![](datas/img/news/images/m/markets_screen.jpg)
Vakar Anglijos centrinis bankas paliko galioti 0,50 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą, o atnaujintos infliacijos prognozės (0,3 proc. šiais metais ir 1,5 proc. – 2016 m.) remia vertinimą, kad pinigų politikos griežtinimas įmanomas anksčiausiai kitų metų pradžioje.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai ketvirtadienį smuko dar ženkliau (S&P 500 -0,78 proc., DOW JONES -0,69 proc., NASDAQ -1,62 proc.). Investuotojai lūkuriuoja šiandien skelbiamos naujos JAV darbo rinkos informacijos. Prognozuojama, kad liepą JAV privačiajame sektoriuje sukurta 225 tūkst. naujų darbo vietų (birželį 223 tūkst.), o nedarbas išliko ties 5,3 proc. lygiu. Manoma, kad, stabtelėjęs birželį, liepą smarkiau ūgtelėjo ir darbo užmokestis (+0,2 proc. per mėnesį ir +2,3 proc., palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai). Akylai ir rinkos dalyvių, ir Federalinės rezervų sistemos (FED) stebima makroekonominė informacija, jei viršytų prognozes, neabejotinai sustiprintų lūkesčius sulaukti sprendimo didinti palūkanų normą jau rugsėjį vyksiančiame FED posėdyje. Liepą FED teigė, kad viena iš būtinų sąlygų, kurioms esant palūkanų norma gali būti didinama, yra „dar kiek" pagerėjusios sąlygos darbo rinkoje. EUR/USD kursas, per savaitę kitęs plačiose ribose (nuo 1,085 iki 1,099 JAV dolerio už eurą), ketvirtadienį kilstelėjo 0,18 proc. (šįryt 1 EUR: 1,091 USD).
Šįryt sprendimą išlaikyti esamą pinigų politikos kryptį priėmė Japonijos centrinis bankas (09:35 Lietuvos laiku NIKKEI 225 +0,29 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,59 proc.). Rekordinio masto – 80 trilijonų Japonijos jenų per metus – turto supirkimo programa bus tęsiama. Centrinio banko vadovas išreiškė tikėjimą, kad šalies ekonomikos atsigavimas toliau vyks vidutiniu tempu. Tiesa, prognozuojama, kad antrąjį ketvirtį, perskaičiavus į metinį tempą, Japonijos ūkis ne augo, o susitraukė 0,5 proc. (pirmąjį ketvirtį +1 proc.).
Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės nežymiai ūgtelėjo (OMXV +0,13 proc., OMXR +0,10 proc., OMXT +0,56 procento). Vilniaus biržoje daugiausiai sandorių sudaryta LESTO (+0,11 proc.) akcijomis, kurių išaugusi paklausa prislopino jau kurį laiką rinkoje aktyviai veikusius pardavėjus. Kaip ir tikėtasi, pigi nafta ir aukšti antrojo ketvirčio veiklos rezultatų lūkesčiai toliau kėlė „Tallink Grupp" (+1,16 proc.) akcijų kainą. Bendrovės akcijomis domisi ir vietos, ir užsienio pirkėjai – apie tai byloja rinkos sandorių skaičius ir tiesioginių sandorių dydis.
Estijos nekilnojamo turto vystymo ir statybų bendrovės antrąjį ketvirtį „nesublizgėjo". Vakar prieš prekybą paskelbti „Merko Ehitus" (-2,35 proc.) pusmečio veiklos rezultatai investuotojus nuvylė. Po prekybos paskelbti „Nordecon" (0,00 proc.) rezultatai taip pat nebuvo džiuginantys – antrojo ketvirčio pajamos sumažėjo 4 proc. – iki 42 mln. eurų, grynojo pelno gauta 1,6 mln. eurų, arba 8 proc. daugiau nei pernai. Kita vertus, „Arco Vara" (+0,83 proc.) antrasis ketvirtis buvo sėkmingesnis negu pernai – pajamų gauta 90 proc. daugiau ir patirtas 3 tūkst. eurų grynasis nuostolis (pernai tuo pat metu – 300 tūkst. eurų nuostolis).