versija spausdinimui
(0)
Brazilijos ekonomiką pastaruoju metu neigiamai paveikė ne vien smunkanti naftos kaina bei valdžią išlaikiusi prezidentė, bet ir šalį sukrėtęs didžiulis korupcijos skandalas.
Viena svarbiausių pasaulio besivystančių valstybių ženkliai priklauso nuo žaliavų eksporto. Remiantis naujausiais (sausio-lapkričio mėn.) duomenimis, žaliavų (nafta, mėsa, kukurūzai, sojos pupelės ir kt.) ir pusiau apdirbtos produkcijos (cukrus, celiuliozė ir kt.) eksportas sudarė apie 60% viso eksporto. Verta pabrėžti, jog naftos ir jos produktų eksportas sudarė apie 17% viso eksporto. Pagrindinės šalies eksportuojamų produktų pirkėjos yra Kinija (~16% viso eksporto) ir JAV (~15% viso eksporto).
Antrąją 2014 m. metų dalį investuotojai traukėsi iš Brazilijos akcijų rinkos ir šalies biržos akcijų indeksas Ibovespa nuo vasaros pabaigoje pasiektos viršūnės sumenko beveik ketvirtadaliu. Brazilijos realas JAV dolerio atžvilgiu per metus sumenko apie 14%. Be to, investuotojai neigiamai įvertino šalies prezidentės Dilma Rousseff pergalę prezidento rinkimuose, kadangi šalies vadovės vykdoma politika yra daugiausiai nukreipta į socialines reformas, o ne į verslo skatinimą. Taip pat šalies ekonomiką palietė nuo vasaros vidurio daugiau nei per pusę sumažėjusi naftos kaina.
Remiantis naujausiais duomenimis, Brazilijos ekonomika trečią praėjusių metų ketvirtį sugebėjo išsikapstyti iš recesijos, kadangi po dviejų ketvirčių smukimo šalies ekonomika stiebėsi 0,1%. Nežymų ekonomikos augimą lėmė išaugusios vyriausybės išlaidos, tačiau tolimesnio ekonomikos skatinimo neverta tikėtis, kadangi dėl to grėstų vyriausybės skolos reitingo mažėjimas. Gana didelį šalies įsiskolinimą, kaip besivystančiai ekonomikai, rodo vyriausybės skolos ir BVP santykis, siekiantis apie 57%. Dar praėjusių metų kovo mėn. Standard & Poor’s sumažino Brazilijos skolos reitingą iki Baa2 – vienu lygiu aukščiau nei neinvesticinis reitingas. Reitingų agentūra tokį sprendimą parėmė prastėjančia šalies ekonomikos padėtimi ir augančiu biudžeto deficitu.
Dėl jau kelerius metus augusios infliacijos, kuri 2014 m. rudenį šoktelėjo iki beveik 6,8%, Brazilijos centrinis bankas buvo priverstas nuolatos kelti bazinę palūkanų normą, kuri per porą metų pakilo nuo 7% iki 11,75%. Naujausi duomenys parodė, jog jau 2014 m. gruodžio mėn. metinė infliacija šalyje sumenko žemiau nustatyto infliacijos tikslo ir siekė 6,41%. Nepaisant to, centrinio banko atstovai pareiškė, jog iki 2016 m. bus siekiama infliaciją sumažinti iki 4,5%. Optimizmo įkvepia tai, jog šalies valdžia imasi papildomų priemonių, siekdama suvaldyti padėtį. Praėjusią savaitę buvo pranešta, jog vyriausybė sumažino savo mėnesines išlaidas 1,9 mlrd. Brazilijos realų (~714 mln. USD). Taip pat naujasis finansų ministras pareiškė, jog šiais metais sieks biudžeto balanso (iki palūkanų mokėjimo) perviršio.
