versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį likus kelioms valandoms iki vidurnakčio Graikijos finansų ministras pateikė reformų planą, siekiant užsitikrinti finansinę paramą iš kreditorių. Priemonių planas yra labai panašus į tą, kurį birželio 26 dieną siūlė kreditoriai ir jis buvo atmestas Graikijos referendumo metu liepos 5 dieną.
Labiausiai įsiskolinusi euro bloko šalis prašo, kad iki 2018 metų būtų jai suteikta finansinė parama, kuri padengtų įmokų mokėjimą Tarptautiniam Valiutos Fondui ir ECB, o po šių įmokų mokėjimo šalis liktų skolinga tik kitoms ES institucijoms. Šiandien ryte Graikijos ministras pirmininkas pristatys reformų planus šalies institucijoms, kurios turės juos patvirtinti. Toliau procesas persikels į šeštadienį, euro zonos finansų ministrams kruopščiai peržiūrint užsibrėžtas reformas, o galutinis taškas bus padėtas sekmadienį euro zonos tarybos narių bei kitų aukšto rango pareigūnų susitikime. Bendrai vakar Europos finansų rinkos į šiuos pokyčius reagavo teigiamai, indeksams vidutiniškai šoktelint į viršų po 2,3 proc. (DAX +2,32 proc.; Stoxx Europe 600 +2,19 proc.). Už Atlanto nuotaikos buvo pakilios. S&P 500 indeksas augo 0,23 proc. nuo prieš tai dieną buvusio -1,67 proc. kritimo, kuris nustūmė indekso vertę į keturių mėnesių žemumas. Ketvirtadienį teigiamas investuotojų nuotaikas pagrinde lėmė sumažėjusi rizika senajame žemyne bei Azijoje. Šiandien Kinijos indeksas CSI 300 ir toliau sparčiai auga, fiksuojant 5,34 šuolį, o per dvi dienas šio indekso vertė jau yra pakilusi daugiau nei 11,5 proc. (savaitinis augimas +5,6 proc.). Šiandien prie svarbesnių naujienų galėtume priskirti JAV didmeninės prekybos atsargų rodiklį, kuris gegužės mėn. duomenimis turėtų augti 0,3 proc., nuo prieš tai mėnesį fiksuoto 0,4 proc. padidėjimo.
Valiutų rinkos
Vakar dieną JAV savaitinis bedarbių paraiškų skaičius pralenkdamas prognozes (275 tūkst.) kilo nuo 282 tūkst. iki 297 tūkst. Tačiau ši statistika nepakenkė JAV dolerio vertei prieš eurą, valiutų EUR/USD kursui pasiekiant 1,1036 lygį. Šiandien situacija keičiasi, euras stiprėja prieš JAV dolerį 0,83 proc. kursui pasiekiant 1,1120 ribą. Tikėtina, kad šiandien investuotojai atidžiau stebės, kaip Graikijos parlamentas tvirtins šalies pateiktą reformų planą kreditoriams ir ar duos jam žalią šviesą.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Vilniaus biržos indeksas ketvirtadienį kilstelėjo vertę +0,08 proc., Rygos stiebėsi +0,28 proc., o Taline akcijos bendrai pigo +0,53 proc. Per visas 3 biržas 460 sandorių metu buvo perleista akcijų už 1,017 mln. eur. Kaip ir trečiadienį, aktyviausiai buvo prekiauta „Silvano Fashion Group“ (-0,70 proc. iki 1,41 euro/vnt.), akcijomis, apyvartai viršijant 510 tūkst. eurų. Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kai „Silvano Fashion Group“ akcijos dar suteikė teisę į dividendus jas perkantiems investuotojams. „Tallinna Vesi“ (-0,76proc iki 13 eurų už akciją) akcijos liko antroje vietoje apyvartai šoktelint iki 210 tūkst. Vilniuje aktyviausiai investuotojai keitėsi „Šiaulių bankas“ (+0,35 proc. iki 0,289 euro už akciją) akcijomis jų perleidžiant už 41 tūkst. eurų. Šiandien „Grigiškės“ paskelbė, kad dukterinė įmonė „Klaipėdos kartonas“ investuoja į gamybinio pajėgumo padidinimą. Šio projekto tikslas per 3-5 metus padvigubinti įmonės gamybinį pajėgumą, o numatyta investicijų suma siekia 13,6 mln. eurų.
