versija spausdinimui
(0)
Pasaulio akcijų rinkų dalyviai liko patenkinti vakar Europos centrinio banko (ECB) priimtu sprendimu pradėti išplėstą turto supirkimą programą (Europos EURO STOXX +1,62 proc., JAV S&P 500 +1,53 proc., 08:30 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +1,05 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,35 proc.).
Vadovaujantis šia programa, Eurosistema, pradedant šių metų kovu, kas mėnesį supirks privataus ir viešojo sektoriaus obligacijų už 60 mlrd. eurų. ECB prezidentas Marijus Dragis (Mario Draghi) nurodė, kad programą ketinama įgyvendinti iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tačiau ji bus vykdoma tol, kol Valdančioji taryba įsitikins infliacijos pokyčių tvarumu (tikslinis infliacijos lygis – 2 proc.). Bendra planuojama turto supirkimo programos apimtis – 1,1 trln. eurų – gerokai virš! ijo rinkos dalyvių lūkesčius, tačiau remia ne kartą ECB vadovo akcentuotą tikslą paskelbtomis nekonvencinėmis priemonėmis pasiekti 2012 m. kovo mėn. buvusį Eurosistemos turto lygį (3 trln. eurų). Po ECB sprendimo EUR/USD kursas krito į vienuolikos metų žemumas ir šįryt balansuoja ties 1,133 JAV dolerio už eurą riba. Didžiausios regiono ekonomikos Vokietijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas dar smuktelėjo ir šįryt tesiekia 0,422 procento.
Praėjusių metų spalį vykusiame tarptautiniame centrinių bankų vadovų ir finansų ministrų susitikime M. Dragis akcentavo, kad plataus masto kiekybinio skatinimo programa, apimanti ir vyriausybių skolos supirkimą, yra paskutinė ECB priemonių infliacijai paskatinti arsenale. Po vakarykščio posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje ECB prezidentas priminė, kad, dabar itin skatinamoji, pinigų politika gali sukurti pagrindus euro zonos ekonomikai augti, tačiau tik struktūrinėmis reformomis galima atstatyti verslo ir vartotojų pasitikėjimą, leisiantį atsigauti investicijoms ir vartojimui – taigi užtikrinti, jog regiono ekonomikos plėtra iš tiesų vyktų. Vakar paskelbtas euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis iliustruoja kiek pagerėjusias namų ūkių nuotaikas (sausį -8,5 punkto), o šiandien laukiama informacijos apie verslo lūkesčius. Prognozuojama, kad Markit Economics tyrimų instit! uto skelbiamas rodiklis parodys situaciją pamažu taisantis ir gamybos, ir paslaugų sektoriuose (sausį – 51 ir 52 punktai atitinkamai). Bendrą nusiteikimą kitą savaitę gali koreguoti sekmadienį vyksiantys Graikijos parlamento rinkimai – naujausios apklausos rodo išliekantį rinkėjų palankumą kairiųjų radikalų partijai „Syriza“, pasisakančią už taupymo priemonių atsisakymą.
Žinia apie didžiausios Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. OPEC) naftos gamintojos Saudo Arabijos karaliaus mirtį paskatino lūkesčius, kad neapibrėžtumas naftos rinkoje ir savo ruožtu naftos kainų kintamumas artimiausiu metu išaugs. Naftos kaina šoktelėjo iki atitinkamai 49,40 JAV dolerio („Brent“ rūšies) ir 47,07 JAV dolerio (WTI rūšies). Lapkritį vykusiame pusmetiniame OPEC šalių susitikime būtent Saudo Arabija įtikino grupės nares nekeisti naftos gavybos apimčių, kas dar padidino juodojo aukso pasiūlos perteklių ir lėmė tolesnį naftos pigimą.
Baltijos šalių biržų indeksų vertės ir toliau šturmuoja šių metų aukštumas (OMXV +0,70 proc., OMXBB +1,42 proc.). Pagrindinis regiono indeksas (OMXBB) pagal pokytį nuo metų pradžios yra penktas visame pasaulyje (+7,66 procento). Toliau smarkiai brangstant Estijos bendrovių akcijoms („Olympic Entertainment Group“ +5,03 proc., „Tallink Grupp“ +1,55 proc.), investuotojai pradėjo ieškoti kainų ralio nuošalyje likusių bendrovių akcijų. Viena iš tokių buvo su sunkumais rytų rinkose susidurianti „Silvano Fashion Group“ – bendrovės akcijų kaina ūgtelėjo 3,2 proc., tikintis, kad situacija rytuose stabilizuosis, o akcijų kaina esant teigiamai rinkų tendencijai dar pakils. Vilniaus biržoje investuotojai aktyviai pirko „Grigiškių“ (+3,87 proc.) akcijas, o didžiausia apyvarta buvo „City Service“ akcijų, tačiau jų kaina nepakito, o apyvartą padidino vienas stambus sandoris. Šiandien Europos biržų ateities sandorių pokyčiai yra teigiami, tad galima tikėtis dar vienos optimistiškos prekybos dienos ir Europoje, ir Baltijos regione.
