versija spausdinimui
(0)
JAV akcijos priešprekybinėje sesijoje švelniai kyla, investuotojams interpretuojant bendrovių ketvirtinius rezultatus.
Vakar JAV akcijų indeksai koregavosi apie 0,5%, o tą daugiausia nulėmė prasti technologijų sektoriaus bendrovių rezultatai – pastaruoju metu rinką nuvylė Microsoft, Intel, IBM, Apple ir kt. Visa tai rodo, jog verslo sektorius nėra linkęs stipriai didinti investicijų į IT sritį. Mikroschemų gamintoja Qualcomm (QCOM) taip pat skelbė ketvirtinius rezultatus – kompanijos akcijų kaina krito žemyn, kadangi paskelbta ateinančio ketvirčio pelno prognozė (0,75-0,95 USD) prasilenkė su analitikų lūkesčiais (1,08 USD). Be to, bendrovė pranešė apie restruktūrizaciją – bus karpomos išlaidos, atleidžiami darbuotojai.
Azijoje didesnė dalis akcijų sugebėjo pakilti, vedamos Japonijos kompanijų. Stipriau nukentėjo žaliavų įmonės, kadangi daugelis žaliavų pastaruoju metu pinga (metalai, nafta, žemės ūkio produkcija). Naujosios Zelandijos centrinis bankas antrąkart paeiliui apkarpė palūkanas (šįsyk 0,25% iki 3%), taip norėdamas paskatinti infliaciją, kadangi ekonomikos augimas lėtėja.
Europoje akcijos nerodo aiškios krypties. Vakar Graikijos parlamente buvo sėkmingai patvirtintas antras reformų paketas, kurį įgyvendinti reikalauja kreditoriai – dabar derybos dėl trečio gelbėjimo paketo turėtų vykti sklandžiau. Tiesa, politinė rizika vis dar išlieka aukšta, kadangi balsavime opozicija pasisakė prieš. Šiek tiek teigiamų nuotaikų investuotojams Europoje įpučia bendrovių rezultatai. Antras pagal dydį Šveicarijos bankas Credit Suisse Group AG paskelbė apie analitikų prognozes pranokusį antro ketvirčio pelną – uždirbta 1,05 mlrd. frankų (laukta 722 mln. frankų), kai dar prieš metus buvo patirta 700 mln. frankų nuostolių dėl JAV sumokėtų baudų. Jos buvo skirtos dėl to, kad bankas padėjo amerikiečiams vengti mokesčių. Prie gerų rezultatų daugiausia prisidėjo privačios bankininkystės ir gerovės valdymo padaliniai, nors investicinės bankininkystės pelnas smuko.
Nors euras dolerio atžvilgiu ir atgavo kiek pozicijų po sėkmingo balsavimo Graikijos parlamente, tačiau nemažai rinkos dalyvių išlieka skeptiški euro atžvilgiu. Tą labiausiai lemia laukiamas JAV centrinio banko palūkanų kėlimas dar šiemet ir Europos centrinio banko vykdoma pinigų spausdinimo programa.
Naftos kaina švelniai kyla po to, kai paniro žemiau 50 USD už barelį (pirmąkart nuo balandžio) – šis lygis dabar tampa pasipriešinimo lygiu. Žaliavos kainos nuopuolį daugiausia lėmė vakar pasirodžiusios naftos atsargos, kurios išaugo 2,5 mln. barelių, nors buvo anksčiau prognozuotas 1,9 mln. barelių susitraukimas. Šis atsargų pranešimas yra skelbiamas JAV Energetikos administracijos, tačiau kiek anksčiau pasirodantis JAV Naftos instituto pranešimas (antradienį) jau indikavo, kad atsargos kilo 2,3 mln. barelių.
Šiandien po ilgos pertraukos aukso kaina kiek atsitiesia po užsitęsusio smigimo žemyn. Rusijos centrinis bankas, siekdamas diversifikuoti savo rezervus, pirko aukso birželį už 350 mln. USD ir bendra turima vertė pasiekė 48,2 mlrd. USD. Dabar auksas sudaro kiek daugiau nei 13% visų šalies užsienio rezervų, nors prieš metus ši dalis siekė 9,7%. Spaudoje pasirodė informacija, jog Morgan Stanley yra nusiteikę gana pesimistiškai aukso atžvilgiu ir pagal blogiausią scenarijų laukiamas žaliavos kritimas iki 800 USD už Trojos unciją (pagal realistinį scenarijų kristų iki 1050 USD). Tam, kad įvyktų blogiausias scenarijus, reikia, jog FED imtų kelti palūkanas, dar viena korekcija ištiktų Kinijos akcijų rinką ir centriniai bankai imtų pardavinėti savo atsargas.
