versija spausdinimui
(0)
Pagrindiniai Europos akcijų rinkų indeksai trečiadienį fiksavo neigiamas reikšmes. Išimtimi tappo tik Šveicarijos biržą, kurioje brangusios akcijos paėmė viršų. Kritimą rinkose sukėlė nerimo vėjai dėl JAV ekonomikos ateities bei galimos recesijos. Ypač skaudūs smūgiai teko mažmeninių tinklų akcijoms.
Didžiausio D. Britanijos mažmeninės prekybos drabužiais tinklo „Marks & Spencer“ akcijos trečiadienį Londono biržoje krito daugiausiai beveik per 20 metų, kuomet prekybos tinklas pranešė apie apyvartos sumažėjimą. „Marks & Spencer“ akcijų kaina prekybos sesijos pabaigoje fiksavo 19 proc.. sumažėjimą. Tai atsiliepė ir kitiems mažmenininkams. “Tesco” akcijos krito 5,3 proc., o “Carrefour” – 1,6 procento.
Anot rinkos analitikų, prasidėję bendrovių rezultatų skelbimai įnešė šiek tiek įtampos į rinkas. Paskutinio praėjusių metų ketvirčio rezultatai gali pakankamai daug skirtis nuo pirmojo, kadangi metų pabaigoje situacija pasaulio ekonomikoje buvo ženkliai labiau neapibrėžta. Europos ekonomikos augimas ir pelnų mažėjimas turėtų būti signalas centriniam bankui priimant sprendimą dėl palūkanų normos. Ekonomikos spartai tai būtų naudinga, tačiau infliacija šiuo metu ir taip yra pakankamai sunkiai valdoma.
Trečiadienį Londono biržos indeksas FTSE 100 nukrito 1,32 proc., Prancūzijos CAC smuko 1,1 proc., Olandijos AEX – 2,02 procento. Pakilo tik Šveicarijos SMI (0,28 proc.), tačiau šveicarų pagalba buvo nedidelė bendram Europos rinkų indeksui "FTSEurofirst 300“, kuris nukrito 1,2 procento.
Didžiausio D. Britanijos mažmeninės prekybos drabužiais tinklo „Marks & Spencer“ akcijos trečiadienį Londono biržoje krito daugiausiai beveik per 20 metų, kuomet prekybos tinklas pranešė apie apyvartos sumažėjimą. „Marks & Spencer“ akcijų kaina prekybos sesijos pabaigoje fiksavo 19 proc.. sumažėjimą. Tai atsiliepė ir kitiems mažmenininkams. “Tesco” akcijos krito 5,3 proc., o “Carrefour” – 1,6 procento.
Anot rinkos analitikų, prasidėję bendrovių rezultatų skelbimai įnešė šiek tiek įtampos į rinkas. Paskutinio praėjusių metų ketvirčio rezultatai gali pakankamai daug skirtis nuo pirmojo, kadangi metų pabaigoje situacija pasaulio ekonomikoje buvo ženkliai labiau neapibrėžta. Europos ekonomikos augimas ir pelnų mažėjimas turėtų būti signalas centriniam bankui priimant sprendimą dėl palūkanų normos. Ekonomikos spartai tai būtų naudinga, tačiau infliacija šiuo metu ir taip yra pakankamai sunkiai valdoma.
Trečiadienį Londono biržos indeksas FTSE 100 nukrito 1,32 proc., Prancūzijos CAC smuko 1,1 proc., Olandijos AEX – 2,02 procento. Pakilo tik Šveicarijos SMI (0,28 proc.), tačiau šveicarų pagalba buvo nedidelė bendram Europos rinkų indeksui "FTSEurofirst 300“, kuris nukrito 1,2 procento.