versija spausdinimui
(1)
Vakar paskelbta euro zonos makroekonominė informacija ir vėl nudžiugino (EURO STOXX +0,47 proc., Vokietijos DAX +0,29 proc., Prancūzijos CAC 40 +0,57 proc.). Galutiniu vertinimu, „Markit Economics“ tyrimų instituto apskaičiuojamas gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis kovą labiau, negu skelbta anksčiau, stiebėsi ir didžiosiose regiono ekonomikose (Vokietijoje 52,8 punkto, Prancūzijoje 48,8 punkto), ir visoje euro zonoje (52,2 punkto).
Praėjusiais metais stagnaciją rodę euro zonos makroekonominiai duomenys šiemet iliustruoja didėjantį ekonominį aktyvumą, nors plėtra 19 šalių apimančiame regione ir vyksta pamažu bei nevienodai. Nemažą šešėlį meta ir sunkiai sprendžiami Graikijos finansavimo klausimai. Nors euro zonos šalių finansų ministrų grupė neplanuoja į posėdį rinktis iki mėnesio vidurio, balandžio 9 dieną Tarptautiniam valiutos fondui 0,5 mlrd. eurų turinčios grąžinti Graikijos vyriausybė jau verčiama neigti pasklidusius svarstymus, ar nebus kreiptasi dėl skolos grąžinimo atidėjimo.
Verslo nuotaikos gerėja ir kitose nuo ekonominės situacijos euro zonose priklausomose šalyse. Vakar paskelbtas „Markit Economics“ verslo pasitikėjimo rodiklis patvirtino sparčiausią per pastaruosius 8 mėnesius plėtrą Jungtinės Karalystės (FTSE 100 +0,54 proc.) gamybos sektoriuje (kovą 54,4 punkto). Savaitės pradžioje paaiškėjo, kad Jungtinės Karalystės ūkis, skatinamas gyvybingesnio eksporto, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį augo greičiau, negu skelbta anksčiau – 3 proc., palyginti su tuo pat laikotarpiu 2013-aisiais, ir 2,8 proc. per visus metus.
Kitapus Atlanto investuotojai vertina, ar blogesnė, negu tikėtasi, šalies makroekonominė informacija yra visuomet geros naujienos akcijų rinkai (S&P 500 -0,40 proc., DOW JONES -0,44 proc.). Nepriklausomos tyrimų agentūros „ADP Inc.“ paskelbta kovo mėnesio užimtųjų pokyčio prognozė prasilenkė su lūkesčiais ir parodė sulėtėjusį naujų darbo vietų kūrimą (189 tūkst., arba 25 tūkst. mažiau negu vasarį). Neliko nepastebėtas ir kovą iki 51,5 punkto smuktelėjęs ISM gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis. Šalies gamyklų plėtros sulėtėjimas argumentuojamas stipraus JAV dolerio neigiama įtaka pardavimams užsienio rinkose, apkarpytomis investicijomis energetikos sektoriuje ir metų pradžioje vangesniu vidaus vartojimu. Kaip Federalinės rezervų sistemos (FED) pareigūnų buvo ne kartą pabrėžta, sprendimas griežtinti pinigų politiką bus priimtas priklausomai nuo ekonominių duomenų dinamikos, o ne suėjus konkrečiam terminui. JAV iždo obligacijų pajamingumas truktelėjo žemyn (10 metų trukmės šįryt siekia 1,871 proc.), o doleris susilpnėjo kitų valiutų atžvilgiu (šįryt 1 EUR: 1,0773 USD).
Pagrindiniai Azijos akcijų indeksai šįryt stiebiasi aukštyn (08:25 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +1,95 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,28 proc.). Dėl prasidedančių šv. Velykų atostogų penktadienį (balandžio 3 d.) prekyba nevyks JAV, o kai kuriose Europos biržose (įskaitant ir Baltijos šalių) – ir pirmadienį (balandžio 6 d.).
Baltijos šalių biržose Vilniaus ir Rygos indeksų vertė praktiškai nepakito, o Talino padidėjo 0,51 procento. Investuotojai neigiamai sureagavo į LITGRID (-4,80 proc.) valdybos siūlymą nemokėti dividendų dėl pernai bendrovės patirtų grynųjų nuostolių ir baigiamų įgyvendinti elektros jungčių projektų su Lenkija ir Švedija. Reaguojant į šią naujieną suaktyvėjo LESTO (-1,19 proc.) pardavėjai, svarstantys ar bendrovės valdyba nepateiks panašaus siūlymo, atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais perkainavusi savo ilgalaikį turtą, bendrovė taip pat patyrė grynąjį nuostolį. Tuo tarpu „Aprangos“ (+0,68 proc.) pirmojo ketvirčio pardavimo rezultatas investuotojų įvertintas teigiamai. Grupės apyvarta sausį-kovą buvo 42,1 mln. eurų, t.y. 9,4 proc. didesnė negu atitinkamą ketvirtį pernai. Pardavimas net 28,9 proc. padidėjo Estijoje, o Lietuvoje ir Latvijoje išaugo atitinkamai 7,7 ir 4,4 procento.
