versija spausdinimui
(0)
Indėliai išlieka populiariausia taupymo priemonė ir Lietuvoje, ir Vakarų Europoje. Be to, ne tik Lietuvoje dalis žmonių neturi jokių santaupų. Jų neturi ir nemaža dalis kitų Europos šalių gyventojų.
Tačiau yra ir svarbus skirtumas. Mūsų šalies gyventojai, apsisprendę savo santaupas investuoti, dažniau renkasi rizikingas investicijas, tikėdamiesi uždirbti kuo greičiau ir kuo daugiau, rašo „Lietuvos Rytas“.
Remiantis tyrimu, kurį leidinio „The Wall Street Journal Europe“ užsakymu atliko bendrovė „GfK Group“, aštuoniems iš dešimties investuotojų svarbiau yra lėšų saugumas, o ne galimybė uždirbti daugiau.
Vakarų Europoje 82 proc. respondentų pirmenybę teikė ne tokiems rizikingiems investavimo produktams, Vidurio ir Rytų Europoje rizikos nemėgsta 77 proc. apklaustų gyventojų.
Ispanijoje vos 2 proc. gyventojų pirmenybę teikia rizikingoms investicijoms, Italijoje – 3 proc., Vokietijoje – 5 proc. Išimtis yra tik Švedija ir JAV – šiose šalyse penktadalis investuotojų sutinka labiau rizikuoti, tikėdamiesi daugiau uždirbti.
Pasak Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininko pavaduotojo Vaido Cibo, Lietuvoje nebuvo atlikta išsamaus tyrimo, kiek toleruoja riziką mūsų šalies gyventojai. Tačiau sprendžiant pagal investicinių fondų pasirinkimą, galima sakyti, kad tarp jau apsisprendusiųjų investuoti yra daug riziką mėgstančių gyventojų.
VPK duomenimis, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje du trečdaliai Lietuvoje registruotų investicinių fondų turto buvo investuota į akcijas. Jos yra laikomos rizikingesne investicija nei, pavyzdžiui, obligacijos. Be to, beveik trečdalis investicinių fondų turto investuota Baltijos šalyse, 21 proc. – NVS, 11 proc. – Balkanų, 7 proc. – Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Taigi iš viso 70 proc. fondų lėšų buvo investuota rizikingesniuose regionuose.
„Manau, tai susiję su patirties stoka. Lietuvos gyventojai investuodami dar nėra susidūrę su tiek krizių ir neturi tiek skaudžios patirties kiek Vakarų Europos gyventojai. Iki šiol keletą metų visos rinkos augo, todėl nereikėjo daug rinktis, kur investuoti. Pakakdavo tiesiog besti pirštu į bet kurią bendrovę, nes jos akcijos vis tiek pabrangdavo“, – sakė V.Cibas.
„SEB Vilniaus banko“ investavimo paslaugų vadovė Ingrida Sklėnienė taip pat teigė, kad lietuviai investuodami mėgsta rizikuoti. „Žmonės žiūri į didelį praeities pelną, kurį uždirbo kiti investuotojai, pasirinkę rizikingas priemones. Tai – tarsi mados reikalas. Sužinoję, kad kiti investavo ir uždirbo, žmonės patys puola investuoti, per daug nesidomėdami, kur investuoja“, – sakė I.Sklėnienė.
Remiantis „GfK Group“ atliktu tyrimu, 40 proc. europiečių ir 53 proc. amerikiečių taupo lėšas banko indėlio sąskaitoje. VPK užsakymu šių metų pradžioje buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje 46 proc. gyventojų atsakė indėlius laikantys priimtiniausia taupymo priemone.
Lygiai taip pat Lietuvoje nėra populiarūs investiciniai fondai. Europoje vidutiniškai 18 proc. gyventojų investuoja į akcijas ir akcijų investicinius fondus. Švedijoje į akcijas ir investicinius fondus investuoja daugiau nei pusė, Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje – beveik pusė gyventojų. JAV tokias investicijas renkasi net 79 proc. gyventojų. Akcijos ir investiciniai fondai yra populiariausia investavimo priemonė JAV.
Galima palyginti – Lietuvoje į investicinius fondus praėjusių metų rugsėjo pabaigoje buvo investavę 66,4 tūkst. asmenų. Per metus tokių investuotojų skaičius išaugo dvigubai. Remiantis šių metų pradžioje Vertybinių popierių komisijos atlikta apklausa, į vertybinius popierius bei investicinius fondus yra investavę 3,6 proc. gyventojų. Beje, 42 proc. gyventojų Vakarų Europoje ir 67 proc. gyventojų Vidurio ir Rytų Europoje savo santaupų niekur neinvestuoja.
