versija spausdinimui
(0)
Penktadienį paskelbta, kad JAV Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjo mėnesį viršijo prognozes ir siekė 84,6 punkto, o mažmeninės prekybos apyvartos rodiklis, glaudžiai susijęs su vartotojų lūkesčiais, rugpjūčio mėnesį augo 0,6 proc., kaip ir tikėtasi. Tai leidžia manyti, kad rugpjūčio mėnesį netikėtai sumažėjęs naujų darbo vietų rodiklis (142 tūkst., nors laukta 230 tūkst.) buvo tik vienkartinis nukrypimas nuo „normos".
Investuotojų visame pasaulyje dėmesys artimiausiomis dienomis bus sutelktas į antradienį-trečiadienį vyksiantį FED posėdį. Nors lūkesčiai dėl šio posėdžio sprendimų aiškūs – palūkanų normos nebus keičiamos, o kiekybinio skatinimo programos apimtys bus sumažintos įprastu 10 mlrd. JAV dolerių žingsniu – rinkos dalyviai atidžiai analizuos šįkart skelbtinas ekonominių rodiklių prognozes ir FED vadovės J. Jelen atsakymus po posėdžio vyksiančioje spaudos konferencijoje. Geri makroekonominiai duomenys ir praėjusią savaitę paskelbtoje San Francisko FED ataskaitoje išreikštas nuogąstavimas, kad investuotojai nepakankamai tikslūs vertindami palūkanų normų kilimo ateityje tempą, didina lūkesčius, jog įprasta FED retorika dėl „reikšmingo laiko tarpo" gali būti švelninama – jei ne šią savaitę, tuomet spalį vyksiančiame posėdyje. FED sprendimų belaukiant, įtampa akcijų rinkose, tikėtina, išsilaikys (NASDAQ -0,53 proc., S&P 500 -0,60 proc., DOW JONES -0,36 proc.), o vyriausybės obligacijų pajamingumas augs toliau (10 m. trukmės perkopė 2,60 proc. ribą).
Pirmąją rugsėjo savaitę praūžus centrinių bankų posėdžiams dėl palūkanų normų, šią savaitę Švedijos, Anglijos ir Lenkijos centriniai bankai skelbs susirinkimo ataskaitas. Vakar paaiškėjo, kad Švedijos parlamento rinkimus laimėjo socialdemokratai, užbaigę aštuonerius metus trukusį konservatorių vadovavimą ir žadantys šaliai visiškai naują kryptį. Ministrui pirmininkui D. Taskui gruodžio 1 dieną perimant ES Vadovų tarybos pirmininko kėdę, Lenkija rengiasi naujos vyriausybės formavimui. Rodikliams siunčiant ženklus apie po krizės visiškai atsigavusią Jungtinės Karalystės ekonomiką, jau ketvirtadienį vyksiančiame referendume dėl Škotijos nepriklausomybės paaiškės, ar Anglijos centrinio banko vykdomai pinigų politikai bus mestas iššūkis! .
Įtampą senajame žemyne sustiprina žinios apie taikos Ukrainoje trapumą įrodančius naujus išpuolius šalies rytuose ir lūkesčiai dėl Rusijos atsako į ES paskelbtas ir JAV paremtas sankcijas (EURO STOXX -0,08 proc., Vokietijos DAX -0,41 proc.). Rytoj investuotojai Europoje vertins Jungtinės Karalystės rugpjūčio mėnesio vartotojų kainų indeksą ir Vokietijos ZEW instituto skelbiamą rugsėjo mėnesio verslo lūkesčių rodiklį.
Baltijos šalių biržų kryptys išsiskyrė – aktyvesne prekyba pasižymėjusios Vilniau biržos indeksas OMXV ūgtelėjo 0,36 proc., o Talino ir Rygos biržų indeksai OMXT ir OMXV sumažėjo atitinkamai 0,10 proc. ir 0,79 procento. Netikėtai išaugo investuotojų susidomėjimas „City Service" (+5,88 proc.) akcijomis, nors jokių naujienų nebuvo skelbta. Jei rinka ir šiandien nesulauks naujienų, kaina turėtų koreguotis. Vertinant apskritai, ženklių pokyčių regiono biržose artimiausiu metu tikėtis yra gana sunku – investuotojai yra užėmę laukimo pozicijas, stebėdami geopolitinės situacijos pokyčius ir vertindami jau galiojančių ir būsimų sankcijų poveikį biržoje prekiaujamų bendrovių veiklos rezultatams.