2014 m. šalį sukrėtė didžiausias valstybės istorijoje korupcijos skandalas, kurio centre atsidūrė Brazilijos energetikos sektoriaus gigantė Petroleo Brasileiro (Petrobras). Verta pabrėžti, jog didžiausias Petrobras akcininkas yra šalies vyriausybė. Šiuo metu Brazilijoje yra pradėti tyrimai dėl Petrobras vadovų papirkinėjimo, pinigų plovimo ir nusikalstamos grupuotės formavimo. Dauguma kaltinimų yra paremti nuteisto „juodosios rinkos“ finansininko Alberto Youssef pareiškimais, kuris teigia, jog padėjo „išplauti“ šimtus milijonų, nusėdusių ir valdančiosios partijos narių kišenėse. Be to, jis teigia, jog apie tokius veiksmus žinojo tiek antrąją kadenciją einanti prezidentė, tiek iki jos buvęs prezidentas Luiz Inacio Lula da Silva. Šiuo metu kaltinimai yra pareikšti maždaug 35 asmenims, tarp kurių yra du buvę aukšto rango Petrobras vadovai – buvęs paslaugų direktorius Renato Duque ir buvęs naftos perdirbimo operacijų direktorius Roberto Costa, kuris pareigūnams prisipažino ėmęs kyšius. Policija jau yra nustačiusi apie 3,7 mlrd. USD vertės įtartinų pervedimų.
Dėl minėto tyrimo Petrobras jau du kartus atidėjo trečio ketvirčio rezultatų skelbimą, tačiau tikimasi, jog neaudituota ataskaita bus paskelbta jau šį mėnesį. Dėl korupcijos skandalo ir mažėjusių naftos kainų per vienerius metus Petroleo Brasileiro (PBR) akcijų kaina Brazilijos akcijų biržoje sumenko daugiau nei 45%. Šis skandalas taip pat palietė ir didžiąsias šalies statybos bendroves, kurių darbuotojai kaltinami davę kyšius Petrobras, o tai gali lemti daugelio statybos projektų šalyje sustabdymą.
Remiantis 2014 m. gruodžio 31 d. msci.com duomenimis, MSCI Brazil indekso P/E rodiklis siekė 15, o metinis dividendų pajamingumas buvo apie 5,2%. Tuo tarpu besivystančių valstybių akcijų MSCI Emerging Markets indekso P/E rodiklis siekė 13,2, o metinis dividendų pajamingumas buvo apie 3%. Tai parodo, jog Brazilijos akcijų kainos artėja prie racionalaus lygio, kuris pradeda atkreipti ilgalaikių investuotojų, ieškančių patrauklių investicijų, dėmesį. Žinoma, minėtas korupcijos skandalas ir nukritusios žaliavų kainos didina tikimybę, jog kantrūs investuotojai gali sulaukti dar patrauklesnių kainų, tačiau po truputį galima imti dairytis kainų dugnų.
Pasiekti Brazilijos, kuri yra viena iš BRIC šalių, akcijų rinką investuotojui iš Lietuvos nėra sudėtinga. Investuotojai gali prekiauti Brazilijos bendrovių akcijų depozitoriumo pakvitavimais užsienio biržose (JAV) ir ETF fondais, kurie leidžia paprasčiau turėti labiau diversifikuotą investiciją Brazilijos rinkoje.
Geriausiai investuotojams žinomas ETF fondas yra iShares MSCI Brazil Index Fund (EWZ), siekiantis apimti 85% Brazilijos akcijų rinkos (vidutinės ir didelės kapitalizacijos bendroves). Šis ETF fondas pasižymi didžiausiomis apyvartomis ir yra vienas pigiausių rinkoje, remiantis bendruoju fondo išlaidų koeficientu. Dėl didelio šio fondo likvidumo investuotojai gali ne tik pirkti fondo akcijas, bet ir drąsiau parduoti skolintas fondo akcijas, t.y. atidaryti trumpąją poziciją (angl. short), tikėdamiesi pasipelnyti iš Brazilijos bendrovių akcijų kainų kritimo.
Iš mažiau žinomų Brazilijoje investuojančių ETF fondų galima būtų išskirti Market Vectors Brazil Small-Cap ETF (BRF) ir MSCI Brazil Hedged Equity Fund (DBBR). Market Vectors Brazil Small-Cap ETF investicinį portfelį sudaro mažos kapitalizacijos bendrovės ir dėl to portfelio sudėtis gerokai mažiau priklauso nuo finansų sektoriaus ir fondo rezultatus daugiau lemia šalies vartotojai. Verta atkreipti investuotojų dėmesį, jog per vienerius metus BRF akcijų kaina sumenko mažiau nei EWZ, kas parodo, jog mažesnėms bendrovėms geriau sekasi išvengti šalį užpuolusių negandų.
