versija spausdinimui
(0)
Penktadienį paskelbta, kad nedarbo lygis euro zonoje (EURO STOXX +0,19 proc.) spalį nepakito (11,5 proc.), o vartojimo kainos, kaip ir tikėtasi, lapkritį augo lėčiau negu praėjusį mėnesį (0,3 proc.). Ketvirtadienį, gruodžio 4 dieną, į posėdį besirenkantis Europos centrinis bankas (ECB) vertins ne tik naujausią regiono makroekonominę informaciją, bet ir laisvai žemyn krentančios naftos kainos („Brent“ rūšies nafta atpigusi iki 68,2 JAV dolerio už barelį) poveikį euro zonos ūkiui.
Tebepingantys energijos ištekliai yra pagrindinis kainas regione (ir visame pasaulyje) smukdantis veiksnys ir, nors trumpuoju laikotarpiu ekonomikai tai gali turėti teigiamą įtaką, ECB tampa dar sunkiau siekti kainų stabilumo tikslo.
JAV investuotojų nuotaikas apkartino (S&P 500 -0,25 proc.) informacija apie vangokai prasidėjusį šventinių nuolaidų sezoną. Palyginti su praėjusiais metais, amerikiečių „juodojo išpardavimo“ savaitgalio išlaidos sumažėjo 11 procentų.
Be naujienų iš JAV ir euro zonos bei pokyčių pasaulinėje naftos rinkoje, Azijos akcijų rinkų dalyviai vertino ir vietos makroekonominę informaciją. Šįryt paskelbtas Kinijos (09:00 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,05 proc.) vyriausybės skaičiuojamas gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis pasiekė aštuonių mėnesių žemumas, kritęs žemiau prognozių – iki 50 punktų. Ant nuosmukio ribos balansuojantis Kinijos gamybos sektorius didina lūkesčius dėl papildomų centrinio banko priemonių ekonomikai stimuliuoti. Japonijos jenai susilpnėjus JAV dolerio atžvilgiu (USD/JPY kursas siekia 118,88 jenų už 1 JAV dolerį), kyla Japonijos akcijų rinka (Japonijos NIKKEI 225 +0,75 proc.).
Šveicarams referendumu atmetus siūlymą padidinti centrinio banko aukso atsargas, aukso kaina pasiekė penkerių metų žemumas (1157,06 JAV dolerio už Trojos unciją). Reaguodamos į nestabdomai krentančias naftos kainas, pinga ir kitos žaliavos (per dieną varis pigo daugiau negu 3 proc. – iki 6 351 JAV dolerio už toną). Prastėjantys infliacijos lūkesčiai didina obligacijų paklausą, tad didžiųjų pasaulio šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas „tirpsta“ (10 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas siekia 2,171 proc., Japonijos – 0,415 proc.).
Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje dėmesio sulauks verslo pasitikėjimo rodikliai. Prognozuojama, kad galutinis JAV ISM gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklio įvertis patvirtins didelį šalies gamybos sektoriaus aktyvumą (58 punktai lapkritį, palyginti su 59 punktais spalį). Kita vertus, analogiškas įvertis, manoma, parodys euro zonos gamybos sektorių šlubuojant (Markit gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis euro zonoje lapkritį – 50,4 punkto).
Baltijos šalių biržose bendrovės aktyviai skelbė trečiojo ketvirčio veiklos ataskaitas, į kurias investuotojai reagavo gana pozityviai (OMXBB +0,62 proc.). LESTO (+0,92 proc.) pranešė apie 1,8 karto išaugusį pelną ir 5,6 proc. pasistiebusias pajamas, ir tai padėjo bendrovės akcijoms pakilti į 2011 metų kovo mėnesio aukštumas. Maloniai nustebino „Panevėžio statybos trestas“ (+1,65 proc.), paskelbęs, kad per 9 mėnesius uždirbo 5,2 mln. grynojo pelno, nors dėl smukusio rublio kurso ir patyrė 1,2 mln. litų nuostolį. Krentanti nafta kelia „Tallinnk Grupp“ (+2,04 proc.) akcijų kainą – per paskutines 5 savaites ji išaugo jau 16,5 proc., tačiau skaičiuojant nuo metų pradžios vis dar yra nukritusi 21 procentą. Jau pasibaigus prekybos sesijai 9-ių mėnesių veiklos rezultatus paskelbė „Pieno žvaigždės“ – bendrovės grynasis pelnas smuko 5,3 karto, o vien trečiasis ketvirtis buvo nuostolingas. Tuo tarpu „Ci! ty Service“ grupės tęsiamos veiklos pelnas (be bendrovės „Ecoservice“, kuri buvo parduota šių metų pradžioje) paaugo 19 proc., o pajamos – 36 procentais.
