versija spausdinimui
(0)
Naujieji metai Europoje prasideda slogiomis nuotaikomis (EURO STOXX -0,22 proc., Vokietijos DAX -0,42 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,48 proc.). Praėjusį penktadienį Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) Vokietijos dienraščiui „Handelsblatt“ pakomentavo, kad, nors defliacijos euro zonoje rizika ir yra apribota, ECB turi veikti pagal jam suteiktą įgaliojimą užtikrinti kainų stabilumą regione – taigi taikyti visas galimas priemones infliacijai pakelti.
Naujausi ekonominiai rodikliai, tikėtina, lems atitinkamus ECB sprendimus jau sausio 22 dieną vyksiančiame posėdyje dėl pinigų politikos. Prognozuojama, kad gruodį metinė infliacija euro zonoje sieks -0,1 procento (palyginti su 0,3 proc. lapkritį). Optimizmo investuotojams neprideda ir situacija Graikijoje, kurios politinės partijos ruošiasi sausio 25 dieną vyksiantiems pirmalaikiams parlamento rinkimams. Šalies ministras pirmininkas Antonis Samaras įspėjo, kad, rinkimus laimėjus šiuo metu rinkėjams priimtiniausiai kairiųjų radikalų partijai „Syriza“, Graikijai grėstų bankrotas ir, neišvengiamai, išstojimas iš euro zonos. Iliustruodamas rinkos dalyvių lūkesčius, EUR/USD kursas siekia 10 metų žemumas (1,1946 JAV dolerio už eurą), o 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų ir Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas perkopė 1,60 procento.
Investuotojai kitapus Atlanto nekantriai lauks šį penktadienį skelbtinos JAV darbo rinkos informacijos (S&P 500 -0,03 proc., DOW JONES +0,06 proc.). Prognozuojama, kad gruodį JAV sukurta 240 tūkstančių naujų darbo vietų, o nedarbo lygis šalyje sumažėjo iki 5,7 procento. Nors kitą JAV Federalinio rezervų banko (FED) vertinamą rodiklį – infliaciją – pinganti nafta, tikėtina, toliau smukdys (WTI rūšies nafta šįryt kainuoja 51,69 JAV dolerio už barelį, „Brent“ rūšies nafta – 55,43 JAV dolerio už barelį), FED nekeičia ketinimų palūkanų normą kelti jau šiais metais.
Po šventinio periodo sugrįžusių Azijos akcijų rinkos dalyvių nusiteikimas nevienodas (09:22 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -0,24 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +3,58 proc.).
Prognozuojama, kad šiandien skelbiamas Vokietijos vartotojų kainų indeksas gruodį ūgtelėjo 0,1 proc., tačiau metinė infliacija tesiekia 0,3 procento. Vis dėlto mažėjančios kainos vartojimo neskatina – manoma, kad mažmeninės prekybos apyvarta didžiausioje euro zonos ekonomikoje lapkritį augo tik 0,2 proc. (palyginti su 1,6 proc. spalį).
Baltijos šalių biržose Naujieji metai prasidėjo optimistiškai, o indeksų vertės išaugo (OMXV +0,39 proc., OMXT +0,72 procento). Vilniaus biržoje investuotojai aktyviai prekiavo „Šiaulių banko“ (+1,50 proc.) ir TEO LT (-0,50 proc.) akcijomis. Pasibaigus metams, iki ketvirčio rezultatų paskelbimo dienos su banku susiję asmenys negali vykdyti prekybos, ir turėtų daryti teigiamą įtaką „Šiaulių banko“ akcijos kainai. Gruodį susijusiems asmenims parduodant akcijas biržoje kaina smuko 3,62 procento. Talino biržoje didžiausia apyvarta buvo pasiekta „Tallink Grupp“ (+2,22 proc.) akcijomis, o „Baltikos“ (+5,84 proc.) akcijų kainos šuolis sietinas su mažesniu, negu buvo tikėtasi, gruodžio pajamų smukimu. Šiandien sulauksime „Aprangos“ (+1,53 proc.) gruodžio pardavimo duomenų, kurie turėtų padėti susidaryti aiškesnį vaizdą, ar pigusios Rusijos ir Baltarusijos valiutos sumažino į Lietuvą apsipirkti atvažiuojančių tų šalių turistų mastą.