Investuotojų visame pasaulyje dėmesys artimiausiomis dienomis bus sutelktas į antradienį-trečiadienį vyksiantį FED posėdį. Nors lūkesčiai dėl šio posėdžio sprendimų aiškūs – palūkanų normos nebus keičiamos, o kiekybinio skatinimo programos apimtys bus sumažintos įprastu 10 mlrd. JAV dolerių žingsniu – rinkos dalyviai atidžiai analizuos šįkart skelbtinas ekonominių rodiklių prognozes ir FED vadovės J. Jelen atsakymus po posėdžio vyksiančioje spaudos konferencijoje. Geri makroekonominiai duomenys ir praėjusią savaitę paskelbtoje San Francisko FED ataskaitoje išreikštas nuogąstavimas, kad investuotojai nepakankamai tikslūs vertindami palūkanų normų kilimo ateityje tempą, didina lūkesčius, jog įprasta FED retorika dėl „reikšmingo laiko tarpo" gali būti švelninama – jei ne šią savaitę, tuomet spalį vyksiančiame posėdyje. FED sprendimų belaukiant, įtampa akcijų rinkose, tikėtina, išsilaikys (NASDAQ -0,53 proc., S&P 500 -0,60 proc., DOW JONES -0,36 proc.), o vyriausybės obligacijų pajamingumas augs toliau (10 m. trukmės perkopė 2,60 proc. ribą).
Pirmąją rugsėjo savaitę praūžus centrinių bankų posėdžiams dėl palūkanų normų, šią savaitę Švedijos, Anglijos ir Lenkijos centriniai bankai skelbs susirinkimo ataskaitas. Vakar paaiškėjo, kad Švedijos parlamento rinkimus laimėjo socialdemokratai, užbaigę aštuonerius metus trukusį konservatorių vadovavimą ir žadantys šaliai visiškai naują kryptį. Ministrui pirmininkui D. Taskui gruodžio 1 dieną perimant ES Vadovų tarybos pirmininko kėdę, Lenkija rengiasi naujos vyriausybės formavimui. Rodikliams siunčiant ženklus apie po krizės visiškai atsigavusią Jungtinės Karalystės ekonomiką, jau ketvirtadienį vyksiančiame referendume dėl Škotijos nepriklausomybės paaiškės, ar Anglijos centrinio banko vykdomai pinigų politikai bus mestas iššūkis! .
Įtampą senajame žemyne sustiprina žinios apie taikos Ukrainoje trapumą įrodančius naujus išpuolius šalies rytuose ir lūkesčiai dėl Rusijos atsako į ES paskelbtas ir JAV paremtas sankcijas (EURO STOXX -0,08 proc., Vokietijos DAX -0,41 proc.). Rytoj investuotojai Europoje vertins Jungtinės Karalystės rugpjūčio mėnesio vartotojų kainų indeksą ir Vokietijos ZEW instituto skelbiamą rugsėjo mėnesio verslo lūkesčių rodiklį.
Baltijos šalių biržų kryptys išsiskyrė – aktyvesne prekyba pasižymėjusios Vilniau biržos indeksas OMXV ūgtelėjo 0,36 proc., o Talino ir Rygos biržų indeksai OMXT ir OMXV sumažėjo atitinkamai 0,10 proc. ir 0,79 procento. Netikėtai išaugo investuotojų susidomėjimas „City Service" (+5,88 proc.) akcijomis, nors jokių naujienų nebuvo skelbta. Jei rinka ir šiandien nesulauks naujienų, kaina turėtų koreguotis. Vertinant apskritai, ženklių pokyčių regiono biržose artimiausiu metu tikėtis yra gana sunku – investuotojai yra užėmę laukimo pozicijas, stebėdami geopolitinės situacijos pokyčius ir vertindami jau galiojančių ir būsimų sankcijų poveikį biržoje prekiaujamų bendrovių veiklos rezultatams.