Tebepingantys energijos ištekliai yra pagrindinis kainas regione (ir visame pasaulyje) smukdantis veiksnys ir, nors trumpuoju laikotarpiu ekonomikai tai gali turėti teigiamą įtaką, ECB tampa dar sunkiau siekti kainų stabilumo tikslo.
JAV investuotojų nuotaikas apkartino (S&P 500 -0,25 proc.) informacija apie vangokai prasidėjusį šventinių nuolaidų sezoną. Palyginti su praėjusiais metais, amerikiečių „juodojo išpardavimo“ savaitgalio išlaidos sumažėjo 11 procentų.
Be naujienų iš JAV ir euro zonos bei pokyčių pasaulinėje naftos rinkoje, Azijos akcijų rinkų dalyviai vertino ir vietos makroekonominę informaciją. Šįryt paskelbtas Kinijos (09:00 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,05 proc.) vyriausybės skaičiuojamas gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis pasiekė aštuonių mėnesių žemumas, kritęs žemiau prognozių – iki 50 punktų. Ant nuosmukio ribos balansuojantis Kinijos gamybos sektorius didina lūkesčius dėl papildomų centrinio banko priemonių ekonomikai stimuliuoti. Japonijos jenai susilpnėjus JAV dolerio atžvilgiu (USD/JPY kursas siekia 118,88 jenų už 1 JAV dolerį), kyla Japonijos akcijų rinka (Japonijos NIKKEI 225 +0,75 proc.).
Šveicarams referendumu atmetus siūlymą padidinti centrinio banko aukso atsargas, aukso kaina pasiekė penkerių metų žemumas (1157,06 JAV dolerio už Trojos unciją). Reaguodamos į nestabdomai krentančias naftos kainas, pinga ir kitos žaliavos (per dieną varis pigo daugiau negu 3 proc. – iki 6 351 JAV dolerio už toną). Prastėjantys infliacijos lūkesčiai didina obligacijų paklausą, tad didžiųjų pasaulio šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas „tirpsta“ (10 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas siekia 2,171 proc., Japonijos – 0,415 proc.).
Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje dėmesio sulauks verslo pasitikėjimo rodikliai. Prognozuojama, kad galutinis JAV ISM gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklio įvertis patvirtins didelį šalies gamybos sektoriaus aktyvumą (58 punktai lapkritį, palyginti su 59 punktais spalį). Kita vertus, analogiškas įvertis, manoma, parodys euro zonos gamybos sektorių šlubuojant (Markit gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis euro zonoje lapkritį – 50,4 punkto).
Baltijos šalių biržose bendrovės aktyviai skelbė trečiojo ketvirčio veiklos ataskaitas, į kurias investuotojai reagavo gana pozityviai (OMXBB +0,62 proc.). LESTO (+0,92 proc.) pranešė apie 1,8 karto išaugusį pelną ir 5,6 proc. pasistiebusias pajamas, ir tai padėjo bendrovės akcijoms pakilti į 2011 metų kovo mėnesio aukštumas. Maloniai nustebino „Panevėžio statybos trestas“ (+1,65 proc.), paskelbęs, kad per 9 mėnesius uždirbo 5,2 mln. grynojo pelno, nors dėl smukusio rublio kurso ir patyrė 1,2 mln. litų nuostolį. Krentanti nafta kelia „Tallinnk Grupp“ (+2,04 proc.) akcijų kainą – per paskutines 5 savaites ji išaugo jau 16,5 proc., tačiau skaičiuojant nuo metų pradžios vis dar yra nukritusi 21 procentą. Jau pasibaigus prekybos sesijai 9-ių mėnesių veiklos rezultatus paskelbė „Pieno žvaigždės“ – bendrovės grynasis pelnas smuko 5,3 karto, o vien trečiasis ketvirtis buvo nuostolingas. Tuo tarpu „Ci! ty Service“ grupės tęsiamos veiklos pelnas (be bendrovės „Ecoservice“, kuri buvo parduota šių metų pradžioje) paaugo 19 proc., o pajamos – 36 procentais.