versija spausdinimui
(0)
Penktadienį paskelbtas euro zonos trečiojo ketvirčio BVP įvertis parodė situaciją regione stabilizuojantis (EURO STOXX +0,10 proc.). Pradiniu vertinimu, euro zonos ūkis liepos-rugsėjo mėnesiais augo 0,2 proc. (palyginti su 0,1 proc. antrąjį metų ketvirtį), o per praėjusius metus – 0,8 proc. Didžiausios regiono ekonomikos, Vokietija (DAX +0,05 proc.) ir Prancūzija (+0,35 proc.), trečiąjį metų ketvirtį sugebėjo atsitiesti (0,1 proc. ir 0,3 proc. atitinkamai).
Europos centrinis bankas gruodžio pradžioje vyksiančiame posėdyje skelbs savo ekonominių rodiklių prognozes – daugelio pasaulio ekonomistų įsitikinimu, BVP ir infliacijos rodikliai artimiausiems metams bus apkarpyti, o tai spaudimą imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių tik padidintų.
JAV makroekonominė informacija patvirtino šalies vartotojų pasitikėjimą ekonomika toliau augant (S&P 500 +0,02 proc., NASDAQ +0,18 proc.). Mičigano universiteto skaičiuojamas rodiklis lapkritį augo viršydamas prognozes ir pasiekė pastarųjų 7 metų aukštumas (89,4 punkto, nors tikėtasi 87,5 punkto). Gerą amerikiečių ūpą patvirtina ir mažmeninės prekybos apyvartos rodiklis, spalio mėnesį stiebęsis 0,3 proc. (rugsėjį fiksuotas 0,3 proc. smuktelėjimas).
Šįryt paskelbtas Japonijos trečiojo ketvirčio BVP įvertis sustiprino lūkesčius, kad sprendimas didinti pardavimo mokestį bus atidėtas. Preliminariais duomenimis, liepos-rugsėjo mėnesiais Japonijos ekonomika traukėsi 0,4 proc. (palyginti su antruoju metų ketvirčiu), o per praėjusius metus – 1,6 proc., nors buvo tikėtasi atitinkamai 0,5 proc. ir 2,2 proc. augimo. Lėtai atsigaunant vartojimui, o bendrovėms atidedant investicijas, antrą ketvirtį iš eilės smukęs Japonijos BVP patvirtino šalies ekonomiką patiriant recesiją. Tokios naujienos netruko įtikinti investuotojų sumažinti turimas pozicijas akcijų rinkoje ((10:00 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -2,96 proc.). Susirūpinimas pasaulio ekonomikos perspektyvomis sumažino džiugesį dėl šiandien pradėjusios veikti Kinijos (SHANGHAI COMPOSITE -0,19 proc.) ir Honkongo (HANG SENG -1,09 proc.) vertybinių popierių b! iržų prekybinės jungties.
Jeigu savaitgalį Brisbene (Australija) vykusiame G-20 valstybių vadovų susitikime priimtas susitarimų paketas bus įgyvendintas, bendras grupės narių BVP iki 2018 metų augs 2,1 proc. daugiau negu buvo planuota anksčiau, o grupei nepriklausančių šalių ekonomika per tą patį laikotarpį sustiprės 0,5 proc. Bet kuriuo atveju, kolektyvinės pastangos gali turėti siekiamą efektą tik tuo atveju, jei visos grupės narės imsis reikiamų priemonių monetarinės ir fiskalinės politikos srityse bei įgyvendins būtinas struktūrines reformas. Nors Rusijos prezidentas V. Putinas susilaukė Vakarų lyderių kritikos dėl Krymo aneksijos ir Rusijos veiksmų Ukrainoje, oficialiame G-20 valstybių vadovų susitikimo komunikate geopolitinė įtampa nurodyta tik kaip vienas iš pasaulio ūkio plėtrą stabdančių rizikos veiksnių, nesiejant jos su konkrečiu regionu.
Baltijos šalių rinkose prekyba akcijomis vyko gana ramiai, visų indeksų vertė išaugo – OMXBB +0,33 proc., OMXV +0,57 proc., OMXT +0,34 procento. Vilniuje daugiausiai sandorių sudaryta „Šiaulių banko“ (+0,72 proc.) akcijomis. Investuotojai, stebėję praėjusią savaitę vykusius banko akcijų pasiūlos suaktyvėjimus, pasinaudojo proga įsigyti šiek tiek atpigusių akcijų. Panaši tematika vyravo ir prekyboje „Panevėžio statybos tresto“ (+0,11 proc.) akcijomis. Taline, nors sandorių buvo sudaryta mažiau negu Vilniuje, jie savo dydžių buvo stambesni. „Tallink Grupp“ (+1,24 proc.) akcijos pabrango, o „Silvano Fashion Group“ (-0,54 proc.) – pigo. Investuotojai, savo portfelyje laikantys pastarosios bendrovės akcijų, ketvirtadienį užsitikrins teisę į tarpinius dividendus (0,20 euro už akciją). Jau šiandien bus pradėtos mokėti TEO LT išmokos už sumažintą bendrovės įstatinį kapitalą (0,25 lito už akciją), kas gali padidinti TEO LT paklausą rinkoje, investuotojams nusprendus už gautus pinigus įsigyti papildomų akcijų. Rygos biržoje šiandien ir rytoj prekyba nevyks, nes lapkričio 18 dieną Latvijoje bus švenčiama Nepriklausomybės diena.