Vakar JAV akcijų indeksai koregavosi apie 0,5%, o tą daugiausia nulėmė prasti technologijų sektoriaus bendrovių rezultatai – pastaruoju metu rinką nuvylė Microsoft, Intel, IBM, Apple ir kt. Visa tai rodo, jog verslo sektorius nėra linkęs stipriai didinti investicijų į IT sritį. Mikroschemų gamintoja Qualcomm (QCOM) taip pat skelbė ketvirtinius rezultatus – kompanijos akcijų kaina krito žemyn, kadangi paskelbta ateinančio ketvirčio pelno prognozė (0,75-0,95 USD) prasilenkė su analitikų lūkesčiais (1,08 USD). Be to, bendrovė pranešė apie restruktūrizaciją – bus karpomos išlaidos, atleidžiami darbuotojai.
Azijoje didesnė dalis akcijų sugebėjo pakilti, vedamos Japonijos kompanijų. Stipriau nukentėjo žaliavų įmonės, kadangi daugelis žaliavų pastaruoju metu pinga (metalai, nafta, žemės ūkio produkcija). Naujosios Zelandijos centrinis bankas antrąkart paeiliui apkarpė palūkanas (šįsyk 0,25% iki 3%), taip norėdamas paskatinti infliaciją, kadangi ekonomikos augimas lėtėja.
Europoje akcijos nerodo aiškios krypties. Vakar Graikijos parlamente buvo sėkmingai patvirtintas antras reformų paketas, kurį įgyvendinti reikalauja kreditoriai – dabar derybos dėl trečio gelbėjimo paketo turėtų vykti sklandžiau. Tiesa, politinė rizika vis dar išlieka aukšta, kadangi balsavime opozicija pasisakė prieš. Šiek tiek teigiamų nuotaikų investuotojams Europoje įpučia bendrovių rezultatai. Antras pagal dydį Šveicarijos bankas Credit Suisse Group AG paskelbė apie analitikų prognozes pranokusį antro ketvirčio pelną – uždirbta 1,05 mlrd. frankų (laukta 722 mln. frankų), kai dar prieš metus buvo patirta 700 mln. frankų nuostolių dėl JAV sumokėtų baudų. Jos buvo skirtos dėl to, kad bankas padėjo amerikiečiams vengti mokesčių. Prie gerų rezultatų daugiausia prisidėjo privačios bankininkystės ir gerovės valdymo padaliniai, nors investicinės bankininkystės pelnas smuko.
Nors euras dolerio atžvilgiu ir atgavo kiek pozicijų po sėkmingo balsavimo Graikijos parlamente, tačiau nemažai rinkos dalyvių išlieka skeptiški euro atžvilgiu. Tą labiausiai lemia laukiamas JAV centrinio banko palūkanų kėlimas dar šiemet ir Europos centrinio banko vykdoma pinigų spausdinimo programa.
Naftos kaina švelniai kyla po to, kai paniro žemiau 50 USD už barelį (pirmąkart nuo balandžio) – šis lygis dabar tampa pasipriešinimo lygiu. Žaliavos kainos nuopuolį daugiausia lėmė vakar pasirodžiusios naftos atsargos, kurios išaugo 2,5 mln. barelių, nors buvo anksčiau prognozuotas 1,9 mln. barelių susitraukimas. Šis atsargų pranešimas yra skelbiamas JAV Energetikos administracijos, tačiau kiek anksčiau pasirodantis JAV Naftos instituto pranešimas (antradienį) jau indikavo, kad atsargos kilo 2,3 mln. barelių.
Šiandien po ilgos pertraukos aukso kaina kiek atsitiesia po užsitęsusio smigimo žemyn. Rusijos centrinis bankas, siekdamas diversifikuoti savo rezervus, pirko aukso birželį už 350 mln. USD ir bendra turima vertė pasiekė 48,2 mlrd. USD. Dabar auksas sudaro kiek daugiau nei 13% visų šalies užsienio rezervų, nors prieš metus ši dalis siekė 9,7%. Spaudoje pasirodė informacija, jog Morgan Stanley yra nusiteikę gana pesimistiškai aukso atžvilgiu ir pagal blogiausią scenarijų laukiamas žaliavos kritimas iki 800 USD už Trojos unciją (pagal realistinį scenarijų kristų iki 1050 USD). Tam, kad įvyktų blogiausias scenarijus, reikia, jog FED imtų kelti palūkanas, dar viena korekcija ištiktų Kinijos akcijų rinką ir centriniai bankai imtų pardavinėti savo atsargas.