versija spausdinimui
(0)
Praėjusią savaitę indeksas „S&P 500“ padidėjo 3 proc. – daugiausiai per paskutines 7 savaites, tačiau ši savaitė prasidėjo akcijų kainų smukimu („Dow Jones“ -0,53 proc., „S&P 500“ -0,42 procento). Investuotojus neramino savaitgalį dar kartą pareikšta Graikijos ministro pirmininko Aleksio Tsiparo pozicija, kad jo šalis toliau derėsis su pagrindiniais skolintojais dėl skolos restruktūrizavimo ir taupymo politikos atsisakymo.
Iš viešojoje erdvėje esančios informacijos yra nesunku susidaryti nuomonę, kad šios derybos yra tvirtai įstrigusios, o galimų sąlyčio taškų kol kas nesimato. Žibalo į ugnį įpylė buvęs JAV Centrinio banko vadovas A. Greenspanas , pareiškęs, kad Graikijos išėjimas iš euro zonos – tik laiko klausimas. Pagrindinis Atėnų akcijų biržos indeksas smuko net 4,75 proc., neigiamos tendencijos dominavo ir visose Vakarų Europos biržose („STOXX Euro 600“ -0,74 ! proc., DAX -1,69 procento.). Situacijos tikrai nepagerino ir Rusijos užsienio reikalų ministro žodžiai, kad JAV sprendimas pradėti tiekti savigynos ginklus Ukrainai gali pagilinti konfliktą.
Azijos šalių rinkose šįryt bendrų tendencijų nematyti. Japonijos „NIKKEI 225“ smuktelėjo 0,33 proc., tuo tarpu Kinijos akcijos kilo daugiausiai šią savaitę – „Shanghai Composite“ pašoko 1,5 procento. Lėtas vartotojų kainų augimo tempas ir smuktelėjusios gamintojų kainos didina spaudimą Kinijos centriniam bankui imtis aktyvesnių skatinimo priemonių, tokių kaip bazinės palūkanų normos sumažinimas, o tai neabejotinai būtų gera naujiena šalies akcijų rinkai.
Europos biržų indeksų ateities sandorių kainos rodo nedidelį 0,2–0,3 proc. kilimą, o aukso kaina kol kas laikosi ties 1243 JAV dolerių už trojos unciją lygmeniu. Naftos kaina po keturių iš eilės augimo dienų šiandien krenta („Brent“ rūšies kaina 9.30 val. Lietuvos laiku buvo apie 57,70 JAV dolerio už barelį) po to, kai Tarptautinė energijos agentūra paskelbė prognozę, kad per artimiausią dešimtmetį JAV naftos gavyba iš sunkiai įsisavinamų kietųjų uolienų išaugs iki 5,2 mln. barelių per dieną (šiuo metu 3,6 mln. barelių per dieną).
Baltijos šalių biržose savaitė prasidėjo gana ramiai (OMXV -0,04 proc., OMXBB +0,63 proc.), tačiau prekybą kiek išjudino stambieji užsienio investuotojai, kurie aktyviau prekiavo Estijos bendrovių akcijomis. „Tallink Grupp“ (+1,54 proc.) akcijos ir toliau išlieka dėmesio centre, ir vos tik pasiūlos pusėje susiformuoja didesnis akcijų kiekis, jam netrunka atsirasti pirkėjų. Jau anksčiau apie plėtrą Maltoje paskelbusios „Olympic Entertainmet Group“ (+1,09 proc.) akcijoms investuotojų dėmesio taip pat netrūko. Į Talino biržą po truputį sugrįžtantys stambieji užsienio investuotojai leidžia tikėtis, kad netrukus tie patys pirkėjai užsuks ir į Vilniaus biržą. Kartu vietiniai investuotojai jau laukia bendrovių siūlymų dėl praėjusių metų pelno paskirstymo. Pavyzdžiui, stabili TEO LT veikla leidžia tikėtis panašių kaip pernai dividendų (pajamingumas apie 5 procentai). Analogiško pajamingumo dividenda! is taip pat turėtų nudžiuginti „Aprangos“ ir „Vilniaus baldų“ bendrovės.
Iš viešojoje erdvėje esančios informacijos yra nesunku susidaryti nuomonę, kad šios derybos yra tvirtai įstrigusios, o galimų sąlyčio taškų kol kas nesimato. Žibalo į ugnį įpylė buvęs JAV Centrinio banko vadovas A. Greenspanas , pareiškęs, kad Graikijos išėjimas iš euro zonos – tik laiko klausimas. Pagrindinis Atėnų akcijų biržos indeksas smuko net 4,75 proc., neigiamos tendencijos dominavo ir visose Vakarų Europos biržose („STOXX Euro 600“ -0,74 ! proc., DAX -1,69 procento.). Situacijos tikrai nepagerino ir Rusijos užsienio reikalų ministro žodžiai, kad JAV sprendimas pradėti tiekti savigynos ginklus Ukrainai gali pagilinti konfliktą.
Azijos šalių rinkose šįryt bendrų tendencijų nematyti. Japonijos „NIKKEI 225“ smuktelėjo 0,33 proc., tuo tarpu Kinijos akcijos kilo daugiausiai šią savaitę – „Shanghai Composite“ pašoko 1,5 procento. Lėtas vartotojų kainų augimo tempas ir smuktelėjusios gamintojų kainos didina spaudimą Kinijos centriniam bankui imtis aktyvesnių skatinimo priemonių, tokių kaip bazinės palūkanų normos sumažinimas, o tai neabejotinai būtų gera naujiena šalies akcijų rinkai.
Europos biržų indeksų ateities sandorių kainos rodo nedidelį 0,2–0,3 proc. kilimą, o aukso kaina kol kas laikosi ties 1243 JAV dolerių už trojos unciją lygmeniu. Naftos kaina po keturių iš eilės augimo dienų šiandien krenta („Brent“ rūšies kaina 9.30 val. Lietuvos laiku buvo apie 57,70 JAV dolerio už barelį) po to, kai Tarptautinė energijos agentūra paskelbė prognozę, kad per artimiausią dešimtmetį JAV naftos gavyba iš sunkiai įsisavinamų kietųjų uolienų išaugs iki 5,2 mln. barelių per dieną (šiuo metu 3,6 mln. barelių per dieną).
Baltijos šalių biržose savaitė prasidėjo gana ramiai (OMXV -0,04 proc., OMXBB +0,63 proc.), tačiau prekybą kiek išjudino stambieji užsienio investuotojai, kurie aktyviau prekiavo Estijos bendrovių akcijomis. „Tallink Grupp“ (+1,54 proc.) akcijos ir toliau išlieka dėmesio centre, ir vos tik pasiūlos pusėje susiformuoja didesnis akcijų kiekis, jam netrunka atsirasti pirkėjų. Jau anksčiau apie plėtrą Maltoje paskelbusios „Olympic Entertainmet Group“ (+1,09 proc.) akcijoms investuotojų dėmesio taip pat netrūko. Į Talino biržą po truputį sugrįžtantys stambieji užsienio investuotojai leidžia tikėtis, kad netrukus tie patys pirkėjai užsuks ir į Vilniaus biržą. Kartu vietiniai investuotojai jau laukia bendrovių siūlymų dėl praėjusių metų pelno paskirstymo. Pavyzdžiui, stabili TEO LT veikla leidžia tikėtis panašių kaip pernai dividendų (pajamingumas apie 5 procentai). Analogiško pajamingumo dividenda! is taip pat turėtų nudžiuginti „Aprangos“ ir „Vilniaus baldų“ bendrovės.