versija spausdinimui
(0)
Pagrindinių JAV akcijų indeksų vertės vakar kiek smuktelėjo (S&P 500 -0,03 proc., DOW JONES -0,10 proc.), iždo obligacijos pabrango (10 metų trukmės obligacijų pajamingumas krito iki 2,06 proc.), o JAV doleris susilpnėjo kitų valiutų atžvilgiu (EUR/USD kursas šįryt ties 1,412 dolerio už eurą riba).
Vakar paskelbta JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdžio, vykusio sausio pabaigoje, ataskaita patvirtino, kad daugelis atvirosios rinkos komiteto narių dabar galiojančią bazinę palūkanų normą (0,25 proc.) norėtų išlaikyti „ilgesnį laiką“. Pabrėžta, kad sprendimas pradėti normalizuoti pinigų politiką sietinas ne su konkrečiu terminu, o su ekonomine informacija – pirmiausia patvirtinančia tolesnį darbo rinkos sąlygų gerėjimą. Sausio mėnesio posėdyje pirmą kartą plačiau diskutuota apie pasaulio mastu vykstančių pokyčių poveikį JAV ekonomikos plėtrai. Tarp tokių paminėtas stipraus ir, kai kurių narių nuomone, toliau stiprėsiančio JAV dolerio ribojantis poveikis šalies eksportui, per pasaulį sklindančios defliacinės tendencijos, išaugusi geopolitinė įtampa (Viduriniuosiuose rytuose ir Ukrainoje) bei finansinis neapibrėžtum! as dėl situacijos Graikijoje.
Sušvelnėjusiai FED pozicijai antrino ir vakar paskelbta JAV makroekonominė informacija. Lėčiau, negu tikėtasi, prasidėjo metai JAV būsto rinkoje – sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, sumažėjo ir pradėtų statyti būstų, ir išduotų statybos leidimų skaičius (1065 tūkst. ir 1053 tūkst. atitinkamai). Mažiau, negu laukta, sausį augo ir pramonės produkcija (+0,2 proc.).
Tuštokas euro zonos ekonominių rodiklių kalendorius investuotojų dėmesį išlaikys sutelktą į derybas dėl Graikijos finansavimo (EURO STOXX +0,80 proc.). Jau rytoj paaiškės, ar labiausiai įsiskolinusiai euro zonos šaliai pavyks sutarti su kreditorių trejetu dėl šį mėnesį pasibaigsiančios finansinės paramos programos pratęsimo. Pagrindinių Europos akcijų indeksų ateities sandorių vertės šįryt neigiamos. Investuotojų Azijoje nuotaiką kilstelėjo geresnė, negu tikėtasi, Japonijos užsienio prekybos informacija (09:45 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,36 proc.). Trečios didžiausios pasaulio ekonomikos eksportas, skatinamas ūgtelėjusios paklausos Azijoje ir JAV bei palaikomas atpigusios jenos, sausį augo greičiausiai per pastaruosius metus (+11,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai).
Baltijos šalių biržose vėl suaktyvėjo stambieji užsienio investuotojai. Sudaryti stambūs tiesioginiai sandoriai „Olympic Entertainment Group“ (-0,52 proc.) ir Tallinna Kaubamaja“ (+0,53 proc.) akcijomis padidino bendrą Baltijos biržų apyvartą iki 3,3 mln. eurų, tačiau akcijų indeksai kito nedaug (OMXV +0,26 proc., OMXT -0,08 procento). Vilniuje aktyviausiai prekiauta „Linas Agro Group“ (+2,94 proc.) akcijomis, kurias investuotojai pastaruoju metu atranda iš naujo. Geri pelningumo rodikliai ir teigiami šių metų veiklos rezultatų lūkesčiai suaktyvino pirkėjus, tad bendrovės akcijų kaina šiemet pakilusi 6,67 proc. iki beveik rekordinių aukštumų (0,76 euro už akciją 2013 m. liepos mėnesį). Pasibaigus prekybai LESTO (0,00 proc.) paskelbė iš turto vertintojų gavusi bendrovės ilgalaikio materialiojo turto ataskaitą 2014 metų gruodžio 31 dienai, visą materialųjį turtą pervertinant tikrąja verte. Įvertinus tur! tą tikrąją verte jis sudarė 682 mln. eurų, t.y. 618 mln. mažiau nei buvusi balansinė vertė (1,3 mlrd. eurų). Bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo, o grynąjį pelną (23,6 mln. eurų) pakeitė grynasis nuostolis (163 mln. eurų). Šiandien investuotojai vertins šią informaciją, o akcijų kaina gali smuktelėti, baiminantis, kad turto perkainojimas turės neigiamos įtakos šių metų dividendų dydžiui ir ateities laikotarpių pelningumui.
