versija spausdinimui
(0)
Šveicarijos centrinis bankas vakar nustebino finansų rinkų dalyvius, nusprendęs atsisakyti daugiau negu trejus metus palaikyto minimalaus EUR/CHF kurso (1,20 Šveicarijos franko už eurą). Centrinis bankas nurodė, kad minimalus kursas buvo nustatytas tuo metu, kai Šveicarijos frankas buvo ypač pervertintas, o finansų rinkose vyravo didelis neapibrėžtumas.
Be to, dėl didėjančios takoskyros tarp JAV ir euro zonos centrinių bankų vykdomos pinigų politikos euras (o kartu ir Šveicarijos frankas) yra smarkiai nuvertėjęs JAV dolerio atžvilgiu. Tad, Šveicarijos centrinio banko nuomone, tolesnis minimalaus kurso palaikymas yra nepagrįstas. Įspūdingai (-14 proc.) po centrinio banko sprendimo smukęs EUR/CHF kursas šiuo metu laikosi ties 1,02 franko už eurą riba.
Lūkesčiai, kad kitos savaitės posėdyje Europos centrinis bankas paskelbs apie pradedamą plataus masto kiekybinį skatinimą, po Šveicarijos centrinio banko sprendimo tik sustiprėjo. Euras JAV dolerio atžvilgiu vakar krito į 12 metų žemumas (šįryt EUR/USD kursas balansuoja ties 1,1638 JAV dolerio už eurą). Didėjanti paklausa kelia JAV iždo obligacijų kainą, o skirtumas tarp 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų ir to paties termino Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumų susitraukė iki 1,277 procento. Kitos „saugaus prieglobsčio“ investicijos – aukso – kaina irgi veržiasi aukštyn (+6,6 proc. nuo metų pradžios).
Akcijų rinkų dalyvių nuotaikos išlieka neramios (JAV S&P 500 -0,92 proc., Europos EURO STOXX +2,19 proc., Japonijos NIKKEI 225 09:30 Lietuvos laiku -1,43 proc.,). Prasteni negu tikėtasi ketvirčio rezultatai žemyn timptelėjo JAV informacinių technologijų, finansų bei vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuose veikiančių bendrovių akcijų kainas (-1,46 proc., -1,28 proc. ir -1,25 proc. atitinkamai). Energetikos sektorius smuko kartu su nepastovia naftos kaina (-1,21 proc.). Optimizmo investuotojams nepridėjo ir vakar paskelbta JAV makroekonominė informacija. Savaitinis bedarbių paraiškų skaičius ūgtelėjo iki 316 tūkst. (tikėtasi 290 tūkst.), o FED Filadelfijos padalinio apskaičiuotas verslo pasitikėjimo rodiklis sausį smuko kur kas žemiau prognozių – iki 6,3 punkto, arba lygio, rodančio palyginti menką plėtrą. Pagrindinių Europos biržų ateities sandorių verčių pokyčiai rodo, kad Senojo žemyno akcijų rinkos šiandien turėtų smukti.
Ekonominių rodiklių kalendoriuje šiandien vėl gausu JAV informacijos. Prognozuojama, kad gruodį vartojimo kainos JAV smuko 0,4 proc., o pramonės produkcija traukėsi 0,1 proc., tačiau Mičigano universiteto skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, manoma, parodys išliekantį optimistinį amerikiečių nusiteikimą (94,1 punkto sausį).
Baltijos šalių rinkose investuotojai aktyviai pirko Estijos bendrovių akcijas (OMXT +0,58 proc.), kiek aktyviau pardavinėjo latviškas (OMXR -0,46 proc.), tuo tarpu Lietuvoje vieningos krypties nebuvo, tad indekso vertė nepakito. Latvijos farmacijos bendrovė „Olainfarm“ (-0,79 proc.) pasibaigus prekybai pranešė 2014 metų pardavimo duomenis. Pajamos, palyginti su 2013 metais, išaugo net 19 proc., daugiausia Lenkijoje (+434 proc.) ir Olandijoje (+192 proc.), tačiau pagrindinėmis rinkomis ir toliau išlieka Rusija, Latvija, Ukraina ir Baltarusija. Šiandien šios bendrovės akcijų kainos kilimą gali pristabdyti investuotojai, nusprendę realizuoti trumpuoju laikotarpiu uždirbtą pelną. Gana stipriai krito LESTO (-5,50 proc.) akcijų kaina. Investuotojams įvertinus, kad nuo kitų metų pradedama taikyti nauja elektros paslaugų kainodara, buvo suabejota, ar pastarosiomis dienomis labai pakilusi kaina yra paaiškinama fundamentaliais veiksniais. Šiandien oficialaus siūlymo būdu pradedamos supirkti likusios alkoholio gamybos grupės „Alita“ ir jai priklausančio „Anykščių vyno“ akcijos. Mažumos akcininkai pasinaudoti siūlymu galės iki sausio 29 dienos, o už akcijas bus mokama atitinkamai 1,076 ir 0,22 euro.
