versija spausdinimui
(0)
Investuotojų Europoje dėmesį vėl atkreipė situacija regiono pietuose. Graikijos vyriausybei pranešus apie ketinimus dviem mėnesiais paankstinti prezidento rinkimus (pirmąjį balsavimo etapą rengiant jau gruodžio 17 dieną), išaugo susirūpinimas, kad tai padės į valdžią sugrįžti kairiųjų radikalų partijai „Syriza“.
Apklausų duomenimis, rinkėjams priimtinesnė partija pasisako už bendradarbiavimo su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu nutraukimą – taigi taupymo priemonių atsisakymą. 10 metų trukmės Graikijos vyriausybės obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki 8 proc., o sugrįžęs nerimas dėl skolų krizės nuvilnijo per Europos akcijų rinkas (EURO STOXX -2,62 proc., Vokietijos DAX -2,21 proc., Prancūzijos CAC 40 -2,55 proc.). Investuotojų nepradžiugins ir šįryt paskelbti Prancūzijos pramonės rodikliai: pramonės produkcijos mastas antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje spalį smuko 0,8 proc., o gamybos produkcija traukėsi 0,2 procento (tikėtasi atitinkamai +0,2 proc. ir 0 proc.).
Naftos kainai vėl pasukus žemyn („Brent“ rūšies nafta šįryt kainuoja 66,17 JAV dolerio už barelį, WTI rūšies – vos daugiau negu 63 JAV dolerius už barelį), tikėtina, kad vakar kiek pabrangusios JAV energetikos sektoriaus bendrovių akcijos šios krypties neišlaikys (S&P 500 -0,02 proc., DOW JONES -0,29 proc.).
Azijos akcijų rinkose nuotaika nevienoda. Toliau stiprėjanti jena (USD/JPY kursas šįryt siekė 119,07 Japonijos jenų už JAV dolerį) antrą prekybos sesiją iš eilės žemyn tempė Japonijos eksportuotojų akcijų vertes (08:45 Lietuvos laiku NIKKEI 225 -2,25 proc.) Kita vertus, Kinijos akcijų rinka atsigavo po įspūdingo nuosmukio savaitės pradžioje (SHANGHAI COMPOSITE +2,35 proc.). Šįryt paskelbta, kad per praėjusius metus Kinijos vartotojų kainų indeksas augo mažiau, negu prognozuota – 1,4 proc. (tikėtasi 1,6 proc.), o gamintojų kainos per tą patį laikotarpį smuko 2,7 proc. (nors laukta -2,4 proc.). Tai vėl sukėlė lūkesčių, kad bus imtasi papildomų ekonomikos skatinimo priemonių. Atpigę nafta ir metalai leido sumažinti Kinijos gamintojų sąnaudas, tačiau Kinijos eksportuojamos prekės prisidėjo kuriant žemos infliacijos foną visame pasaulyje.
Rytoj ekonominių rodiklių kalendoriuje – informacija apie didžiųjų euro zonos ekonomikų vartojimo kainų pokyčius ir JAV darbo rinkos bei mažmeninės prekybos rodikliai. Prognozuojama, kad galutinis vartotojų kainų indekso įvertis parodys lapkritį kainas nepakitus Vokietijoje ir smukus 0,1 proc. – Prancūzijoje. Manoma, kad per praėjusią savaitę naujų bedarbių paraiškų JAV pateikta 297 tūkstančiai. Rytoj paaiškės, kaip aktyviai euro zonos bankai dalyvavo antrajame tikslinių paskolų lengvatinėmis sąlygomis (angl. TLTRO) dalinimo etape.
Baltijos šalių rinkose investuotojai vertino naujienas, o indeksų pokyčiai buvo neigiami – OMXV sumažėjo 0,29 proc., OMXBB -0,48 procento. Kaip ir tikėtasi, aktyviausiai prekiauta Latvijos farmacininkės „Grindeks“ (-0,17 proc.) akcijomis. Didelis pirkėjų aktyvumas ir didelis palyginti smulkių sandorių skaičius rodo, kad smulkieji investuotojai tikisi, jog gruodžio 22 d. įvyksiančiame akcininkų susirinkime bus patvirtinti 1,04 euro už akciją dividendai. Tai būtų pirmas kartas, kuomet bendrovė mokėtų dividendus. Vis dėlto rinkoje buvo aktyvūs ir didieji investuotojai, kurie naudojosi proga parduoti turimus didesnius akcijų paketus be didesnio poveikio akcijų kainai. Vilniaus biržoje naujienos pasirodė pasibaigus prekybai. Pranešta, kad susiję asmenys toliau pardavinėjo „Šiaulių banko“ (-0,36 proc.) bei pirko „Vilkyškių pieninės“ (0,00 proc.) akcijas. Šiandien gali išaugti susidomėjimas „City Service“ bendrovės akcijomis – bendrovė pranešė, kad Latvijoje įsigijo daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūros įmonę. Sandorio vertė siekė 591 tūkst. eurų. Įsigijimas turėtų bendrovei padėti dar tvirčiau įsitvirtinti kaimyninėje rinkoje. Šiandien lapkričio mėnesio pardavimo duomenis paskelbs „Vilkyškių pieninė“, todėl galime pamatyti kiek daugiau susidomėjimo visų pieno perdirbimo bendrovių akcijoms.