Vakar paskelbta JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdžio, vykusio sausio pabaigoje, ataskaita patvirtino, kad daugelis atvirosios rinkos komiteto narių dabar galiojančią bazinę palūkanų normą (0,25 proc.) norėtų išlaikyti „ilgesnį laiką“. Pabrėžta, kad sprendimas pradėti normalizuoti pinigų politiką sietinas ne su konkrečiu terminu, o su ekonomine informacija – pirmiausia patvirtinančia tolesnį darbo rinkos sąlygų gerėjimą. Sausio mėnesio posėdyje pirmą kartą plačiau diskutuota apie pasaulio mastu vykstančių pokyčių poveikį JAV ekonomikos plėtrai. Tarp tokių paminėtas stipraus ir, kai kurių narių nuomone, toliau stiprėsiančio JAV dolerio ribojantis poveikis šalies eksportui, per pasaulį sklindančios defliacinės tendencijos, išaugusi geopolitinė įtampa (Viduriniuosiuose rytuose ir Ukrainoje) bei finansinis neapibrėžtum! as dėl situacijos Graikijoje.
Sušvelnėjusiai FED pozicijai antrino ir vakar paskelbta JAV makroekonominė informacija. Lėčiau, negu tikėtasi, prasidėjo metai JAV būsto rinkoje – sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, sumažėjo ir pradėtų statyti būstų, ir išduotų statybos leidimų skaičius (1065 tūkst. ir 1053 tūkst. atitinkamai). Mažiau, negu laukta, sausį augo ir pramonės produkcija (+0,2 proc.).
Tuštokas euro zonos ekonominių rodiklių kalendorius investuotojų dėmesį išlaikys sutelktą į derybas dėl Graikijos finansavimo (EURO STOXX +0,80 proc.). Jau rytoj paaiškės, ar labiausiai įsiskolinusiai euro zonos šaliai pavyks sutarti su kreditorių trejetu dėl šį mėnesį pasibaigsiančios finansinės paramos programos pratęsimo. Pagrindinių Europos akcijų indeksų ateities sandorių vertės šįryt neigiamos. Investuotojų Azijoje nuotaiką kilstelėjo geresnė, negu tikėtasi, Japonijos užsienio prekybos informacija (09:45 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,36 proc.). Trečios didžiausios pasaulio ekonomikos eksportas, skatinamas ūgtelėjusios paklausos Azijoje ir JAV bei palaikomas atpigusios jenos, sausį augo greičiausiai per pastaruosius metus (+11,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai).
Baltijos šalių biržose vėl suaktyvėjo stambieji užsienio investuotojai. Sudaryti stambūs tiesioginiai sandoriai „Olympic Entertainment Group“ (-0,52 proc.) ir Tallinna Kaubamaja“ (+0,53 proc.) akcijomis padidino bendrą Baltijos biržų apyvartą iki 3,3 mln. eurų, tačiau akcijų indeksai kito nedaug (OMXV +0,26 proc., OMXT -0,08 procento). Vilniuje aktyviausiai prekiauta „Linas Agro Group“ (+2,94 proc.) akcijomis, kurias investuotojai pastaruoju metu atranda iš naujo. Geri pelningumo rodikliai ir teigiami šių metų veiklos rezultatų lūkesčiai suaktyvino pirkėjus, tad bendrovės akcijų kaina šiemet pakilusi 6,67 proc. iki beveik rekordinių aukštumų (0,76 euro už akciją 2013 m. liepos mėnesį). Pasibaigus prekybai LESTO (0,00 proc.) paskelbė iš turto vertintojų gavusi bendrovės ilgalaikio materialiojo turto ataskaitą 2014 metų gruodžio 31 dienai, visą materialųjį turtą pervertinant tikrąja verte. Įvertinus tur! tą tikrąją verte jis sudarė 682 mln. eurų, t.y. 618 mln. mažiau nei buvusi balansinė vertė (1,3 mlrd. eurų). Bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo, o grynąjį pelną (23,6 mln. eurų) pakeitė grynasis nuostolis (163 mln. eurų). Šiandien investuotojai vertins šią informaciją, o akcijų kaina gali smuktelėti, baiminantis, kad turto perkainojimas turės neigiamos įtakos šių metų dividendų dydžiui ir ateities laikotarpių pelningumui.