versija spausdinimui
(0)
Penktadienį paskelbta, kad, pradiniu vertinimu, Mičigano universiteto matuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį kilo iki 93,8 punkto – labiausiai nuo pat 2007 metų sausio mėnesio. Gerėjanti darbo rinkos situacija ir šešis mėnesius iš eilės krentančios kuro kainos palaiko amerikiečių optimizmą.
Vis dėlto susirūpinimas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų akcijų rinkas nuspalvino raudonai (S&P 500 -1,62 proc., DOW JONES -1,79 proc., NASDAQ -1,16 proc.). Penktadienį Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė, kad pasaulinė naftos paklausa artimiausiais metais augs lėčiau, negu buvo prognozuota anksčiau, o Jungtinių Arabų Emyratų energetikos ministras patikino, jog Naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. OPEC) neskubės mažinti naftos gavybos masto, net jei naftos kaina kris iki 40 JAV dolerių už barelį. Nors turėtų daryti teigiamą įtaką šalims vartotojoms, nestabdomai pinganti nafta (šįryt „Brent“ rūšies nafta kainuoja 62,64 JAV dolerio už barelį, WTI rūšies – 58,39 JAV dolerio už barelį) kelia diskusijų, ar įmanomas tvarus pasaulio ekonomikos vystymasis.
Nuotaikos Europos akcijų rinkose dar slogesnės (EURO STOXX -2,91 proc., Vokietijos DAX -2,72 proc., Prancūzijos CAC 40 -2,77 proc.). Penktadienį paskelbta, kad pramonės produkcija euro zonoje spalį beveik neaugo (0,1 proc.). Prasta makroekonominė informacija didina spaudimą Europos centriniam bankui (ECB) imtis naujų ūkio skatinimo priemonių – 90 proc. (palyginti su 57 proc. lapkritį) Bloomberg agentūros apklaustų ekonomistų prognozuoja, kad kitais metais ECB pradės plataus masto vyriausybės skolos supirkimą.
Kinijos (09:00 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE +0,71 proc.) centrinis bankas prognozuoja, kad šiais metais augsiančios 7,4 proc., arba lėčiausiai nuo pat 1990 metų, šalies ekonomikos plėtra kitais metais sulėtės iki 7,1 proc. – pirmiausia dėl toliau smunkančių investicijų į nekilnojamąjį turtą. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose Japonijos (NIKKEI 225 -1,57 proc.) ministro pirmininko Šinzo Abės (Shinzo Abe) valdančioji koalicija užsitikrino daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, tad ambicinga „Abenomikos“ reformų programa bus įgyvendinama toliau.
Rytoj į paskutinį šiais metais dviejų dienų posėdį renkasi JAV Federalinis atvirosios rinkos komitetas (angl. FOMC). JAV ekonomisto, Nobelio premijos laureato Polo Krugmano (Paul Krugman) įsitikinimu, Federalinis rezervų bankas turėtų vertinti ne tik teigiamus pokyčius JAV ekonomikoje, bet ir iššūkius, su kuriais susiduria pasaulio ūkis, todėl bazinė palūkanų norma kitais metais gali ir nekilti.
Baltijos šalių rinkos neatsilaikė prieš pasaulines tendencijas – indeksų vertės smuko (OMXT -0,97 proc., OMXV -0,91 procento). Investuotojai skubėjo parduoti likvidesnes akcijas, todėl didžiausios apyvartos buvo Talino biržoje. Daug sandorių sudaryta „Olympic Entertainment Group“ (-0,59 proc.), mažiau, bet didesnių – „Tallink Grupp“ (-1,88 proc.) akcijomis. Vilniaus biržoje aktyvumas buvo menkas, todėl akcijų kainų kritimo tendencija gali persikelti ir į šiandieną. Metams artėjant į pabaigą, o pasauliui nerimaujant dėl rytų regione nerimstančių geopolitinių įvykių ir ženkliai pingančios naftos, nieko nenustebintų, jeigu Lietuvos investuotojai suskubtų realizuoti pelną ar net nuostolį. Taigi biržoje ir toliau gali dominuoti investuotojai, apsisprendę mažinti akcijų dalį savo investiciniuose portfeliuose. Ši savaitė bus paskutinė, kada prekyba vyks visas dienas, o nuo ! kitos savaitės prasidės šventinis periodas, per kurį didesnio rinkos aktyvumo greičiausiai nesulauksime.