Vadovaujantis šia programa, Eurosistema, pradedant šių metų kovu, kas mėnesį supirks privataus ir viešojo sektoriaus obligacijų už 60 mlrd. eurų. ECB prezidentas Marijus Dragis (Mario Draghi) nurodė, kad programą ketinama įgyvendinti iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tačiau ji bus vykdoma tol, kol Valdančioji taryba įsitikins infliacijos pokyčių tvarumu (tikslinis infliacijos lygis – 2 proc.). Bendra planuojama turto supirkimo programos apimtis – 1,1 trln. eurų – gerokai virš! ijo rinkos dalyvių lūkesčius, tačiau remia ne kartą ECB vadovo akcentuotą tikslą paskelbtomis nekonvencinėmis priemonėmis pasiekti 2012 m. kovo mėn. buvusį Eurosistemos turto lygį (3 trln. eurų). Po ECB sprendimo EUR/USD kursas krito į vienuolikos metų žemumas ir šįryt balansuoja ties 1,133 JAV dolerio už eurą riba. Didžiausios regiono ekonomikos Vokietijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas dar smuktelėjo ir šįryt tesiekia 0,422 procento.
Praėjusių metų spalį vykusiame tarptautiniame centrinių bankų vadovų ir finansų ministrų susitikime M. Dragis akcentavo, kad plataus masto kiekybinio skatinimo programa, apimanti ir vyriausybių skolos supirkimą, yra paskutinė ECB priemonių infliacijai paskatinti arsenale. Po vakarykščio posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje ECB prezidentas priminė, kad, dabar itin skatinamoji, pinigų politika gali sukurti pagrindus euro zonos ekonomikai augti, tačiau tik struktūrinėmis reformomis galima atstatyti verslo ir vartotojų pasitikėjimą, leisiantį atsigauti investicijoms ir vartojimui – taigi užtikrinti, jog regiono ekonomikos plėtra iš tiesų vyktų. Vakar paskelbtas euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis iliustruoja kiek pagerėjusias namų ūkių nuotaikas (sausį -8,5 punkto), o šiandien laukiama informacijos apie verslo lūkesčius. Prognozuojama, kad Markit Economics tyrimų instit! uto skelbiamas rodiklis parodys situaciją pamažu taisantis ir gamybos, ir paslaugų sektoriuose (sausį – 51 ir 52 punktai atitinkamai). Bendrą nusiteikimą kitą savaitę gali koreguoti sekmadienį vyksiantys Graikijos parlamento rinkimai – naujausios apklausos rodo išliekantį rinkėjų palankumą kairiųjų radikalų partijai „Syriza“, pasisakančią už taupymo priemonių atsisakymą.
Žinia apie didžiausios Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. OPEC) naftos gamintojos Saudo Arabijos karaliaus mirtį paskatino lūkesčius, kad neapibrėžtumas naftos rinkoje ir savo ruožtu naftos kainų kintamumas artimiausiu metu išaugs. Naftos kaina šoktelėjo iki atitinkamai 49,40 JAV dolerio („Brent“ rūšies) ir 47,07 JAV dolerio (WTI rūšies). Lapkritį vykusiame pusmetiniame OPEC šalių susitikime būtent Saudo Arabija įtikino grupės nares nekeisti naftos gavybos apimčių, kas dar padidino juodojo aukso pasiūlos perteklių ir lėmė tolesnį naftos pigimą.
Baltijos šalių biržų indeksų vertės ir toliau šturmuoja šių metų aukštumas (OMXV +0,70 proc., OMXBB +1,42 proc.). Pagrindinis regiono indeksas (OMXBB) pagal pokytį nuo metų pradžios yra penktas visame pasaulyje (+7,66 procento). Toliau smarkiai brangstant Estijos bendrovių akcijoms („Olympic Entertainment Group“ +5,03 proc., „Tallink Grupp“ +1,55 proc.), investuotojai pradėjo ieškoti kainų ralio nuošalyje likusių bendrovių akcijų. Viena iš tokių buvo su sunkumais rytų rinkose susidurianti „Silvano Fashion Group“ – bendrovės akcijų kaina ūgtelėjo 3,2 proc., tikintis, kad situacija rytuose stabilizuosis, o akcijų kaina esant teigiamai rinkų tendencijai dar pakils. Vilniaus biržoje investuotojai aktyviai pirko „Grigiškių“ (+3,87 proc.) akcijas, o didžiausia apyvarta buvo „City Service“ akcijų, tačiau jų kaina nepakito, o apyvartą padidino vienas stambus sandoris. Šiandien Europos biržų ateities sandorių pokyčiai yra teigiami, tad galima tikėtis dar vienos optimistiškos prekybos dienos ir Europoje, ir Baltijos regione.