria prielaidas aktyviai paskatinti pažangias naujoves kaime".