versija spausdinimui
(2)
Investuotojų asociacija kviečia burtis bendrovės „Linas“ akcininkus ir teisme siekti, kad įmonės kontrolę perėmęs Ramūnas Lenčiauskas bei su juo susiję asmenys supirktų akcijas iš smulkiųjų investuotojų. Atsiliepti turėtų tie investuotojai, kurie „Lino“ akcijų turėjo 2006 metų liepos 11 dieną. Tie, kurie „Lino“ akcijas jau pardavė, galės bylinėtis dėl žalos atlyginimo – skirtumo tarp oficialaus pasiūlymo kainos ir akcijų pardavimo kainos priteisimo.
„Su EBSW susijusiam R. Lenčiauskui šiurkščiai ignoruojant teismų sprendimus supirkti akcijas, daugelis investuotojų jau nuleido rankas ir pardavę akcijas nutarė „pamiršti“ šią bendrovę. Tačiau tyčiotis iš smulkiųjų akcininkų negalima, todėl siūlome vienytis ir kartu siekti teisingumo. Tikimės, kad šią iniciatyvą palaikys ir Lietuvos bankas“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys, advokatas Dominykas Vanhara.
Pasak jo, papildomos galimybės gintis „Lino“ akcininkams atsirado formuojantis teisinei praktikai - Lietuvos Aukščiausiajam teismui (LAT) išnagrinėjus „Spaudos“ smulkiųjų akcininkų bylą, kurios pagrindinė akcininkė „Viti“ taip pat ignoravo teismų sprendimus supirkti akcijas. „Smulkiesiems akcininkams atsirado galimybė reikalauti ne tik, kad būtų paskelbtas oficialus pasiūlymas (tokios prievolės „Lino“ stambieji akcininkai nevykdo), bet kad prievolė būtų įgyvendinta natūra, tai yra už akcijas iškart būtų priteisti pinigai“, - sakė D. Vanhara.
Naujai formuojama teismų praktika reiškia, “Lino” kontroliuojantiems akcininkams nepateisinamai ilgai vilkinant teismo nustatytą pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, smulkieji akcininkai turi galimybę savo ketinimą parduoti turimas akcijas bei apsisprendimą pasitraukti iš bendrovės įgyvendinti kreipdamiesi į teismą su reikalavimu priteisti turimų akcijų kainą, tai yra įvykdyti prievolę natūra.
2006 metų liepos 11 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas, Eimantas Lenčiauskas, Lionė Lenčiauskienė ir bendrovė „Nordic investicija“. Už akciją jie smulkiesiems turėjo sumokėti po 0,78 lito, tačiau pasiūlė tik po 0,28 lito, o neužregistravus oficialaus pasiūlymo, vėliau ignoravo teismų įpareigojimus supirkti „Lino“ akcijas.
„Tie, kas akcijas biržoje pardavė pigiau nei po 0,78 lito, iš Lenčiauskų gali reikalauti sumokėti skirtumą“, - sakė D. Vanhara.
2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 550 tūkst. litų baudą.
Norint prisijungti prie Investuotojų asociacijos buriamos grupės, reikėtų parašyti info@investuotoju.lt. Bylos bus inicijuojamos tik jeigu susirinks pakankamas suinteresuotų „Lino“ akcininkų skaičius.
„Su EBSW susijusiam R. Lenčiauskui šiurkščiai ignoruojant teismų sprendimus supirkti akcijas, daugelis investuotojų jau nuleido rankas ir pardavę akcijas nutarė „pamiršti“ šią bendrovę. Tačiau tyčiotis iš smulkiųjų akcininkų negalima, todėl siūlome vienytis ir kartu siekti teisingumo. Tikimės, kad šią iniciatyvą palaikys ir Lietuvos bankas“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys, advokatas Dominykas Vanhara.
Pasak jo, papildomos galimybės gintis „Lino“ akcininkams atsirado formuojantis teisinei praktikai - Lietuvos Aukščiausiajam teismui (LAT) išnagrinėjus „Spaudos“ smulkiųjų akcininkų bylą, kurios pagrindinė akcininkė „Viti“ taip pat ignoravo teismų sprendimus supirkti akcijas. „Smulkiesiems akcininkams atsirado galimybė reikalauti ne tik, kad būtų paskelbtas oficialus pasiūlymas (tokios prievolės „Lino“ stambieji akcininkai nevykdo), bet kad prievolė būtų įgyvendinta natūra, tai yra už akcijas iškart būtų priteisti pinigai“, - sakė D. Vanhara.
Naujai formuojama teismų praktika reiškia, “Lino” kontroliuojantiems akcininkams nepateisinamai ilgai vilkinant teismo nustatytą pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, smulkieji akcininkai turi galimybę savo ketinimą parduoti turimas akcijas bei apsisprendimą pasitraukti iš bendrovės įgyvendinti kreipdamiesi į teismą su reikalavimu priteisti turimų akcijų kainą, tai yra įvykdyti prievolę natūra.
2006 metų liepos 11 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas, Eimantas Lenčiauskas, Lionė Lenčiauskienė ir bendrovė „Nordic investicija“. Už akciją jie smulkiesiems turėjo sumokėti po 0,78 lito, tačiau pasiūlė tik po 0,28 lito, o neužregistravus oficialaus pasiūlymo, vėliau ignoravo teismų įpareigojimus supirkti „Lino“ akcijas.
„Tie, kas akcijas biržoje pardavė pigiau nei po 0,78 lito, iš Lenčiauskų gali reikalauti sumokėti skirtumą“, - sakė D. Vanhara.
2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 550 tūkst. litų baudą.
Norint prisijungti prie Investuotojų asociacijos buriamos grupės, reikėtų parašyti info@investuotoju.lt. Bylos bus inicijuojamos tik jeigu susirinks pakankamas suinteresuotų „Lino“ akcininkų skaičius.
Manyčiau, kad siekiant teisingumo įgyvendinimo reikėtų ne iš naujo teismų karuselę užsukti, o naudoti kitas priemones, kurios priverstų įgyvendinti jau senokai priimtą teismo nutartį. Jei yra kažkokių spragų teisinėje sistemoje, dėl kurių negali priversti įgyvendinti teismo nutartį, tai dėmesį reikėtų nukreipti į tų spragų pašalinimą.