versija spausdinimui
(0)
Pasibaigus pirmadienį vakare vykusiam Europos lyderių ir Graikijos vyriausybės atstovų susitikimui, Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) teigė esąs įsitikinęs, jog reikalingi sprendimai bus priimti per šią savaitę.
Per Graikijos vyriausybei suteiktas 48 valandas naujasis reformų planas turi būti patvirtintas trijų kreditorių institucijų – Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Siekiama, kad vėlų trečiadienį vyksiančiame euro zonos šalių finansų ministrų susirinkime reformų mainais į finansinę paramą sąrašas būtų paruoštas galutiniam Europos institucijų ir TVF vadovų patvirtinimui ketvirtadienį. Kad situacija labiausiai įsiskolinusioje euro zonos šalyje tampa vis sudėtingesnė, rodo ir ECB Valdančiosios tarybos sprendimas pirmadienį, trečią kartą per mažiau negu savaitę, padidinti li! kvidumą Graikijos bankų sektoriuje palaikančios ELA programos „lubas“ iki 87,8 mlrd. eurų.
Investuotojams vertinant penkis mėnesius laukiamo susitarimo tikimybę, pagrindiniai Senojo žemyno akcijų indeksai pirmadienį drąsiai kilo aukštyn (EURO STOXX +4,06 proc., Vokietijos DAX +3,81 proc., Prancūzijos CAC 40 +3,81 proc.) ir šiandien turėtų stiebtis toliau. Vakar paaiškėjo, kad Europos Komisijos matuojamas euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis gegužę siekė -5,6 punkto ir beveik dvigubai viršijo praėjusių metų vidurkį (-10,02 punkto). Tai leidžia tikėtis, kad regiono ekonomikos plėtra antrąjį metų ketvirtį bus ne lėtesnė negu pirmąjį.
Kur kas santūresnės, nors irgi pozityvios, rinkos dalyvių nuotaikos kitapus Atlanto (S&P 500 +0,61 proc., DOW JONES +0,58 proc., NASDAQ +0,72 proc.). Nors įtampa dėl Graikijos kiek atslūgo, geresnė, negu laukta, JAV makroekonominė informacija priminė artėjančią pinigų politikos normalizavimo pradžią. Pirmadienį paskelbta, kad nenaujų būstų pardavimas gegužę išaugo 5,1 proc. (balandį -2,3 proc.) – iki aukščiausio nuo pat 2009-ųjų lygio (5,35 mln., perskaičiavus į metinį augimo tempą).
Rimtesnis proveržis Graikijos ir kreditorių derybose privertė susvyruoti ir eurą (šįryt 1 EUR: 1,127 USD). Pastaraisiais mėnesiais matytą bendros Europos valiutos tvirtumą JAV dolerio atžvilgiu, tikėtina, lėmė prastesni pirmojo ketvirčio JAV ekonominiai duomenys ir dėl šių sumažėjęs centrinio banko ryžtas (pradėti kelti palūkanų normą). Kita vertus, vienaip ar kitaip išspręstos Graikijos problemos sutrumpintų FED vertinamų rizikos veiksnių sąrašą, o iš JAV dolerį stiprinančių veiksnių pirmuoju smuiku vėl pradėtų griežti išsiskyrusios krypties FED ir ECB vykdoma pinigų politika. JAV iždo ir Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį dar ūgtelėjo (10 metų trukmės šįryt siekia atitinkamai 2,390 ir 0,917 proc.).
Vakarų Europos akcijų ralio atgarsiai pasiekė Talino biržą (OMXT +1,18 proc.), Lietuvos bendrovių akcijos brango nedaug (OMXV +0,25 procento), o Rygoje prekyba nevyko. Daugiausiai naujienų pranešė Lietuvos bendrovės, tačiau jau pasibaigus prekybai. Šiaulių bankas paskelbė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, iš kurių bene svarbiausias – patvirtintas banko įstatinio kapitalo padidinimas 6,77 mln. eurų, išleidžiant 23,350 mln. naujų akcijų emisiją. Didinimas yra susijęs su banko „Finasta“ įsigijimu, o visos naujos emisijos akcijos atiteks bendrovei „Invalda INVL“, kuri vakar biržoje baigė įgyvendinti savų akcijų supirkimą. Pranešta, kad bendrovė įsigijo 143 645 vnt. akcijų (1,2 proc. visų akcijų) po 3,82 euro. Visų pardavėjų pardavimo paraiškos buvo patenkintos 100 procentų, nes „Invalda INVL iš viso ketino supirkti 262 tūkst. akcijų. Taip pat biržos informacinėje sistemoje pasiro! dė pranešimas, kad „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas K. Jusčius iš savo valdomos bendrovės „Baltic Champs Group“ nupirko 2,7 mln. „Agrowill Group“ akcijų ir jas visas padovanojo 400 esamų ir buvusių „Baltic Champs“ darbuotojų. Trumpuoju laikotarpiu įtakos akcijų kainai tai neturėtų padaryti, nes 2 metais yra apribota galimybė parduoti dovanotas akcijas. Šiandien prekyba vyks tik Vilniuje, tad likvidumas greičiausiai bus gerokai mažesnis už vidutinį, o rytoj nedirbs visos 3 Baltijos šalių biržos.