Apklausų duomenimis, rinkėjams priimtinesnė partija pasisako už bendradarbiavimo su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu nutraukimą – taigi taupymo priemonių atsisakymą. 10 metų trukmės Graikijos vyriausybės obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki 8 proc., o sugrįžęs nerimas dėl skolų krizės nuvilnijo per Europos akcijų rinkas (EURO STOXX -2,62 proc., Vokietijos DAX -2,21 proc., Prancūzijos CAC 40 -2,55 proc.). Investuotojų nepradžiugins ir šįryt paskelbti Prancūzijos pramonės rodikliai: pramonės produkcijos mastas antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje spalį smuko 0,8 proc., o gamybos produkcija traukėsi 0,2 procento (tikėtasi atitinkamai +0,2 proc. ir 0 proc.).
Naftos kainai vėl pasukus žemyn („Brent“ rūšies nafta šįryt kainuoja 66,17 JAV dolerio už barelį, WTI rūšies – vos daugiau negu 63 JAV dolerius už barelį), tikėtina, kad vakar kiek pabrangusios JAV energetikos sektoriaus bendrovių akcijos šios krypties neišlaikys (S&P 500 -0,02 proc., DOW JONES -0,29 proc.).
Azijos akcijų rinkose nuotaika nevienoda. Toliau stiprėjanti jena (USD/JPY kursas šįryt siekė 119,07 Japonijos jenų už JAV dolerį) antrą prekybos sesiją iš eilės žemyn tempė Japonijos eksportuotojų akcijų vertes (08:45 Lietuvos laiku NIKKEI 225 -2,25 proc.) Kita vertus, Kinijos akcijų rinka atsigavo po įspūdingo nuosmukio savaitės pradžioje (SHANGHAI COMPOSITE +2,35 proc.). Šįryt paskelbta, kad per praėjusius metus Kinijos vartotojų kainų indeksas augo mažiau, negu prognozuota – 1,4 proc. (tikėtasi 1,6 proc.), o gamintojų kainos per tą patį laikotarpį smuko 2,7 proc. (nors laukta -2,4 proc.). Tai vėl sukėlė lūkesčių, kad bus imtasi papildomų ekonomikos skatinimo priemonių. Atpigę nafta ir metalai leido sumažinti Kinijos gamintojų sąnaudas, tačiau Kinijos eksportuojamos prekės prisidėjo kuriant žemos infliacijos foną visame pasaulyje.
Rytoj ekonominių rodiklių kalendoriuje – informacija apie didžiųjų euro zonos ekonomikų vartojimo kainų pokyčius ir JAV darbo rinkos bei mažmeninės prekybos rodikliai. Prognozuojama, kad galutinis vartotojų kainų indekso įvertis parodys lapkritį kainas nepakitus Vokietijoje ir smukus 0,1 proc. – Prancūzijoje. Manoma, kad per praėjusią savaitę naujų bedarbių paraiškų JAV pateikta 297 tūkstančiai. Rytoj paaiškės, kaip aktyviai euro zonos bankai dalyvavo antrajame tikslinių paskolų lengvatinėmis sąlygomis (angl. TLTRO) dalinimo etape.
Baltijos šalių rinkose investuotojai vertino naujienas, o indeksų pokyčiai buvo neigiami – OMXV sumažėjo 0,29 proc., OMXBB -0,48 procento. Kaip ir tikėtasi, aktyviausiai prekiauta Latvijos farmacininkės „Grindeks“ (-0,17 proc.) akcijomis. Didelis pirkėjų aktyvumas ir didelis palyginti smulkių sandorių skaičius rodo, kad smulkieji investuotojai tikisi, jog gruodžio 22 d. įvyksiančiame akcininkų susirinkime bus patvirtinti 1,04 euro už akciją dividendai. Tai būtų pirmas kartas, kuomet bendrovė mokėtų dividendus. Vis dėlto rinkoje buvo aktyvūs ir didieji investuotojai, kurie naudojosi proga parduoti turimus didesnius akcijų paketus be didesnio poveikio akcijų kainai. Vilniaus biržoje naujienos pasirodė pasibaigus prekybai. Pranešta, kad susiję asmenys toliau pardavinėjo „Šiaulių banko“ (-0,36 proc.) bei pirko „Vilkyškių pieninės“ (0,00 proc.) akcijas. Šiandien gali išaugti susidomėjimas „City Service“ bendrovės akcijomis – bendrovė pranešė, kad Latvijoje įsigijo daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūros įmonę. Sandorio vertė siekė 591 tūkst. eurų. Įsigijimas turėtų bendrovei padėti dar tvirčiau įsitvirtinti kaimyninėje rinkoje. Šiandien lapkričio mėnesio pardavimo duomenis paskelbs „Vilkyškių pieninė“, todėl galime pamatyti kiek daugiau susidomėjimo visų pieno perdirbimo bendrovių akcijoms.