versija spausdinimui
(0)
Vakar paskelbtoje pusmetinėje ataskaitoje Pasaulio bankas sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3 proc. 2015 metais ir 3,3 proc. – 2016 metais (praėjusių metų birželį tikėtasi atitinkamai 3,4 proc. ir 3,5 proc. augimo). Kaip pagrindiniai pasaulio ūkio perspektyvas lemiantys veiksniai artimiausiais metais nurodomos išliksiančios žemos žaliavų kainos; mažų palūkanų normų fone vis ryškėsianti takoskyra tarp pagrindinių pasaulio centrinių bankų vykdomos pinigų politikos; bei silpna pasaulio prekyba.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar smuktelėjo (S&P 500 -0,26 proc., DOW JONES -0,15 proc.). Skirtumas tarp „juodojo aukso“ kainų JAV ir Europoje susitraukė iki 0,50 JAV dolerio (šįryt WTI rūšies nafta kainuoja 45,42 JAV dolerio). Pinganti nafta žemyn tempia ir kitų žaliavų kainas (vario kaina smuko į penkių su puse metų žemumas – iki 5 860 JAV dolerių už toną), o tai investuotojams kelia susirūpinimą dėl per ekonomiką plintančios defliacijos. Augant paklausai, 10 metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas smuko iki 1,8604 proc. – lygio, fiksuoto dar 2013 m. gegužę.
Optimistinį Europos akcijų rinkų dalyvių nusiteikimą (EURO STOXX +1,61 proc., Vokietijos DAX +1,63 proc., Prancūzijos CAC 40 +1,47 proc.) palaiko lūkesčiai, kad jau kitos savaitės posėdyje Europos centrinis bankas (ECB) paskelbs apie sprendimą pradėti plataus masto kiekybinį ekonomikos skatinimą (vyriausybės obligacijų supirkimo programą). Tai, kad ECB yra pasiruošęs veikti, antradienį Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ patvirtino vienas iš Valdančiosios tarybos narių Benoit Coeure. EUR/USD kursas smuktelėjęs iki 1,1794 JAV dolerio už eurą.
Azijos akcijų rinkose išlieka rizikos mažinimo nuotaikos (09:30 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -1,71 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,40 proc.). Japonijos jena stiprėja visų pagrindinių valiutų atžvilgiu (USD/JPY kursas smuko žemiau 117 jenų už dolerį ribos).
Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – informacija apie euro zonos pramonės produkcijos mastą praėjusių metų lapkritį ir JAV mažmeninės prekybos apyvartą gruodį. Prognozuojama, kad per metus euro zonos pramonės sektorius traukėsi 0,7 procento. Manoma, kad mažmeninė prekyba JAV gruodį traukėsi 0,1 proc. – ne dėl sulėtėjusio amerikiečių vartojimo, o dėl ženkliai smukusių kainų (pirmiausia kuro).
Baltijos šalių biržose vyravo skirtingos tendencijos. Vilniuje (OMXV -0,61 proc.) smuko beveik visos aktyviau prekiautos akcijos, o Taline (OMXT +0,87 proc.) indekso kilimą didžiąja dalimi lėmė brangusios „Tallink Grupp“ (2,82 proc.) akcijos, kuriomis labai aktyviai prekiavo stambieji užsienio investuotojai. Stipriai krentančios naftos kainos turėtų sumažinti bendrovės kuro sąnaudas, tačiau nuo 2015-ujų metų įsigaliojus naujiems ES reikalavimams jos laivai privalo naudoti mažesnį sieros kiekį turinčius degalus, kurių kaina yra apie 40 procentų didesnė negu įprastų. Priminsime, kad „Brent“ naftos kaina nuo praėjusių metų birželio jau nusmukusi 61 procentą, tad investuotojų gretose atsiranda vis daugiau akcijų pirkėjų. LESTO (+0,98 proc.) vadovybė nepalankiai įvertino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą naują reguliuojamų kainų viršutine! s ribos skaičiavimo metodiką. „Lesto“ teigimu, pastaroji skatins mažinti išlaidas tinklo priežiūrai, kurių būklė jau šiuo metu yra gana prasta. Energetikos ministerija tokį Kainų komisijos sprendimą pavadino skubotu, o šiandien biržoje turėtume pamatyti atitinkamą investuotojų reakciją.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar smuktelėjo (S&P 500 -0,26 proc., DOW JONES -0,15 proc.). Skirtumas tarp „juodojo aukso“ kainų JAV ir Europoje susitraukė iki 0,50 JAV dolerio (šįryt WTI rūšies nafta kainuoja 45,42 JAV dolerio). Pinganti nafta žemyn tempia ir kitų žaliavų kainas (vario kaina smuko į penkių su puse metų žemumas – iki 5 860 JAV dolerių už toną), o tai investuotojams kelia susirūpinimą dėl per ekonomiką plintančios defliacijos. Augant paklausai, 10 metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas smuko iki 1,8604 proc. – lygio, fiksuoto dar 2013 m. gegužę.