MSCI Brazil Hedged Equity Fund (DBBR) patraukė tų investuotojų dėmesį, kurie siekia sumažinti valiutos kurso įtaką. Tačiau verta pabrėžti, jog fondas siekia sumažinti tik Brazilijos realo vertės kritimo JAV dolerio atžvilgiu įtaką, kas investuotojui iš Lietuvos gali būti ne tiek paranku. Tuo tarpu DBBR bendrosios fondo išlaidos nėra didesnės už populiaresnio EWZ. DBBR pranašumas, krentat Brazilijos realui, buvo matomas per pastaruosius pusę metų. EWZ akcijų kaina sumenko apie 25%, o DBBR – beveik 16%, kai per tą patį laikotarpį Brazilijos realas JAV dolerio atžvilgiu sumenko beveik 21%.
Investuotojams, norintiems įsigyti Europos akcijų biržose listinguojamus ETF fondus verta atkreipti dėmesį į Lyxor ETF Brazil Ibovespa (RIO). Verta pabrėžti, jog Europoje ETF fondų likvidumas dažnai būna gerokai mažesnis nei JAV listinguojamų ETF fondų. Lyxor ETF Brazil Ibovespa (RIO) yra listinguojamas keliose Europos biržose, tačiau didžiausios šio fondo apyvartos yra Paryžiaus biržoje (prekybos valiuta yra eurai). Šis ETF siekia atkartoti Brazilijos akcijų biržos Ibovespa indeksą, pasitelkdamas išvestines finansines priemones (apsikeitimo sandorius). Skelbiama, jog šis būdas sumažina indekso sekimo paklaidą, tačiau fondas investiciniame portfelyje neturi Brazilijos bendrovių akcijų ir atsiranda trečiosios šalies rizika.
Korupcijos skandalas Brazilijoje šiais metais gali dar labiau išplisti, jeigu bus apkaltinta daugiau aukšto rango vadovų ir politikų, kas gali dar labiau nutempti žemyn akcijų kainas. Nepaisant to, dėl šio skandalo ir smukusių žaliavų kainų pingančios akcijų kainos vis labiau traukia ilgalaikius investuotojus, tikinčius šalies bendrovių ilgo laikotarpio perspektyvomis.
Parengta LHV banko, remiantis tradingeconomics.com, mdic.gov.br, vaneck.com, ishares.com, etfus.deutscheawm.com, lyxoretf.fr, msci.com skelbiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, forbes.com, bloomberg.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
Viena svarbiausių pasaulio besivystančių valstybių ženkliai priklauso nuo žaliavų eksporto. Remiantis naujausiais (sausio-lapkričio mėn.) duomenimis, žaliavų (nafta, mėsa, kukurūzai, sojos pupelės ir kt.) ir pusiau apdirbtos produkcijos (cukrus, celiuliozė ir kt.) eksportas sudarė apie 60% viso eksporto. Verta pabrėžti, jog naftos ir jos produktų eksportas sudarė apie 17% viso eksporto. Pagrindinės šalies eksportuojamų produktų pirkėjos yra Kinija (~16% viso eksporto) ir JAV (~15% viso eksporto).
Antrąją 2014 m. metų dalį investuotojai traukėsi iš Brazilijos akcijų rinkos ir šalies biržos akcijų indeksas Ibovespa nuo vasaros pabaigoje pasiektos viršūnės sumenko beveik ketvirtadaliu. Brazilijos realas JAV dolerio atžvilgiu per metus sumenko apie 14%. Be to, investuotojai neigiamai įvertino šalies prezidentės Dilma Rousseff pergalę prezidento rinkimuose, kadangi šalies vadovės vykdoma politika yra daugiausiai nukreipta į socialines reformas, o ne į verslo skatinimą. Taip pat šalies ekonomiką palietė nuo vasaros vidurio daugiau nei per pusę sumažėjusi naftos kaina.
Remiantis naujausiais duomenimis, Brazilijos ekonomika trečią praėjusių metų ketvirtį sugebėjo išsikapstyti iš recesijos, kadangi po dviejų ketvirčių smukimo šalies ekonomika stiebėsi 0,1%. Nežymų ekonomikos augimą lėmė išaugusios vyriausybės išlaidos, tačiau tolimesnio ekonomikos skatinimo neverta tikėtis, kadangi dėl to grėstų vyriausybės skolos reitingo mažėjimas. Gana didelį šalies įsiskolinimą, kaip besivystančiai ekonomikai, rodo vyriausybės skolos ir BVP santykis, siekiantis apie 57%. Dar praėjusių metų kovo mėn. Standard & Poor’s sumažino Brazilijos skolos reitingą iki Baa2 – vienu lygiu aukščiau nei neinvesticinis reitingas. Reitingų agentūra tokį sprendimą parėmė prastėjančia šalies ekonomikos padėtimi ir augančiu biudžeto deficitu.