Vis dėlto susirūpinimas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų akcijų rinkas nuspalvino raudonai (S&P 500 -1,62 proc., DOW JONES -1,79 proc., NASDAQ -1,16 proc.). Penktadienį Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė, kad pasaulinė naftos paklausa artimiausiais metais augs lėčiau, negu buvo prognozuota anksčiau, o Jungtinių Arabų Emyratų energetikos ministras patikino, jog Naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. OPEC) neskubės mažinti naftos gavybos masto, net jei naftos kaina kris iki 40 JAV dolerių už barelį. Nors turėtų daryti teigiamą įtaką šalims vartotojoms, nestabdomai pinganti nafta (šįryt „Brent“ rūšies nafta kainuoja 62,64 JAV dolerio už barelį, WTI rūšies – 58,39 JAV dolerio už barelį) kelia diskusijų, ar įmanomas tvarus pasaulio ekonomikos vystymasis.
Nuotaikos Europos akcijų rinkose dar slogesnės (EURO STOXX -2,91 proc., Vokietijos DAX -2,72 proc., Prancūzijos CAC 40 -2,77 proc.). Penktadienį paskelbta, kad pramonės produkcija euro zonoje spalį beveik neaugo (0,1 proc.). Prasta makroekonominė informacija didina spaudimą Europos centriniam bankui (ECB) imtis naujų ūkio skatinimo priemonių – 90 proc. (palyginti su 57 proc. lapkritį) Bloomberg agentūros apklaustų ekonomistų prognozuoja, kad kitais metais ECB pradės plataus masto vyriausybės skolos supirkimą.
Kinijos (09:00 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE +0,71 proc.) centrinis bankas prognozuoja, kad šiais metais augsiančios 7,4 proc., arba lėčiausiai nuo pat 1990 metų, šalies ekonomikos plėtra kitais metais sulėtės iki 7,1 proc. – pirmiausia dėl toliau smunkančių investicijų į nekilnojamąjį turtą. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose Japonijos (NIKKEI 225 -1,57 proc.) ministro pirmininko Šinzo Abės (Shinzo Abe) valdančioji koalicija užsitikrino daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, tad ambicinga „Abenomikos“ reformų programa bus įgyvendinama toliau.
Rytoj į paskutinį šiais metais dviejų dienų posėdį renkasi JAV Federalinis atvirosios rinkos komitetas (angl. FOMC). JAV ekonomisto, Nobelio premijos laureato Polo Krugmano (Paul Krugman) įsitikinimu, Federalinis rezervų bankas turėtų vertinti ne tik teigiamus pokyčius JAV ekonomikoje, bet ir iššūkius, su kuriais susiduria pasaulio ūkis, todėl bazinė palūkanų norma kitais metais gali ir nekilti.
Baltijos šalių rinkos neatsilaikė prieš pasaulines tendencijas – indeksų vertės smuko (OMXT -0,97 proc., OMXV -0,91 procento). Investuotojai skubėjo parduoti likvidesnes akcijas, todėl didžiausios apyvartos buvo Talino biržoje. Daug sandorių sudaryta „Olympic Entertainment Group“ (-0,59 proc.), mažiau, bet didesnių – „Tallink Grupp“ (-1,88 proc.) akcijomis. Vilniaus biržoje aktyvumas buvo menkas, todėl akcijų kainų kritimo tendencija gali persikelti ir į šiandieną. Metams artėjant į pabaigą, o pasauliui nerimaujant dėl rytų regione nerimstančių geopolitinių įvykių ir ženkliai pingančios naftos, nieko nenustebintų, jeigu Lietuvos investuotojai suskubtų realizuoti pelną ar net nuostolį. Taigi biržoje ir toliau gali dominuoti investuotojai, apsisprendę mažinti akcijų dalį savo investiciniuose portfeliuose. Ši savaitė bus paskutinė, kada prekyba vyks visas dienas, o nuo ! kitos savaitės prasidės šventinis periodas, per kurį didesnio rinkos aktyvumo greičiausiai nesulauksime.