Per balandžio mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje ūgtelėjo pramonės produkcijos apimtys, beje, Lietuvoje šis rodiklis paaugo sparčiausiai tarp Europos sąjungos šalių.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcijos apimtys euro zonoje ūgtelėjo 0,1 procento, kai ekonomistai tikėjosi, jog šio rodiklio vidutinis prieaugis sieks 0,3 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis irgi padidėjo 0,1 procento, o Lietuvoje pasistiebė 3,4 procento.
Per kovą pramonės produkcijos apimtys visais atvejais susitraukė, t.y. euro zonoje smuko 0,4 procento, kai anksčiau skelbta, jog krito 0,3 procento, Europos sąjungoje susitraukė 0,1 procento, na o mūsų šalyje krito 4,3 procento.
Kalbant apie metinį pokytį, tai balandį jis euro zonoje buvo teigiamas ir siekė 0,8 procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 1,1 procento. Europos sąjungoje metinis prieaugis siekė 1,2 procento, o Lietuvoje sudarė 2,3 procento. Mėnesį prieš tai metinis augimas sudarė atitinkamai 2,1 procento, 2,2 procento, bei 5,5 procento.
Per balandį, palyginus su kovu, ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys euro zonoje paaugo vienu procentu, kapitalo prekių - 0,7 procento, tarpinių prekių - 0,3 procento, tuo tarpu kasdienio vartojimo prekių gamybos apimtys smuko 0,8 procento, o energijos smuko dvigubai sparčiau. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 0,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,5 procento, na o tarpinių produktų gamybos apimtys nepakito. Tuo tarpu energijos gamybos apimtys smuko 0,4 procento, o kasdienio vartojimo krito 1,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesį pramonės produkcija sparčiausiai paaugo Lietuvoje (3,4 procento), Švedijoje (2,2 procento) bei Portugalijoje, kur pakilo 2.1 procento. Na o labiausiai šis rodiklis krito Kroatijoje (4,1 procento), Maltoje (3,8 procento), Graikijoje (2,3 procento).
Per metus euro zonoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 2,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,7 procento, o tarpinių prekių ir energijos pakilo po 0,2 procento. Per minimą laikotarpį susitraukė tik kasdienio vartojimo prekių gamybos apimtys, kurios krito 0,3 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 2,4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,7 procento, energijos - 1,1 procento, tarpinių prekių - 0,8 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys susitraukė 0,8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai pramonės produkcija paaugo Latvijoje (10,2 procento), Airijoje (9,8 procento) bei Vengrijoje, kur ūgtelėjo 6,3 procento. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį susitraukė Suomijoje (4,1 procento), Olandijoje (3,9 procento) bei Portugalijoje (1,1 procento).
Per minimą laikotarpį pramonės produkcijos apimtys euro zonoje ūgtelėjo 0,1 procento, kai ekonomistai tikėjosi, jog šio rodiklio vidutinis prieaugis sieks 0,3 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis irgi padidėjo 0,1 procento, o Lietuvoje pasistiebė 3,4 procento.
Per kovą pramonės produkcijos apimtys visais atvejais susitraukė, t.y. euro zonoje smuko 0,4 procento, kai anksčiau skelbta, jog krito 0,3 procento, Europos sąjungoje susitraukė 0,1 procento, na o mūsų šalyje krito 4,3 procento.
Kalbant apie metinį pokytį, tai balandį jis euro zonoje buvo teigiamas ir siekė 0,8 procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 1,1 procento. Europos sąjungoje metinis prieaugis siekė 1,2 procento, o Lietuvoje sudarė 2,3 procento. Mėnesį prieš tai metinis augimas sudarė atitinkamai 2,1 procento, 2,2 procento, bei 5,5 procento.
Per balandį, palyginus su kovu, ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys euro zonoje paaugo vienu procentu, kapitalo prekių - 0,7 procento, tarpinių prekių - 0,3 procento, tuo tarpu kasdienio vartojimo prekių gamybos apimtys smuko 0,8 procento, o energijos smuko dvigubai sparčiau. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 0,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,5 procento, na o tarpinių produktų gamybos apimtys nepakito. Tuo tarpu energijos gamybos apimtys smuko 0,4 procento, o kasdienio vartojimo krito 1,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesį pramonės produkcija sparčiausiai paaugo Lietuvoje (3,4 procento), Švedijoje (2,2 procento) bei Portugalijoje, kur pakilo 2.1 procento. Na o labiausiai šis rodiklis krito Kroatijoje (4,1 procento), Maltoje (3,8 procento), Graikijoje (2,3 procento).
Per metus euro zonoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 2,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,7 procento, o tarpinių prekių ir energijos pakilo po 0,2 procento. Per minimą laikotarpį susitraukė tik kasdienio vartojimo prekių gamybos apimtys, kurios krito 0,3 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamybos apimtys pakilo 2,4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,7 procento, energijos - 1,1 procento, tarpinių prekių - 0,8 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys susitraukė 0,8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai pramonės produkcija paaugo Latvijoje (10,2 procento), Airijoje (9,8 procento) bei Vengrijoje, kur ūgtelėjo 6,3 procento. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį susitraukė Suomijoje (4,1 procento), Olandijoje (3,9 procento) bei Portugalijoje (1,1 procento).