Dėl jau kelerius metus augusios infliacijos, kuri 2014 m. rudenį šoktelėjo iki beveik 6,8%, Brazilijos centrinis bankas buvo priverstas nuolatos kelti bazinę palūkanų normą, kuri per porą metų pakilo nuo 7% iki 11,75%. Naujausi duomenys parodė, jog jau 2014 m. gruodžio mėn. metinė infliacija šalyje sumenko žemiau nustatyto infliacijos tikslo ir siekė 6,41%. Nepaisant to, centrinio banko atstovai pareiškė, jog iki 2016 m. bus siekiama infliaciją sumažinti iki 4,5%. Optimizmo įkvepia tai, jog šalies valdžia imasi papildomų priemonių, siekdama suvaldyti padėtį. Praėjusią savaitę buvo pranešta, jog vyriausybė sumažino savo mėnesines išlaidas 1,9 mlrd. Brazilijos realų (~714 mln. USD). Taip pat naujasis finansų ministras pareiškė, jog šiais metais sieks biudžeto balanso (iki palūkanų mokėjimo) perviršio.
Korupcijos skandalas
2014 m. šalį sukrėtė didžiausias valstybės istorijoje korupcijos skandalas, kurio centre atsidūrė Brazilijos energetikos sektoriaus gigantė Petroleo Brasileiro (Petrobras). Verta pabrėžti, jog didžiausias Petrobras akcininkas yra šalies vyriausybė. Šiuo metu Brazilijoje yra pradėti tyrimai dėl Petrobras vadovų papirkinėjimo, pinigų plovimo ir nusikalstamos grupuotės formavimo. Dauguma kaltinimų yra paremti nuteisto „juodosios rinkos“ finansininko Alberto Youssef pareiškimais, kuris teigia, jog padėjo „išplauti“ šimtus milijonų, nusėdusių ir valdančiosios partijos narių kišenėse. Be to, jis teigia, jog apie tokius veiksmus žinojo tiek antrąją kadenciją einanti prezidentė, tiek iki jos buvęs prezidentas Luiz Inacio Lula da Silva. Šiuo metu kaltinimai yra pareikšti maždaug 35 asmenims, tarp kurių yra du buvę aukšto rango Petrobras vadovai – buvęs paslaugų direktorius Renato Duque ir buvęs naftos perdirbimo operacijų direktorius Roberto Costa, kuris pareigūnams prisipažino ėmęs kyšius. Policija jau yra nustačiusi apie 3,7 mlrd. USD vertės įtartinų pervedimų.
Dėl minėto tyrimo Petrobras jau du kartus atidėjo trečio ketvirčio rezultatų skelbimą, tačiau tikimasi, jog neaudituota ataskaita bus paskelbta jau šį mėnesį. Dėl korupcijos skandalo ir mažėjusių naftos kainų per vienerius metus Petroleo Brasileiro (PBR) akcijų kaina Brazilijos akcijų biržoje sumenko daugiau nei 45%. Šis skandalas taip pat palietė ir didžiąsias šalies statybos bendroves, kurių darbuotojai kaltinami davę kyšius Petrobras, o tai gali lemti daugelio statybos projektų šalyje sustabdymą.
Investicinės idėjos
Remiantis 2014 m. gruodžio 31 d. msci.com duomenimis, MSCI Brazil indekso P/E rodiklis siekė 15, o metinis dividendų pajamingumas buvo apie 5,2%. Tuo tarpu besivystančių valstybių akcijų MSCI Emerging Markets indekso P/E rodiklis siekė 13,2, o metinis dividendų pajamingumas buvo apie 3%. Tai parodo, jog Brazilijos akcijų kainos artėja prie racionalaus lygio, kuris pradeda atkreipti ilgalaikių investuotojų, ieškančių patrauklių investicijų, dėmesį. Žinoma, minėtas korupcijos skandalas ir nukritusios žaliavų kainos didina tikimybę, jog kantrūs investuotojai gali sulaukti dar patrauklesnių kainų, tačiau po truputį galima imti dairytis kainų dugnų.