Europos centrinis bankas gruodžio pradžioje vyksiančiame posėdyje skelbs savo ekonominių rodiklių prognozes – daugelio pasaulio ekonomistų įsitikinimu, BVP ir infliacijos rodikliai artimiausiems metams bus apkarpyti, o tai spaudimą imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių tik padidintų.
JAV makroekonominė informacija patvirtino šalies vartotojų pasitikėjimą ekonomika toliau augant (S&P 500 +0,02 proc., NASDAQ +0,18 proc.). Mičigano universiteto skaičiuojamas rodiklis lapkritį augo viršydamas prognozes ir pasiekė pastarųjų 7 metų aukštumas (89,4 punkto, nors tikėtasi 87,5 punkto). Gerą amerikiečių ūpą patvirtina ir mažmeninės prekybos apyvartos rodiklis, spalio mėnesį stiebęsis 0,3 proc. (rugsėjį fiksuotas 0,3 proc. smuktelėjimas).
Šįryt paskelbtas Japonijos trečiojo ketvirčio BVP įvertis sustiprino lūkesčius, kad sprendimas didinti pardavimo mokestį bus atidėtas. Preliminariais duomenimis, liepos-rugsėjo mėnesiais Japonijos ekonomika traukėsi 0,4 proc. (palyginti su antruoju metų ketvirčiu), o per praėjusius metus – 1,6 proc., nors buvo tikėtasi atitinkamai 0,5 proc. ir 2,2 proc. augimo. Lėtai atsigaunant vartojimui, o bendrovėms atidedant investicijas, antrą ketvirtį iš eilės smukęs Japonijos BVP patvirtino šalies ekonomiką patiriant recesiją. Tokios naujienos netruko įtikinti investuotojų sumažinti turimas pozicijas akcijų rinkoje ((10:00 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -2,96 proc.). Susirūpinimas pasaulio ekonomikos perspektyvomis sumažino džiugesį dėl šiandien pradėjusios veikti Kinijos (SHANGHAI COMPOSITE -0,19 proc.) ir Honkongo (HANG SENG -1,09 proc.) vertybinių popierių b! iržų prekybinės jungties.
Jeigu savaitgalį Brisbene (Australija) vykusiame G-20 valstybių vadovų susitikime priimtas susitarimų paketas bus įgyvendintas, bendras grupės narių BVP iki 2018 metų augs 2,1 proc. daugiau negu buvo planuota anksčiau, o grupei nepriklausančių šalių ekonomika per tą patį laikotarpį sustiprės 0,5 proc. Bet kuriuo atveju, kolektyvinės pastangos gali turėti siekiamą efektą tik tuo atveju, jei visos grupės narės imsis reikiamų priemonių monetarinės ir fiskalinės politikos srityse bei įgyvendins būtinas struktūrines reformas. Nors Rusijos prezidentas V. Putinas susilaukė Vakarų lyderių kritikos dėl Krymo aneksijos ir Rusijos veiksmų Ukrainoje, oficialiame G-20 valstybių vadovų susitikimo komunikate geopolitinė įtampa nurodyta tik kaip vienas iš pasaulio ūkio plėtrą stabdančių rizikos veiksnių, nesiejant jos su konkrečiu regionu.
Baltijos šalių rinkose prekyba akcijomis vyko gana ramiai, visų indeksų vertė išaugo – OMXBB +0,33 proc., OMXV +0,57 proc., OMXT +0,34 procento. Vilniuje daugiausiai sandorių sudaryta „Šiaulių banko“ (+0,72 proc.) akcijomis. Investuotojai, stebėję praėjusią savaitę vykusius banko akcijų pasiūlos suaktyvėjimus, pasinaudojo proga įsigyti šiek tiek atpigusių akcijų. Panaši tematika vyravo ir prekyboje „Panevėžio statybos tresto“ (+0,11 proc.) akcijomis. Taline, nors sandorių buvo sudaryta mažiau negu Vilniuje, jie savo dydžių buvo stambesni. „Tallink Grupp“ (+1,24 proc.) akcijos pabrango, o „Silvano Fashion Group“ (-0,54 proc.) – pigo. Investuotojai, savo portfelyje laikantys pastarosios bendrovės akcijų, ketvirtadienį užsitikrins teisę į tarpinius dividendus (0,20 euro už akciją). Jau šiandien bus pradėtos mokėti TEO LT išmokos už sumažintą bendrovės įstatinį kapitalą (0,25 lito už akciją), kas gali padidinti TEO LT paklausą rinkoje, investuotojams nusprendus už gautus pinigus įsigyti papildomų akcijų. Rygos biržoje šiandien ir rytoj prekyba nevyks, nes lapkričio 18 dieną Latvijoje bus švenčiama Nepriklausomybės diena.