Be to, dėl didėjančios takoskyros tarp JAV ir euro zonos centrinių bankų vykdomos pinigų politikos euras (o kartu ir Šveicarijos frankas) yra smarkiai nuvertėjęs JAV dolerio atžvilgiu. Tad, Šveicarijos centrinio banko nuomone, tolesnis minimalaus kurso palaikymas yra nepagrįstas. Įspūdingai (-14 proc.) po centrinio banko sprendimo smukęs EUR/CHF kursas šiuo metu laikosi ties 1,02 franko už eurą riba.
Lūkesčiai, kad kitos savaitės posėdyje Europos centrinis bankas paskelbs apie pradedamą plataus masto kiekybinį skatinimą, po Šveicarijos centrinio banko sprendimo tik sustiprėjo. Euras JAV dolerio atžvilgiu vakar krito į 12 metų žemumas (šįryt EUR/USD kursas balansuoja ties 1,1638 JAV dolerio už eurą). Didėjanti paklausa kelia JAV iždo obligacijų kainą, o skirtumas tarp 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų ir to paties termino Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumų susitraukė iki 1,277 procento. Kitos „saugaus prieglobsčio“ investicijos – aukso – kaina irgi veržiasi aukštyn (+6,6 proc. nuo metų pradžios).
Akcijų rinkų dalyvių nuotaikos išlieka neramios (JAV S&P 500 -0,92 proc., Europos EURO STOXX +2,19 proc., Japonijos NIKKEI 225 09:30 Lietuvos laiku -1,43 proc.,). Prasteni negu tikėtasi ketvirčio rezultatai žemyn timptelėjo JAV informacinių technologijų, finansų bei vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuose veikiančių bendrovių akcijų kainas (-1,46 proc., -1,28 proc. ir -1,25 proc. atitinkamai). Energetikos sektorius smuko kartu su nepastovia naftos kaina (-1,21 proc.). Optimizmo investuotojams nepridėjo ir vakar paskelbta JAV makroekonominė informacija. Savaitinis bedarbių paraiškų skaičius ūgtelėjo iki 316 tūkst. (tikėtasi 290 tūkst.), o FED Filadelfijos padalinio apskaičiuotas verslo pasitikėjimo rodiklis sausį smuko kur kas žemiau prognozių – iki 6,3 punkto, arba lygio, rodančio palyginti menką plėtrą. Pagrindinių Europos biržų ateities sandorių verčių pokyčiai rodo, kad Senojo žemyno akcijų rinkos šiandien turėtų smukti.
Ekonominių rodiklių kalendoriuje šiandien vėl gausu JAV informacijos. Prognozuojama, kad gruodį vartojimo kainos JAV smuko 0,4 proc., o pramonės produkcija traukėsi 0,1 proc., tačiau Mičigano universiteto skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, manoma, parodys išliekantį optimistinį amerikiečių nusiteikimą (94,1 punkto sausį).
Baltijos šalių rinkose investuotojai aktyviai pirko Estijos bendrovių akcijas (OMXT +0,58 proc.), kiek aktyviau pardavinėjo latviškas (OMXR -0,46 proc.), tuo tarpu Lietuvoje vieningos krypties nebuvo, tad indekso vertė nepakito. Latvijos farmacijos bendrovė „Olainfarm“ (-0,79 proc.) pasibaigus prekybai pranešė 2014 metų pardavimo duomenis. Pajamos, palyginti su 2013 metais, išaugo net 19 proc., daugiausia Lenkijoje (+434 proc.) ir Olandijoje (+192 proc.), tačiau pagrindinėmis rinkomis ir toliau išlieka Rusija, Latvija, Ukraina ir Baltarusija. Šiandien šios bendrovės akcijų kainos kilimą gali pristabdyti investuotojai, nusprendę realizuoti trumpuoju laikotarpiu uždirbtą pelną. Gana stipriai krito LESTO (-5,50 proc.) akcijų kaina. Investuotojams įvertinus, kad nuo kitų metų pradedama taikyti nauja elektros paslaugų kainodara, buvo suabejota, ar pastarosiomis dienomis labai pakilusi kaina yra paaiškinama fundamentaliais veiksniais. Šiandien oficialaus siūlymo būdu pradedamos supirkti likusios alkoholio gamybos grupės „Alita“ ir jai priklausančio „Anykščių vyno“ akcijos. Mažumos akcininkai pasinaudoti siūlymu galės iki sausio 29 dienos, o už akcijas bus mokama atitinkamai 1,076 ir 0,22 euro.