Naujausi ekonominiai rodikliai, tikėtina, lems atitinkamus ECB sprendimus jau sausio 22 dieną vyksiančiame posėdyje dėl pinigų politikos. Prognozuojama, kad gruodį metinė infliacija euro zonoje sieks -0,1 procento (palyginti su 0,3 proc. lapkritį). Optimizmo investuotojams neprideda ir situacija Graikijoje, kurios politinės partijos ruošiasi sausio 25 dieną vyksiantiems pirmalaikiams parlamento rinkimams. Šalies ministras pirmininkas Antonis Samaras įspėjo, kad, rinkimus laimėjus šiuo metu rinkėjams priimtiniausiai kairiųjų radikalų partijai „Syriza“, Graikijai grėstų bankrotas ir, neišvengiamai, išstojimas iš euro zonos. Iliustruodamas rinkos dalyvių lūkesčius, EUR/USD kursas siekia 10 metų žemumas (1,1946 JAV dolerio už eurą), o 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų ir Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas perkopė 1,60 procento.
Investuotojai kitapus Atlanto nekantriai lauks šį penktadienį skelbtinos JAV darbo rinkos informacijos (S&P 500 -0,03 proc., DOW JONES +0,06 proc.). Prognozuojama, kad gruodį JAV sukurta 240 tūkstančių naujų darbo vietų, o nedarbo lygis šalyje sumažėjo iki 5,7 procento. Nors kitą JAV Federalinio rezervų banko (FED) vertinamą rodiklį – infliaciją – pinganti nafta, tikėtina, toliau smukdys (WTI rūšies nafta šįryt kainuoja 51,69 JAV dolerio už barelį, „Brent“ rūšies nafta – 55,43 JAV dolerio už barelį), FED nekeičia ketinimų palūkanų normą kelti jau šiais metais.
Po šventinio periodo sugrįžusių Azijos akcijų rinkos dalyvių nusiteikimas nevienodas (09:22 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -0,24 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +3,58 proc.).
Prognozuojama, kad šiandien skelbiamas Vokietijos vartotojų kainų indeksas gruodį ūgtelėjo 0,1 proc., tačiau metinė infliacija tesiekia 0,3 procento. Vis dėlto mažėjančios kainos vartojimo neskatina – manoma, kad mažmeninės prekybos apyvarta didžiausioje euro zonos ekonomikoje lapkritį augo tik 0,2 proc. (palyginti su 1,6 proc. spalį).
Baltijos šalių biržose Naujieji metai prasidėjo optimistiškai, o indeksų vertės išaugo (OMXV +0,39 proc., OMXT +0,72 procento). Vilniaus biržoje investuotojai aktyviai prekiavo „Šiaulių banko“ (+1,50 proc.) ir TEO LT (-0,50 proc.) akcijomis. Pasibaigus metams, iki ketvirčio rezultatų paskelbimo dienos su banku susiję asmenys negali vykdyti prekybos, ir turėtų daryti teigiamą įtaką „Šiaulių banko“ akcijos kainai. Gruodį susijusiems asmenims parduodant akcijas biržoje kaina smuko 3,62 procento. Talino biržoje didžiausia apyvarta buvo pasiekta „Tallink Grupp“ (+2,22 proc.) akcijomis, o „Baltikos“ (+5,84 proc.) akcijų kainos šuolis sietinas su mažesniu, negu buvo tikėtasi, gruodžio pajamų smukimu. Šiandien sulauksime „Aprangos“ (+1,53 proc.) gruodžio pardavimo duomenų, kurie turėtų padėti susidaryti aiškesnį vaizdą, ar pigusios Rusijos ir Baltarusijos valiutos sumažino į Lietuvą apsipirkti atvažiuojančių tų šalių turistų mastą.