Labiausiai įsiskolinusi euro bloko šalis prašo, kad iki 2018 metų būtų jai suteikta finansinė parama, kuri padengtų įmokų mokėjimą Tarptautiniam Valiutos Fondui ir ECB, o po šių įmokų mokėjimo šalis liktų skolinga tik kitoms ES institucijoms. Šiandien ryte Graikijos ministras pirmininkas pristatys reformų planus šalies institucijoms, kurios turės juos patvirtinti. Toliau procesas persikels į šeštadienį, euro zonos finansų ministrams kruopščiai peržiūrint užsibrėžtas reformas, o galutinis taškas bus padėtas sekmadienį euro zonos tarybos narių bei kitų aukšto rango pareigūnų susitikime. Bendrai vakar Europos finansų rinkos į šiuos pokyčius reagavo teigiamai, indeksams vidutiniškai šoktelint į viršų po 2,3 proc. (DAX +2,32 proc.; Stoxx Europe 600 +2,19 proc.). Už Atlanto nuotaikos buvo pakilios. S&P 500 indeksas augo 0,23 proc. nuo prieš tai dieną buvusio -1,67 proc. kritimo, kuris nustūmė indekso vertę į keturių mėnesių žemumas. Ketvirtadienį teigiamas investuotojų nuotaikas pagrinde lėmė sumažėjusi rizika senajame žemyne bei Azijoje. Šiandien Kinijos indeksas CSI 300 ir toliau sparčiai auga, fiksuojant 5,34 šuolį, o per dvi dienas šio indekso vertė jau yra pakilusi daugiau nei 11,5 proc. (savaitinis augimas +5,6 proc.). Šiandien prie svarbesnių naujienų galėtume priskirti JAV didmeninės prekybos atsargų rodiklį, kuris gegužės mėn. duomenimis turėtų augti 0,3 proc., nuo prieš tai mėnesį fiksuoto 0,4 proc. padidėjimo.
Valiutų rinkos
Vakar dieną JAV savaitinis bedarbių paraiškų skaičius pralenkdamas prognozes (275 tūkst.) kilo nuo 282 tūkst. iki 297 tūkst. Tačiau ši statistika nepakenkė JAV dolerio vertei prieš eurą, valiutų EUR/USD kursui pasiekiant 1,1036 lygį. Šiandien situacija keičiasi, euras stiprėja prieš JAV dolerį 0,83 proc. kursui pasiekiant 1,1120 ribą. Tikėtina, kad šiandien investuotojai atidžiau stebės, kaip Graikijos parlamentas tvirtins šalies pateiktą reformų planą kreditoriams ir ar duos jam žalią šviesą.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Vilniaus biržos indeksas ketvirtadienį kilstelėjo vertę +0,08 proc., Rygos stiebėsi +0,28 proc., o Taline akcijos bendrai pigo +0,53 proc. Per visas 3 biržas 460 sandorių metu buvo perleista akcijų už 1,017 mln. eur. Kaip ir trečiadienį, aktyviausiai buvo prekiauta „Silvano Fashion Group“ (-0,70 proc. iki 1,41 euro/vnt.), akcijomis, apyvartai viršijant 510 tūkst. eurų. Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kai „Silvano Fashion Group“ akcijos dar suteikė teisę į dividendus jas perkantiems investuotojams. „Tallinna Vesi“ (-0,76proc iki 13 eurų už akciją) akcijos liko antroje vietoje apyvartai šoktelint iki 210 tūkst. Vilniuje aktyviausiai investuotojai keitėsi „Šiaulių bankas“ (+0,35 proc. iki 0,289 euro už akciją) akcijomis jų perleidžiant už 41 tūkst. eurų. Šiandien „Grigiškės“ paskelbė, kad dukterinė įmonė „Klaipėdos kartonas“ investuoja į gamybinio pajėgumo padidinimą. Šio projekto tikslas per 3-5 metus padvigubinti įmonės gamybinį pajėgumą, o numatyta investicijų suma siekia 13,6 mln. eurų.