versija spausdinimui
(0)
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar smuktelėjo (S&P 500 -0,21 proc., DOW JONES -0,03 proc., NASDAQ -0,14 proc.), labiausiai atpigus komunalinių paslaugų, telekomunikacijų ir vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuose veikiančių bendrovių akcijoms. Šiandien pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo laikotarpį neoficialiai pradės didžiausia JAV aliuminio gamintoja „Alcoa“.
Rezultatai bus paskelbti pasibaigus JAV biržų prekybos sesijai. „Bloomberg“ agentūros apklaustų analitikų vertinimu, į S&P 500 indeksą įtrauktų bendrovių pelnas per pirmuosius tris metų mėnesius smuko 5,8 procento.
Šiandien vakare bus paskelbta vėliausio Federalinio atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) susirinkimo ataskaita. Kovo mėnesio posėdyje buvo pablogintos pagrindinių JAV ekonominių rodiklių prognozės, beveik perpus sumažinta ir vidutinė prognozuojama palūkanų norma 2015 m. pabaigoje, nors didžioji dalis FOMC narių ir tebesilaikė nuomonės, kad sprendimas pradėti pinigų politikos griežtinimo ciklą turėtų būti priimtas jau šiemet. Ataskaita gali atskleisti, kaip tarp FOMC narių vyko diskusija dėl pirmojo palūkanų normos didinimo momento ir paskesnių griežtinimo etapų, parodyti, ar kinta žemos infliacijos ir stipraus JAV dolerio kuriamos rizikos ekonomikos plėtrai vertinimas. JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) padalinio Mineapolyje vadovas Narajana Kočerlakota (Narayana Kocherlakota) antradienį išreiškė nuomonę, kad pinigų politikos normalizavimo keliu žengti der! ėtų itin atsargiai, o sprendimas palūkanų normą kelti jau šiais metais būtų klaidingas.
Investuotojai Senajame žemyne nusiteikę itin optimistiškai (EURO STOXX +1,44 proc., Vokietijos DAX +1,30 proc., Prancūzijos CAC 40 +1,52 proc.). Galutiniu vertinimu, „Markit Economics“ apskaičiuojamas bendrasis euro zonos verslo pasitikėjimo rodiklis kovą siekė 54 punktus, taigi augo ketvirtą mėnesį iš eilės. Antrąjį metų mėnesį labiau, negu tikėtasi, stiebėsi ir didmenininkų kainos – sausį smukęs 1,1 proc., euro zonos gamintojų kainų indeksas vasarį ūgtelėjo 0,5 procento. Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad, vadovaudamasi išplėstąja turto supirkimo programa, Eurosistema per kovo mėnesį supirko viešojo sektoriaus obligacijų už 52,5 mlrd. eurų. Daugiausia nupirkta Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos obligacijų (11,1, 8,8 ir 7,6 mlrd. eurų atitinkamai). Tikslinis bendras privačiojo ir viešojo sektoriaus turto supirkimo mastas (60 mlrd. eurų per mėnesį) buvo pasiektas.
Pagrindiniai Azijos akcijų indeksai šįryt įgavę vienodai teigiamą kryptį (09:30 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,76 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,74 proc.). Japonijos centrinis bankas šįryt paskelbė nekeičiantis turto supirkimo programos masto (80 trln. jenų per metus).
Baltijos šalių biržose aktyvumas gerokai išaugo, apyvarta viršijo 1 mln. eurų, o indeksų vertė didėjo (OMXV +0,60 proc., OMXT +0,39 proc., OMXB +0,31 procento). Po prekybos maloniai nustebino „Pieno žvaigždžių“ valdybos siūlymas mokėti 0,075 euro dividendus už akciją (pajamingumas 4,75 procento). Primename, kad „Vilkyškių pieninės“ valdyba siūlo mokėti 0,07 euro dividendų už akciją, o „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ dividendų mokėti neplanuoja. Nors „Aprangos“ (+1,01 proc.) pasiūlyti dividendai nuvylė, akcijų kaina pakilo. Didžioji dalis pirkimų buvo atlikta per vieną tarpininką, kuris įprastai atstovauja stambiems užsienio investuotojams, todėl ilgai netrukus išaugo ir vietinių rinkos dalyvių susidomėjimas bendrovės akcijomis. Investuotojų reakcija į energetikų planuojamus dividendus buvo adekvati pasiūlytam dividendų dydžiui. Kaip ir buvo galima tikėtis, pašoko „Lietuvos ! dujų“ (+5.77 proc.) akcijų kaina, o LESTO (-1,88 proc.) ir „Lietuvos energijos gamybos“ (-4,47 proc.) akcijų kainos krito. Šiandien investuotojai, tikėtina, ir toliau labiausiai reaguos į bendrovių pranešimus apie planuojamus išmokėti dividendus. Susidomėjimas Šiaulių banko akcijomis turėtų išlikti panašus, mat teisę į nemokamas akcijas ir dividendus pirkėjai galės įgyti tik dvi artimiausias prekybos dienas. „Merko Ehitus“ paskelbė pranešimą apie balandžio 29 dieną šaukiamą eilinį akcininkų susirinkimą. Valdybos siūlomi sprendimų projektai patvirtino anksčiau skelbtus ketinimus: siūloma išmokėti 0,41 euro už akciją dividendus, taip pat sumažinti akcijos nominaliąją vertę ir akcininkams papildomai išmokėti dar 0,23 euro.
