versija spausdinimui
(0)
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar smuko (S&P 500 -1,46 proc., DOW JONES -1,62 proc.). Labiausiai pigo informacinių technologijų sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis indeksuose -2,67 proc. ir -2,48 proc. atitinkamai). Bendrai tendencijai atsispyrė tik energetikų akcijos (+1,22 proc. ir +0,96 proc. atitinkamai), mat, konfliktui Jemene intensyvėjant, į viršų šoktelėjo naftos kaina.
Šįryt „Brent“ nafta pabrangusi iki 59 JAV dolerių už barelį, WTI naftos kaina priartėjusi prie 52 JAV dolerių už barelį. Vakar paaiškėjo, kad ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai vasario mėnesį ne ūgtelėjo, kaip buvo tikėtasi (+0,2 proc.), o susitraukė 1,4 procento. Manoma, kad neigiama rodiklio dinamika iliustruoja gamintojų reakciją į stiprų JAV dolerį ir mažėjantį produkcijos energetikos sektoriuje mastą.
Labai panašios nuotaikos ir investuotojai Senajame žemyne (EURO STOXX -1,27 proc., Vokietijos DAX -1,17 proc., Prancūzijos CAC 40 -1,32 proc.). Vakar paskelbtas IFO tyrimų instituto apskaičiuojamas Vokietijos verslo klimato rodiklis patvirtino pasitikėjimą ekonomika augus penktą mėnesį iš eilės (kovą – 107,9 punkto). Prognozuojama, kad šiandien skelbiamas pinigų kiekio euro zonoje rodiklis (P3) vasarį vėl kilstelėjo (+4,3 proc., palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai). Tai patvirtintų Europos centrinio banko (ECB) įgyvendinamų ekonomikos skatinimo priemonių didėjantį poveikį. Gerėjančias regiono perspektyvas kol kas temdo netikrumas dėl Graikijos. Pastaroji įsipareigojusi pateikti reformų sąrašą iki kito pirmadienio, ir šalies kreditoriai vyriausybę aktyviai ragina nešvaistyti brangaus laiko ir įrodyti, kad ja vis dėlto galima pasitikėti. Graikijos centrinio banko vadovas pritarė! kolegai Vokietijoje, patikinęs, kad išstojimas iš euro zonos šaliai suteiktų ne naudos, o didelių nuostolių. Trečiadienį ECB sutiko skubios finansinės paramos (angl. Emergency Liquidity Assistance, ELA) programos, palaikančios likvidumą Graikijos bankų sektoriuje, „lubas“ pakelti kiek daugiau negu 1 mlrd. eurų – iki 71 mlrd. eurų.
Azijos akcijų indeksų kryptis atkartojo pokyčius JAV (09:20 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -1,39 proc., Honkongo HANG SENG -0,15 proc.). Dolerio atžvilgiu sustiprėjusi jena (šįryt 1 USD: 118,7 JPY) žemyn nutempė šalies eksportuotojų akcijų vertes. Tiesa, Kinijos investuotojų lūkesčiai dėl naujų ekonomikos skatinimo priemonių nesikeičia, tad akcijų indeksas SHANGHAI COMPOSITE stiebiasi toliau (+0,58 proc.).
Baltijos šalių biržų indeksų vertės šiek tiek pakilo (OMXV +0,09 proc., OMXT +0,13 procento). Vilniaus biržoje investuotojus labiausiai domino tradiciškai gerus dividendus mokančių TEO LT ir „Aprangos“ bendrovės, tačiau jų kaina nekito. Šįryt TEO LT pranešė, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas yra šaukiamas balandžio 29 dieną, o bendrovės valdyba siūlo patvirtinti 0,068 euro už akciją dividendus. „Apranga“ pranešimą apie akcininkų susirinkimo sušaukimą planuoja skelbti rytoj. „Amber Grid“ (-2,08 proc.) valdyba siūlo išmokėti 0,3251 euro dividendus už akciją (pajamingumas 32,87 proc.). Dividendai būtų išmokėti panaudojus daugiau negu pusę bendrovės sukauptų rezervų, nes praėjusias metais dėl ilgalaikio turto perkainojimo buvo patirtas 113 mln. eurų grynasis nuostolis. Vertinant istoriškai, tokio dydžio dividendus reikėtų traktuo! ti kaip vienkartinį įvykį. Naujiena apie pradėtą eksploatuoti naują „Grigiškių“ (+0,88 proc.) popieriaus gamybos mašiną, nors ir pavėluotai, padidino investuotojų dėmesį bendrovės akcijoms, o jų kaina (1,15 euro) pasiekė naują rekordą (ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas dar 2005 metais).
