versija spausdinimui
(1)
Priėmus naują Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo redakciją, atsirado naujų lėšų investavimo galimybių, antradienį rašo „Verslo žinios“.
Lietuvoje bus galima steigti investicines kintamojo kapitalo bendroves ir investicinius fondus, galinčius investuoti į itin platų spektrą investicinių priemonių. Dar vienas pranašumas – šie fondai gali būti uždari, skirti nedideliam investuotojų skaičiui. Galima steigti uždaras investicines bendroves ir uždarus investicinius fondus. Įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo 2008 metų kovo 1 dienos.
Galima kurti investicines kintamojo kapitalo bendroves, kurios turės akcinių bendrovių statusą, ir investicinius fondus, kurie nėra kokie nors juridiniai asmenys.
Iki šiol minėtas įstatymas numatė siauras investavimo galimybes, todėl investuotojai neretai buvo priversti naudotis užsienio fondų paslaugomis, net jeigu jie norėjo, pavyzdžiui, investuoti į fondą, perkantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Kartu su Kolektyvinių investavimo subjektų įstatymu buvo pakeistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Dabar tiek investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, tiek uždaro tipo investicinių bendrovių investicinės pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, kurie bus apmokestinami bendra ir kitiems juridiniams asmenims taikoma tvarka.
Ypač patrauklūs tampa nekilnojamojo turto investicinės bendrovės ar fondai. Jie leidžia privatiems ir instituciniams investuotojams netiesiogiai investuoti savo lėšas į žemę, pastatus, statomą nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto bendrovių vertybinius popierius, kitų investicinių subjektų vertybinius popierius. Leidžiama investuoti net ir į kilnojamąjį turtą, būtiną nekilnojamojo turto eksploatacijai. Verta atkreipti dėmesį ir į investicines bendroves bei fondus, skirtus profesionaliems investuotojams. Tokie investavimo subjektai galės investuoti į visus leistinus investuoti objektus: vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, nekilnojamąjį turtą, kitus investavimo subjektus.
Kolektyvinių investavimo subjektų įstatymo pakeitimai taip pat įtvirtino galimybę steigti privataus kapitalo investicinius subjektus, kurie savo turtą galės investuoti į vertybinius popierius (jau veikiančias ar naujai steigiamas bendroves), pinigų rinkos priemones ir fondus, investuojančius į kitus investavimo subjektus, rašo „Verslo žinios“.
Įstatymo pakeitimai neriboja investuotojų valdomo akcijų procento šiose bendrovėse. Numatoma, jog siūlymas įsigyti akcijų ar investicinių vienetų gali būti tik viešas (turi būti kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų), tačiau tokios bendrovės akcininkais gali būti ir nedidelis asmenų skaičius.
Kol lėšos yra fonduose, jos yra neapmokestinamos, tačiau kai fondų akcijos ar investiciniai vienetai parduodami, tam tikrai atvejais atsiranda prievolė sumokėti mokesčius. Fiziniai ir juridiniai asmenys apmokestinami skirtingai. Pelno mokesčio našta mažėja, kai valdomas akcijų paketas tokiame fonde peržengia 10 proc., o dar labiau sumažėja, kai paketas siekia 25 procentus.
Lietuvoje bus galima steigti investicines kintamojo kapitalo bendroves ir investicinius fondus, galinčius investuoti į itin platų spektrą investicinių priemonių. Dar vienas pranašumas – šie fondai gali būti uždari, skirti nedideliam investuotojų skaičiui. Galima steigti uždaras investicines bendroves ir uždarus investicinius fondus. Įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo 2008 metų kovo 1 dienos.
Galima kurti investicines kintamojo kapitalo bendroves, kurios turės akcinių bendrovių statusą, ir investicinius fondus, kurie nėra kokie nors juridiniai asmenys.
Iki šiol minėtas įstatymas numatė siauras investavimo galimybes, todėl investuotojai neretai buvo priversti naudotis užsienio fondų paslaugomis, net jeigu jie norėjo, pavyzdžiui, investuoti į fondą, perkantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Kartu su Kolektyvinių investavimo subjektų įstatymu buvo pakeistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Dabar tiek investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, tiek uždaro tipo investicinių bendrovių investicinės pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, kurie bus apmokestinami bendra ir kitiems juridiniams asmenims taikoma tvarka.
Ypač patrauklūs tampa nekilnojamojo turto investicinės bendrovės ar fondai. Jie leidžia privatiems ir instituciniams investuotojams netiesiogiai investuoti savo lėšas į žemę, pastatus, statomą nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto bendrovių vertybinius popierius, kitų investicinių subjektų vertybinius popierius. Leidžiama investuoti net ir į kilnojamąjį turtą, būtiną nekilnojamojo turto eksploatacijai. Verta atkreipti dėmesį ir į investicines bendroves bei fondus, skirtus profesionaliems investuotojams. Tokie investavimo subjektai galės investuoti į visus leistinus investuoti objektus: vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, nekilnojamąjį turtą, kitus investavimo subjektus.
Kolektyvinių investavimo subjektų įstatymo pakeitimai taip pat įtvirtino galimybę steigti privataus kapitalo investicinius subjektus, kurie savo turtą galės investuoti į vertybinius popierius (jau veikiančias ar naujai steigiamas bendroves), pinigų rinkos priemones ir fondus, investuojančius į kitus investavimo subjektus, rašo „Verslo žinios“.
Įstatymo pakeitimai neriboja investuotojų valdomo akcijų procento šiose bendrovėse. Numatoma, jog siūlymas įsigyti akcijų ar investicinių vienetų gali būti tik viešas (turi būti kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų), tačiau tokios bendrovės akcininkais gali būti ir nedidelis asmenų skaičius.
Kol lėšos yra fonduose, jos yra neapmokestinamos, tačiau kai fondų akcijos ar investiciniai vienetai parduodami, tam tikrai atvejais atsiranda prievolė sumokėti mokesčius. Fiziniai ir juridiniai asmenys apmokestinami skirtingai. Pelno mokesčio našta mažėja, kai valdomas akcijų paketas tokiame fonde peržengia 10 proc., o dar labiau sumažėja, kai paketas siekia 25 procentus.