Pasiekti Brazilijos, kuri yra viena iš BRIC šalių, akcijų rinką investuotojui iš Lietuvos nėra sudėtinga. Investuotojai gali prekiauti Brazilijos bendrovių akcijų depozitoriumo pakvitavimais užsienio biržose (JAV) ir ETF fondais, kurie leidžia paprasčiau turėti labiau diversifikuotą investiciją Brazilijos rinkoje.
Geriausiai investuotojams žinomas ETF fondas yra iShares MSCI Brazil Index Fund (EWZ), siekiantis apimti 85% Brazilijos akcijų rinkos (vidutinės ir didelės kapitalizacijos bendroves). Šis ETF fondas pasižymi didžiausiomis apyvartomis ir yra vienas pigiausių rinkoje, remiantis bendruoju fondo išlaidų koeficientu. Dėl didelio šio fondo likvidumo investuotojai gali ne tik pirkti fondo akcijas, bet ir drąsiau parduoti skolintas fondo akcijas, t.y. atidaryti trumpąją poziciją (angl. short), tikėdamiesi pasipelnyti iš Brazilijos bendrovių akcijų kainų kritimo.
Iš mažiau žinomų Brazilijoje investuojančių ETF fondų galima būtų išskirti Market Vectors Brazil Small-Cap ETF (BRF) ir MSCI Brazil Hedged Equity Fund (DBBR). Market Vectors Brazil Small-Cap ETF investicinį portfelį sudaro mažos kapitalizacijos bendrovės ir dėl to portfelio sudėtis gerokai mažiau priklauso nuo finansų sektoriaus ir fondo rezultatus daugiau lemia šalies vartotojai. Verta atkreipti investuotojų dėmesį, jog per vienerius metus BRF akcijų kaina sumenko mažiau nei EWZ, kas parodo, jog mažesnėms bendrovėms geriau sekasi išvengti šalį užpuolusių negandų.
MSCI Brazil Hedged Equity Fund (DBBR) patraukė tų investuotojų dėmesį, kurie siekia sumažinti valiutos kurso įtaką. Tačiau verta pabrėžti, jog fondas siekia sumažinti tik Brazilijos realo vertės kritimo JAV dolerio atžvilgiu įtaką, kas investuotojui iš Lietuvos gali būti ne tiek paranku. Tuo tarpu DBBR bendrosios fondo išlaidos nėra didesnės už populiaresnio EWZ. DBBR pranašumas, krentat Brazilijos realui, buvo matomas per pastaruosius pusę metų. EWZ akcijų kaina sumenko apie 25%, o DBBR – beveik 16%, kai per tą patį laikotarpį Brazilijos realas JAV dolerio atžvilgiu sumenko beveik 21%.
Investuotojams, norintiems įsigyti Europos akcijų biržose listinguojamus ETF fondus verta atkreipti dėmesį į Lyxor ETF Brazil Ibovespa (RIO). Verta pabrėžti, jog Europoje ETF fondų likvidumas dažnai būna gerokai mažesnis nei JAV listinguojamų ETF fondų. Lyxor ETF Brazil Ibovespa (RIO) yra listinguojamas keliose Europos biržose, tačiau didžiausios šio fondo apyvartos yra Paryžiaus biržoje (prekybos valiuta yra eurai). Šis ETF siekia atkartoti Brazilijos akcijų biržos Ibovespa indeksą, pasitelkdamas išvestines finansines priemones (apsikeitimo sandorius). Skelbiama, jog šis būdas sumažina indekso sekimo paklaidą, tačiau fondas investiciniame portfelyje neturi Brazilijos bendrovių akcijų ir atsiranda trečiosios šalies rizika.
Korupcijos skandalas Brazilijoje šiais metais gali dar labiau išplisti, jeigu bus apkaltinta daugiau aukšto rango vadovų ir politikų, kas gali dar labiau nutempti žemyn akcijų kainas. Nepaisant to, dėl šio skandalo ir smukusių žaliavų kainų pingančios akcijų kainos vis labiau traukia ilgalaikius investuotojus, tikinčius šalies bendrovių ilgo laikotarpio perspektyvomis.
Parengta LHV banko, remiantis tradingeconomics.com, mdic.gov.br, vaneck.com, ishares.com, etfus.deutscheawm.com, lyxoretf.fr, msci.com skelbiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, forbes.com, bloomberg.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.