Tačiau yra ir svarbus skirtumas. Mūsų šalies gyventojai, apsisprendę savo santaupas investuoti, dažniau renkasi rizikingas investicijas, tikėdamiesi uždirbti kuo greičiau ir kuo daugiau, rašo „Lietuvos Rytas“.
Remiantis tyrimu, kurį leidinio „The Wall Street Journal Europe“ užsakymu atliko bendrovė „GfK Group“, aštuoniems iš dešimties investuotojų svarbiau yra lėšų saugumas, o ne galimybė uždirbti daugiau.
Vakarų Europoje 82 proc. respondentų pirmenybę teikė ne tokiems rizikingiems investavimo produktams, Vidurio ir Rytų Europoje rizikos nemėgsta 77 proc. apklaustų gyventojų.
Ispanijoje vos 2 proc. gyventojų pirmenybę teikia rizikingoms investicijoms, Italijoje – 3 proc., Vokietijoje – 5 proc. Išimtis yra tik Švedija ir JAV – šiose šalyse penktadalis investuotojų sutinka labiau rizikuoti, tikėdamiesi daugiau uždirbti.
Pasak Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininko pavaduotojo Vaido Cibo, Lietuvoje nebuvo atlikta išsamaus tyrimo, kiek toleruoja riziką mūsų šalies gyventojai. Tačiau sprendžiant pagal investicinių fondų pasirinkimą, galima sakyti, kad tarp jau apsisprendusiųjų investuoti yra daug riziką mėgstančių gyventojų.
VPK duomenimis, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje du trečdaliai Lietuvoje registruotų investicinių fondų turto buvo investuota į akcijas. Jos yra laikomos rizikingesne investicija nei, pavyzdžiui, obligacijos. Be to, beveik trečdalis investicinių fondų turto investuota Baltijos šalyse, 21 proc. – NVS, 11 proc. – Balkanų, 7 proc. – Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Taigi iš viso 70 proc. fondų lėšų buvo investuota rizikingesniuose regionuose.
„Manau, tai susiję su patirties stoka. Lietuvos gyventojai investuodami dar nėra susidūrę su tiek krizių ir neturi tiek skaudžios patirties kiek Vakarų Europos gyventojai. Iki šiol keletą metų visos rinkos augo, todėl nereikėjo daug rinktis, kur investuoti. Pakakdavo tiesiog besti pirštu į bet kurią bendrovę, nes jos akcijos vis tiek pabrangdavo“, – sakė V.Cibas.
„SEB Vilniaus banko“ investavimo paslaugų vadovė Ingrida Sklėnienė taip pat teigė, kad lietuviai investuodami mėgsta rizikuoti. „Žmonės žiūri į didelį praeities pelną, kurį uždirbo kiti investuotojai, pasirinkę rizikingas priemones. Tai – tarsi mados reikalas. Sužinoję, kad kiti investavo ir uždirbo, žmonės patys puola investuoti, per daug nesidomėdami, kur investuoja“, – sakė I.Sklėnienė.
Remiantis „GfK Group“ atliktu tyrimu, 40 proc. europiečių ir 53 proc. amerikiečių taupo lėšas banko indėlio sąskaitoje. VPK užsakymu šių metų pradžioje buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje 46 proc. gyventojų atsakė indėlius laikantys priimtiniausia taupymo priemone.
Lygiai taip pat Lietuvoje nėra populiarūs investiciniai fondai. Europoje vidutiniškai 18 proc. gyventojų investuoja į akcijas ir akcijų investicinius fondus. Švedijoje į akcijas ir investicinius fondus investuoja daugiau nei pusė, Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje – beveik pusė gyventojų. JAV tokias investicijas renkasi net 79 proc. gyventojų. Akcijos ir investiciniai fondai yra populiariausia investavimo priemonė JAV.
Galima palyginti – Lietuvoje į investicinius fondus praėjusių metų rugsėjo pabaigoje buvo investavę 66,4 tūkst. asmenų. Per metus tokių investuotojų skaičius išaugo dvigubai. Remiantis šių metų pradžioje Vertybinių popierių komisijos atlikta apklausa, į vertybinius popierius bei investicinius fondus yra investavę 3,6 proc. gyventojų. Beje, 42 proc. gyventojų Vakarų Europoje ir 67 proc. gyventojų Vidurio ir Rytų Europoje savo santaupų niekur neinvestuoja.