versija spausdinimui
(0)
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar kopė aukštyn (S&P 500 +1,22 proc., DOW JONES +1,27 proc.), JAV iždo obligacijų pajamingumas dar sumažėjo (10 metų trukmės vos viršija 1,9 proc.), o euro ir JAV dolerio kursas kirto 1,10 JAV dolerio už eurą ribą (šįryt 1 EUR: 1,068 USD). JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjusi jena žemyn nutempė Japonijos akcijų vertes (šįryt NIKKEI 225 -0,35 proc.). Taip investuotojai įvertino vakar JAV Federalinio rezervų banko (FED) priimtus sprendimus.
Kaip ir tikėtasi, Federalinis atvirosios rinkos komitetas (angl. FOMC) iš posėdį lydinčio pranešimo pašalino pažadą išlaikyti kantrų požiūrį pereinant prie pinigų politikos normalizavimo. Jį pakeitė įvertinimas, kad palūkanų normos didinimas artimiausiame – balandžio mėnesio – posėdyje nėra tikėtinas. Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje FED vadovė Dženet Jelen (Janet Yellen) patikino, kad pakoreguotos užuominos dėl pinigų politikos pokyčių nerodo FOMC apsisprendimo dėl konkretaus termino jiems įgyvendinti, t. y. FED netaps „nekantrus“. Labiau negu viešosios komunikacijos korekcijos rinkos dalyvių dėmesį atkreipė FED sprendimas pabloginti JAV pagrindinių ekonominių rodiklių prognozes artimiausiems metams. Manoma, kad JAV BVP šiais metais augs 2,5 proc. (praėjusių metų gruodį tikėtasi 5,8 proc.), o metinė infliacija sieks 0,7 proc. (1,3 pro! c. gruodį). Dar svarbiau tai, kad prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažintas iki 5,1 proc. (nuo 5,25 proc. gruodį). Tai patvirtina FED įsitikinimą, kad erdvės darbo rinkos sąlygoms gerėti dar tikrai yra – taigi mažiau pagrindo skubėti kelti palūkanų normą. Nors vidutinė prognozuojama palūkanų norma 2015 metų pabaigoje sumažinta beveik perpus – iki 0,625 proc. (1,125 proc. gruodį), didžioji dalis FOMC narių (15 iš 17) mano, jog sprendimas pradėti pinigų politikos griežtinimo ciklą turi būti priimtas šiemet.
Europos biržų ateities sandorių pokyčiai šįryt neigiami. Investuotojų Senajame žemyne dėmesį išlaikys vakarykščiai FED sprendimai. Be to, šiandien Briuselyje prasideda Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimas. Opiausios diskusijų temos – konfliktas Ukrainoje (taigi ir sankcijų Rusijai galiojimas) ir ekonominė situacija Graikijoje. Pastarosios ministras pirmininkas Aleksis Tsipras (Alexis Tsipras), planuojama, dėl šalies finansavimo klausimų atskirai derėsis su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais bei Europos centrinio banko (ECB) prezidentu ir Europos Komisijos pirmininku. Pranešama, kad ECB skubios finansinės pagalbos (angl. ELA) programos, kuria per Graikijos centrinį banką naudojasi vietos komerciniai bankai, „lubas“ pakėlė dar 400 mln. eurų (nors prašyta 2,25 karto daugiau). Graikija penktadienį turi grąžinti dar 2 mlrd. eurų skolos.
Ekonominių rodiklių kalendoriuje šiandien – JAV informacija. Prognozuojama, kad per praėjusią savaitę pateikta 293 tūkst. naujų bedarbio paraiškų. Manoma, kad JAV pramonės gamintojų lūkesčiai dėl ekonomikos būklės kovą kiek pagerėjo (7 punktai). FED Filadelfijos padalinio skelbiamas gamybos pasitikėjimo rodiklis nuo 40 punktų praėjusių metų lapkritį smuko iki 5,2 punkto vasarį.