Optimistinį Europos akcijų rinkų dalyvių nusiteikimą (EURO STOXX +1,61 proc., Vokietijos DAX +1,63 proc., Prancūzijos CAC 40 +1,47 proc.) palaiko lūkesčiai, kad jau kitos savaitės posėdyje Europos centrinis bankas (ECB) paskelbs apie sprendimą pradėti plataus masto kiekybinį ekonomikos skatinimą (vyriausybės obligacijų supirkimo programą). Tai, kad ECB yra pasiruošęs veikti, antradienį Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ patvirtino vienas iš Valdančiosios tarybos narių Benoit Coeure. EUR/USD kursas smuktelėjęs iki 1,1794 JAV dolerio už eurą.
Azijos akcijų rinkose išlieka rizikos mažinimo nuotaikos (09:30 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -1,71 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,40 proc.). Japonijos jena stiprėja visų pagrindinių valiutų atžvilgiu (USD/JPY kursas smuko žemiau 117 jenų už dolerį ribos).
Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – informacija apie euro zonos pramonės produkcijos mastą praėjusių metų lapkritį ir JAV mažmeninės prekybos apyvartą gruodį. Prognozuojama, kad per metus euro zonos pramonės sektorius traukėsi 0,7 procento. Manoma, kad mažmeninė prekyba JAV gruodį traukėsi 0,1 proc. – ne dėl sulėtėjusio amerikiečių vartojimo, o dėl ženkliai smukusių kainų (pirmiausia kuro).
Baltijos šalių biržose vyravo skirtingos tendencijos. Vilniuje (OMXV -0,61 proc.) smuko beveik visos aktyviau prekiautos akcijos, o Taline (OMXT +0,87 proc.) indekso kilimą didžiąja dalimi lėmė brangusios „Tallink Grupp“ (2,82 proc.) akcijos, kuriomis labai aktyviai prekiavo stambieji užsienio investuotojai. Stipriai krentančios naftos kainos turėtų sumažinti bendrovės kuro sąnaudas, tačiau nuo 2015-ujų metų įsigaliojus naujiems ES reikalavimams jos laivai privalo naudoti mažesnį sieros kiekį turinčius degalus, kurių kaina yra apie 40 procentų didesnė negu įprastų. Priminsime, kad „Brent“ naftos kaina nuo praėjusių metų birželio jau nusmukusi 61 procentą, tad investuotojų gretose atsiranda vis daugiau akcijų pirkėjų. LESTO (+0,98 proc.) vadovybė nepalankiai įvertino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą naują reguliuojamų kainų viršutine! s ribos skaičiavimo metodiką. „Lesto“ teigimu, pastaroji skatins mažinti išlaidas tinklo priežiūrai, kurių būklė jau šiuo metu yra gana prasta. Energetikos ministerija tokį Kainų komisijos sprendimą pavadino skubotu, o šiandien biržoje turėtume pamatyti atitinkamą investuotojų reakciją.