Per Graikijos vyriausybei suteiktas 48 valandas naujasis reformų planas turi būti patvirtintas trijų kreditorių institucijų – Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Siekiama, kad vėlų trečiadienį vyksiančiame euro zonos šalių finansų ministrų susirinkime reformų mainais į finansinę paramą sąrašas būtų paruoštas galutiniam Europos institucijų ir TVF vadovų patvirtinimui ketvirtadienį. Kad situacija labiausiai įsiskolinusioje euro zonos šalyje tampa vis sudėtingesnė, rodo ir ECB Valdančiosios tarybos sprendimas pirmadienį, trečią kartą per mažiau negu savaitę, padidinti li! kvidumą Graikijos bankų sektoriuje palaikančios ELA programos „lubas“ iki 87,8 mlrd. eurų.
Investuotojams vertinant penkis mėnesius laukiamo susitarimo tikimybę, pagrindiniai Senojo žemyno akcijų indeksai pirmadienį drąsiai kilo aukštyn (EURO STOXX +4,06 proc., Vokietijos DAX +3,81 proc., Prancūzijos CAC 40 +3,81 proc.) ir šiandien turėtų stiebtis toliau. Vakar paaiškėjo, kad Europos Komisijos matuojamas euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis gegužę siekė -5,6 punkto ir beveik dvigubai viršijo praėjusių metų vidurkį (-10,02 punkto). Tai leidžia tikėtis, kad regiono ekonomikos plėtra antrąjį metų ketvirtį bus ne lėtesnė negu pirmąjį.
Kur kas santūresnės, nors irgi pozityvios, rinkos dalyvių nuotaikos kitapus Atlanto (S&P 500 +0,61 proc., DOW JONES +0,58 proc., NASDAQ +0,72 proc.). Nors įtampa dėl Graikijos kiek atslūgo, geresnė, negu laukta, JAV makroekonominė informacija priminė artėjančią pinigų politikos normalizavimo pradžią. Pirmadienį paskelbta, kad nenaujų būstų pardavimas gegužę išaugo 5,1 proc. (balandį -2,3 proc.) – iki aukščiausio nuo pat 2009-ųjų lygio (5,35 mln., perskaičiavus į metinį augimo tempą).
Rimtesnis proveržis Graikijos ir kreditorių derybose privertė susvyruoti ir eurą (šįryt 1 EUR: 1,127 USD). Pastaraisiais mėnesiais matytą bendros Europos valiutos tvirtumą JAV dolerio atžvilgiu, tikėtina, lėmė prastesni pirmojo ketvirčio JAV ekonominiai duomenys ir dėl šių sumažėjęs centrinio banko ryžtas (pradėti kelti palūkanų normą). Kita vertus, vienaip ar kitaip išspręstos Graikijos problemos sutrumpintų FED vertinamų rizikos veiksnių sąrašą, o iš JAV dolerį stiprinančių veiksnių pirmuoju smuiku vėl pradėtų griežti išsiskyrusios krypties FED ir ECB vykdoma pinigų politika. JAV iždo ir Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį dar ūgtelėjo (10 metų trukmės šįryt siekia atitinkamai 2,390 ir 0,917 proc.).
Vakarų Europos akcijų ralio atgarsiai pasiekė Talino biržą (OMXT +1,18 proc.), Lietuvos bendrovių akcijos brango nedaug (OMXV +0,25 procento), o Rygoje prekyba nevyko. Daugiausiai naujienų pranešė Lietuvos bendrovės, tačiau jau pasibaigus prekybai. Šiaulių bankas paskelbė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, iš kurių bene svarbiausias – patvirtintas banko įstatinio kapitalo padidinimas 6,77 mln. eurų, išleidžiant 23,350 mln. naujų akcijų emisiją. Didinimas yra susijęs su banko „Finasta“ įsigijimu, o visos naujos emisijos akcijos atiteks bendrovei „Invalda INVL“, kuri vakar biržoje baigė įgyvendinti savų akcijų supirkimą. Pranešta, kad bendrovė įsigijo 143 645 vnt. akcijų (1,2 proc. visų akcijų) po 3,82 euro. Visų pardavėjų pardavimo paraiškos buvo patenkintos 100 procentų, nes „Invalda INVL iš viso ketino supirkti 262 tūkst. akcijų. Taip pat biržos informacinėje sistemoje pasiro! dė pranešimas, kad „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas K. Jusčius iš savo valdomos bendrovės „Baltic Champs Group“ nupirko 2,7 mln. „Agrowill Group“ akcijų ir jas visas padovanojo 400 esamų ir buvusių „Baltic Champs“ darbuotojų. Trumpuoju laikotarpiu įtakos akcijų kainai tai neturėtų padaryti, nes 2 metais yra apribota galimybė parduoti dovanotas akcijas. Šiandien prekyba vyks tik Vilniuje, tad likvidumas greičiausiai bus gerokai mažesnis už vidutinį, o rytoj nedirbs visos 3 Baltijos šalių biržos.