Praėjusiais metais stagnaciją rodę euro zonos makroekonominiai duomenys šiemet iliustruoja didėjantį ekonominį aktyvumą, nors plėtra 19 šalių apimančiame regione ir vyksta pamažu bei nevienodai. Nemažą šešėlį meta ir sunkiai sprendžiami Graikijos finansavimo klausimai. Nors euro zonos šalių finansų ministrų grupė neplanuoja į posėdį rinktis iki mėnesio vidurio, balandžio 9 dieną Tarptautiniam valiutos fondui 0,5 mlrd. eurų turinčios grąžinti Graikijos vyriausybė jau verčiama neigti pasklidusius svarstymus, ar nebus kreiptasi dėl skolos grąžinimo atidėjimo.
Verslo nuotaikos gerėja ir kitose nuo ekonominės situacijos euro zonose priklausomose šalyse. Vakar paskelbtas „Markit Economics“ verslo pasitikėjimo rodiklis patvirtino sparčiausią per pastaruosius 8 mėnesius plėtrą Jungtinės Karalystės (FTSE 100 +0,54 proc.) gamybos sektoriuje (kovą 54,4 punkto). Savaitės pradžioje paaiškėjo, kad Jungtinės Karalystės ūkis, skatinamas gyvybingesnio eksporto, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį augo greičiau, negu skelbta anksčiau – 3 proc., palyginti su tuo pat laikotarpiu 2013-aisiais, ir 2,8 proc. per visus metus.
Kitapus Atlanto investuotojai vertina, ar blogesnė, negu tikėtasi, šalies makroekonominė informacija yra visuomet geros naujienos akcijų rinkai (S&P 500 -0,40 proc., DOW JONES -0,44 proc.). Nepriklausomos tyrimų agentūros „ADP Inc.“ paskelbta kovo mėnesio užimtųjų pokyčio prognozė prasilenkė su lūkesčiais ir parodė sulėtėjusį naujų darbo vietų kūrimą (189 tūkst., arba 25 tūkst. mažiau negu vasarį). Neliko nepastebėtas ir kovą iki 51,5 punkto smuktelėjęs ISM gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis. Šalies gamyklų plėtros sulėtėjimas argumentuojamas stipraus JAV dolerio neigiama įtaka pardavimams užsienio rinkose, apkarpytomis investicijomis energetikos sektoriuje ir metų pradžioje vangesniu vidaus vartojimu. Kaip Federalinės rezervų sistemos (FED) pareigūnų buvo ne kartą pabrėžta, sprendimas griežtinti pinigų politiką bus priimtas priklausomai nuo ekonominių duomenų dinamikos, o ne suėjus konkrečiam terminui. JAV iždo obligacijų pajamingumas truktelėjo žemyn (10 metų trukmės šįryt siekia 1,871 proc.), o doleris susilpnėjo kitų valiutų atžvilgiu (šįryt 1 EUR: 1,0773 USD).
Pagrindiniai Azijos akcijų indeksai šįryt stiebiasi aukštyn (08:25 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +1,95 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,28 proc.). Dėl prasidedančių šv. Velykų atostogų penktadienį (balandžio 3 d.) prekyba nevyks JAV, o kai kuriose Europos biržose (įskaitant ir Baltijos šalių) – ir pirmadienį (balandžio 6 d.).
Baltijos šalių biržose Vilniaus ir Rygos indeksų vertė praktiškai nepakito, o Talino padidėjo 0,51 procento. Investuotojai neigiamai sureagavo į LITGRID (-4,80 proc.) valdybos siūlymą nemokėti dividendų dėl pernai bendrovės patirtų grynųjų nuostolių ir baigiamų įgyvendinti elektros jungčių projektų su Lenkija ir Švedija. Reaguojant į šią naujieną suaktyvėjo LESTO (-1,19 proc.) pardavėjai, svarstantys ar bendrovės valdyba nepateiks panašaus siūlymo, atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais perkainavusi savo ilgalaikį turtą, bendrovė taip pat patyrė grynąjį nuostolį. Tuo tarpu „Aprangos“ (+0,68 proc.) pirmojo ketvirčio pardavimo rezultatas investuotojų įvertintas teigiamai. Grupės apyvarta sausį-kovą buvo 42,1 mln. eurų, t.y. 9,4 proc. didesnė negu atitinkamą ketvirtį pernai. Pardavimas net 28,9 proc. padidėjo Estijoje, o Lietuvoje ir Latvijoje išaugo atitinkamai 7,7 ir 4,4 procento.