Rezultatai bus paskelbti pasibaigus JAV biržų prekybos sesijai. „Bloomberg“ agentūros apklaustų analitikų vertinimu, į S&P 500 indeksą įtrauktų bendrovių pelnas per pirmuosius tris metų mėnesius smuko 5,8 procento.
Šiandien vakare bus paskelbta vėliausio Federalinio atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) susirinkimo ataskaita. Kovo mėnesio posėdyje buvo pablogintos pagrindinių JAV ekonominių rodiklių prognozės, beveik perpus sumažinta ir vidutinė prognozuojama palūkanų norma 2015 m. pabaigoje, nors didžioji dalis FOMC narių ir tebesilaikė nuomonės, kad sprendimas pradėti pinigų politikos griežtinimo ciklą turėtų būti priimtas jau šiemet. Ataskaita gali atskleisti, kaip tarp FOMC narių vyko diskusija dėl pirmojo palūkanų normos didinimo momento ir paskesnių griežtinimo etapų, parodyti, ar kinta žemos infliacijos ir stipraus JAV dolerio kuriamos rizikos ekonomikos plėtrai vertinimas. JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) padalinio Mineapolyje vadovas Narajana Kočerlakota (Narayana Kocherlakota) antradienį išreiškė nuomonę, kad pinigų politikos normalizavimo keliu žengti der! ėtų itin atsargiai, o sprendimas palūkanų normą kelti jau šiais metais būtų klaidingas.
Investuotojai Senajame žemyne nusiteikę itin optimistiškai (EURO STOXX +1,44 proc., Vokietijos DAX +1,30 proc., Prancūzijos CAC 40 +1,52 proc.). Galutiniu vertinimu, „Markit Economics“ apskaičiuojamas bendrasis euro zonos verslo pasitikėjimo rodiklis kovą siekė 54 punktus, taigi augo ketvirtą mėnesį iš eilės. Antrąjį metų mėnesį labiau, negu tikėtasi, stiebėsi ir didmenininkų kainos – sausį smukęs 1,1 proc., euro zonos gamintojų kainų indeksas vasarį ūgtelėjo 0,5 procento. Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad, vadovaudamasi išplėstąja turto supirkimo programa, Eurosistema per kovo mėnesį supirko viešojo sektoriaus obligacijų už 52,5 mlrd. eurų. Daugiausia nupirkta Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos obligacijų (11,1, 8,8 ir 7,6 mlrd. eurų atitinkamai). Tikslinis bendras privačiojo ir viešojo sektoriaus turto supirkimo mastas (60 mlrd. eurų per mėnesį) buvo pasiektas.
Pagrindiniai Azijos akcijų indeksai šįryt įgavę vienodai teigiamą kryptį (09:30 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,76 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,74 proc.). Japonijos centrinis bankas šįryt paskelbė nekeičiantis turto supirkimo programos masto (80 trln. jenų per metus).
Baltijos šalių biržose aktyvumas gerokai išaugo, apyvarta viršijo 1 mln. eurų, o indeksų vertė didėjo (OMXV +0,60 proc., OMXT +0,39 proc., OMXB +0,31 procento). Po prekybos maloniai nustebino „Pieno žvaigždžių“ valdybos siūlymas mokėti 0,075 euro dividendus už akciją (pajamingumas 4,75 procento). Primename, kad „Vilkyškių pieninės“ valdyba siūlo mokėti 0,07 euro dividendų už akciją, o „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ dividendų mokėti neplanuoja. Nors „Aprangos“ (+1,01 proc.) pasiūlyti dividendai nuvylė, akcijų kaina pakilo. Didžioji dalis pirkimų buvo atlikta per vieną tarpininką, kuris įprastai atstovauja stambiems užsienio investuotojams, todėl ilgai netrukus išaugo ir vietinių rinkos dalyvių susidomėjimas bendrovės akcijomis. Investuotojų reakcija į energetikų planuojamus dividendus buvo adekvati pasiūlytam dividendų dydžiui. Kaip ir buvo galima tikėtis, pašoko „Lietuvos ! dujų“ (+5.77 proc.) akcijų kaina, o LESTO (-1,88 proc.) ir „Lietuvos energijos gamybos“ (-4,47 proc.) akcijų kainos krito. Šiandien investuotojai, tikėtina, ir toliau labiausiai reaguos į bendrovių pranešimus apie planuojamus išmokėti dividendus. Susidomėjimas Šiaulių banko akcijomis turėtų išlikti panašus, mat teisę į nemokamas akcijas ir dividendus pirkėjai galės įgyti tik dvi artimiausias prekybos dienas. „Merko Ehitus“ paskelbė pranešimą apie balandžio 29 dieną šaukiamą eilinį akcininkų susirinkimą. Valdybos siūlomi sprendimų projektai patvirtino anksčiau skelbtus ketinimus: siūloma išmokėti 0,41 euro už akciją dividendus, taip pat sumažinti akcijos nominaliąją vertę ir akcininkams papildomai išmokėti dar 0,23 euro.