Šįryt „Brent“ nafta pabrangusi iki 59 JAV dolerių už barelį, WTI naftos kaina priartėjusi prie 52 JAV dolerių už barelį. Vakar paaiškėjo, kad ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai vasario mėnesį ne ūgtelėjo, kaip buvo tikėtasi (+0,2 proc.), o susitraukė 1,4 procento. Manoma, kad neigiama rodiklio dinamika iliustruoja gamintojų reakciją į stiprų JAV dolerį ir mažėjantį produkcijos energetikos sektoriuje mastą.
Labai panašios nuotaikos ir investuotojai Senajame žemyne (EURO STOXX -1,27 proc., Vokietijos DAX -1,17 proc., Prancūzijos CAC 40 -1,32 proc.). Vakar paskelbtas IFO tyrimų instituto apskaičiuojamas Vokietijos verslo klimato rodiklis patvirtino pasitikėjimą ekonomika augus penktą mėnesį iš eilės (kovą – 107,9 punkto). Prognozuojama, kad šiandien skelbiamas pinigų kiekio euro zonoje rodiklis (P3) vasarį vėl kilstelėjo (+4,3 proc., palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai). Tai patvirtintų Europos centrinio banko (ECB) įgyvendinamų ekonomikos skatinimo priemonių didėjantį poveikį. Gerėjančias regiono perspektyvas kol kas temdo netikrumas dėl Graikijos. Pastaroji įsipareigojusi pateikti reformų sąrašą iki kito pirmadienio, ir šalies kreditoriai vyriausybę aktyviai ragina nešvaistyti brangaus laiko ir įrodyti, kad ja vis dėlto galima pasitikėti. Graikijos centrinio banko vadovas pritarė! kolegai Vokietijoje, patikinęs, kad išstojimas iš euro zonos šaliai suteiktų ne naudos, o didelių nuostolių. Trečiadienį ECB sutiko skubios finansinės paramos (angl. Emergency Liquidity Assistance, ELA) programos, palaikančios likvidumą Graikijos bankų sektoriuje, „lubas“ pakelti kiek daugiau negu 1 mlrd. eurų – iki 71 mlrd. eurų.
Azijos akcijų indeksų kryptis atkartojo pokyčius JAV (09:20 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -1,39 proc., Honkongo HANG SENG -0,15 proc.). Dolerio atžvilgiu sustiprėjusi jena (šįryt 1 USD: 118,7 JPY) žemyn nutempė šalies eksportuotojų akcijų vertes. Tiesa, Kinijos investuotojų lūkesčiai dėl naujų ekonomikos skatinimo priemonių nesikeičia, tad akcijų indeksas SHANGHAI COMPOSITE stiebiasi toliau (+0,58 proc.).
Baltijos šalių biržų indeksų vertės šiek tiek pakilo (OMXV +0,09 proc., OMXT +0,13 procento). Vilniaus biržoje investuotojus labiausiai domino tradiciškai gerus dividendus mokančių TEO LT ir „Aprangos“ bendrovės, tačiau jų kaina nekito. Šįryt TEO LT pranešė, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas yra šaukiamas balandžio 29 dieną, o bendrovės valdyba siūlo patvirtinti 0,068 euro už akciją dividendus. „Apranga“ pranešimą apie akcininkų susirinkimo sušaukimą planuoja skelbti rytoj. „Amber Grid“ (-2,08 proc.) valdyba siūlo išmokėti 0,3251 euro dividendus už akciją (pajamingumas 32,87 proc.). Dividendai būtų išmokėti panaudojus daugiau negu pusę bendrovės sukauptų rezervų, nes praėjusias metais dėl ilgalaikio turto perkainojimo buvo patirtas 113 mln. eurų grynasis nuostolis. Vertinant istoriškai, tokio dydžio dividendus reikėtų traktuo! ti kaip vienkartinį įvykį. Naujiena apie pradėtą eksploatuoti naują „Grigiškių“ (+0,88 proc.) popieriaus gamybos mašiną, nors ir pavėluotai, padidino investuotojų dėmesį bendrovės akcijoms, o jų kaina (1,15 euro) pasiekė naują rekordą (ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas dar 2005 metais).