Baltijos rinkoje trūkstant naujienų prekyba vyko ramiai, tačiau džiugino visų šalių indeksų ūgtelėjimas (OMXV +0,21 proc., OMXR +0,10 proc., OMXT +0,50 proc.). Daugiausiai sandorių sudaryta „Silvano Fashion Group“ (0,00 proc.) akcijomis. Rusijos rinkoje didžiausią dalį savo produkcijos parduodanti bendrovė domina didelę riziką toleruojančius investuotojus. Akcijų pirkėjai tikisi veiklos rezultatų stabilizavimosi, o pardavėjai įžvelgia tęstinį Rusijos ūkio sąstingį ir silpnėjančią gyventojų perkamąją galią. Vilniaus biržoje dėmesio centre buvo „City Service“ (-0,58 proc.) akcijos. Žvelgiant į santykinius rodiklius (P/E rodiklio vertė apie 8), dabartinė akcijų kaina investuotojams atrodo patraukli,. Praėjusiais metais bendrovė uždirbo 20 proc. daugiau pajamų, tačiau grynasis pelnas smuko 3,6 proc. – iki 6,7 mln. eurų, tačiau tam daug neigiamos įtakos turėjo smukęs rublio kursas. Šiandien naujie! nų stygius investuotojus skatins ieškoti bendrovių, galinčių pasidalinti dideliais dividendais, arba bendrovių, pasižyminčių didesniais kainų pokyčiais.
„INVL Technology“ planuoja viešai išleisti naują akcijų emisiją. Numatoma iš viso išleisti 13,885 mln. akcijų, vienos akcijos emisijos kaina – 1,56 euro, bendra emisijos vertė – 21,66 mln. eurų. Sprendimą dėl naujos akcijų emisijos turės priimti neeilinis akcininkų susirinkimas, kurį bendrovės valdyba šaukia balandžio 10 dieną. Valdyba taip pat siūlo atšaukti dabartinių akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujos emisijos akcijų, kadangi jos bus platinamos viešai. Bendrovė taip pat ketina kreiptis į Lietuvos banką dėl uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licencijos išdavimo, o akcininkams, nepritariantiems valdybos siūlomam sprendimo projektui šiuo darbotvarkės klausimu, bus sudaryta galimybė parduoti jiems priklausančias akcijas oficialaus siūlymo metu.
Kaip ir tikėtasi, Federalinis atvirosios rinkos komitetas (angl. FOMC) iš posėdį lydinčio pranešimo pašalino pažadą išlaikyti kantrų požiūrį pereinant prie pinigų politikos normalizavimo. Jį pakeitė įvertinimas, kad palūkanų normos didinimas artimiausiame – balandžio mėnesio – posėdyje nėra tikėtinas. Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje FED vadovė Dženet Jelen (Janet Yellen) patikino, kad pakoreguotos užuominos dėl pinigų politikos pokyčių nerodo FOMC apsisprendimo dėl konkretaus termino jiems įgyvendinti, t. y. FED netaps „nekantrus“. Labiau negu viešosios komunikacijos korekcijos rinkos dalyvių dėmesį atkreipė FED sprendimas pabloginti JAV pagrindinių ekonominių rodiklių prognozes artimiausiems metams. Manoma, kad JAV BVP šiais metais augs 2,5 proc. (praėjusių metų gruodį tikėtasi 5,8 proc.), o metinė infliacija sieks 0,7 proc. (1,3 pro! c. gruodį). Dar svarbiau tai, kad prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažintas iki 5,1 proc. (nuo 5,25 proc. gruodį). Tai patvirtina FED įsitikinimą, kad erdvės darbo rinkos sąlygoms gerėti dar tikrai yra – taigi mažiau pagrindo skubėti kelti palūkanų normą. Nors vidutinė prognozuojama palūkanų norma 2015 metų pabaigoje sumažinta beveik perpus – iki 0,625 proc. (1,125 proc. gruodį), didžioji dalis FOMC narių (15 iš 17) mano, jog sprendimas pradėti pinigų politikos griežtinimo ciklą turi būti priimtas šiemet.
Europos biržų ateities sandorių pokyčiai šįryt neigiami. Investuotojų Senajame žemyne dėmesį išlaikys vakarykščiai FED sprendimai. Be to, šiandien Briuselyje prasideda Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimas. Opiausios diskusijų temos – konfliktas Ukrainoje (taigi ir sankcijų Rusijai galiojimas) ir ekonominė situacija Graikijoje. Pastarosios ministras pirmininkas Aleksis Tsipras (Alexis Tsipras), planuojama, dėl šalies finansavimo klausimų atskirai derėsis su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais bei Europos centrinio banko (ECB) prezidentu ir Europos Komisijos pirmininku. Pranešama, kad ECB skubios finansinės pagalbos (angl. ELA) programos, kuria per Graikijos centrinį banką naudojasi vietos komerciniai bankai, „lubas“ pakėlė dar 400 mln. eurų (nors prašyta 2,25 karto daugiau). Graikija penktadienį turi grąžinti dar 2 mlrd. eurų skolos.
Ekonominių rodiklių kalendoriuje šiandien – JAV informacija. Prognozuojama, kad per praėjusią savaitę pateikta 293 tūkst. naujų bedarbio paraiškų. Manoma, kad JAV pramonės gamintojų lūkesčiai dėl ekonomikos būklės kovą kiek pagerėjo (7 punktai). FED Filadelfijos padalinio skelbiamas gamybos pasitikėjimo rodiklis nuo 40 punktų praėjusių metų lapkritį smuko iki 5,2 punkto vasarį.
Baltijos rinkoje trūkstant naujienų prekyba vyko ramiai, tačiau džiugino visų šalių indeksų ūgtelėjimas (OMXV +0,21 proc., OMXR +0,10 proc., OMXT +0,50 proc.). Daugiausiai sandorių sudaryta „Silvano Fashion Group“ (0,00 proc.) akcijomis. Rusijos rinkoje didžiausią dalį savo produkcijos parduodanti bendrovė domina didelę riziką toleruojančius investuotojus. Akcijų pirkėjai tikisi veiklos rezultatų stabilizavimosi, o pardavėjai įžvelgia tęstinį Rusijos ūkio sąstingį ir silpnėjančią gyventojų perkamąją galią. Vilniaus biržoje dėmesio centre buvo „City Service“ (-0,58 proc.) akcijos. Žvelgiant į santykinius rodiklius (P/E rodiklio vertė apie 8), dabartinė akcijų kaina investuotojams atrodo patraukli,. Praėjusiais metais bendrovė uždirbo 20 proc. daugiau pajamų, tačiau grynasis pelnas smuko 3,6 proc. – iki 6,7 mln. eurų, tačiau tam daug neigiamos įtakos turėjo smukęs rublio kursas. Šiandien naujie! nų stygius investuotojus skatins ieškoti bendrovių, galinčių pasidalinti dideliais dividendais, arba bendrovių, pasižyminčių didesniais kainų pokyčiais.
„INVL Technology“ planuoja viešai išleisti naują akcijų emisiją. Numatoma iš viso išleisti 13,885 mln. akcijų, vienos akcijos emisijos kaina – 1,56 euro, bendra emisijos vertė – 21,66 mln. eurų. Sprendimą dėl naujos akcijų emisijos turės priimti neeilinis akcininkų susirinkimas, kurį bendrovės valdyba šaukia balandžio 10 dieną. Valdyba taip pat siūlo atšaukti dabartinių akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujos emisijos akcijų, kadangi jos bus platinamos viešai. Bendrovė taip pat ketina kreiptis į Lietuvos banką dėl uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licencijos išdavimo, o akcininkams, nepritariantiems valdybos siūlomam sprendimo projektui šiuo darbotvarkės klausimu, bus sudaryta galimybė parduoti jiems priklausančias akcijas oficialaus siūlymo metu.