versija spausdinimui
(0)
Trečiadienio prekybos sesija Senojo žemyno akcijų rinkose baigėsi įspūdingu pagrindinių indeksų vertės sumažėjimu (Vokietijos DAX -3,27 proc., Prancūzijos CAC 40 -3,40 proc.). Atpigo visuose ūkio sektoriuose veikiančių didžiųjų euro zonos bendrovių akcijos (indeksas EURO STOXX 50 -3,35 proc.), o labiausiai nukentėjo kasdieninio vartojimo prekių ir paslaugų gamintojai („Unilever“ -6,31 proc.).
Sesijos pradžioje ne ką geresnė situacija buvo susiklosčiusi ir kitapus Atlanto, tačiau pagrindiniai JAV akcijų indeksai iki prekybos pabaigos sugebėjo atsitiesti, o vertės pokyčiai netgi tapo teigiami (S&P 500 +0,10 proc., NASDAQ +0,15 proc.).
Ketvirtadienio rytą Kinijos centrinis bankas JAV dolerio ir nacionalinės valiutos kurso (USD/CNY) centrinį paritetą kilstelėjo dar 1,1 proc. – iki 6,401 juanio už 1 JAV dolerį. Tiesa, rinkoje USD/CNY kursas, antradienį ir trečiadienį šoktelėjęs atitinkamai 1,9 ir 0,96 proc., šįryt nuo centrinio pariteto nutolęs per 0,2 procento (1 USD: 6,416 CNY). Šiandien ryte Kinijos centrinio banko vadovai pakomentavo, jog, siekiant suvaldyti kapitalo nutekėjimą iš šalies, juanio nuvertėjimo tempas bus kontroliuojamas, o tai, panašu, kuriam laikui sutramdė ir akcijų rinkos dalyvių emocijas (09:30 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,06 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,99 proc.). Pagrindinių Europos ir JAV akcijų biržų ateities sandorių vertės šįryt taip pat žada kur kas šviesesnę prekybos sesiją.
Stabtelėjo ir EUR/USD kursas, trečiadienį perkopęs 1,12 JAV dolerio už eurą ribą (šįryt 1 EUR: 1,1123 USD). Staiga smarkiai atpigusi Kinijos valiuta privertė investuotojus peržiūrėti iki šiol aktyviai naudotą prekybos strategiją, kai už mažas palūkanas pasiskolinti eurai buvo investuojami į Kinijos juanius, siekiant uždirbti iš palūkanų skirtumo (angl. carry trade). Kita vertus, savaitės pradžioje investuotojai sunerimo, kad įvykiai Kinijoje gali paveikti Federalinės rezervų sistemos (FED) ketinimus pradėti pinigų politikos normalizavimą. Po Kinijos centrinio banko komentarų šį rytą „Bloomberg“ agentūros apskaičiuojama tikimybė, jog FED palūkanų normą kels jau rugsėjį, kilstelėjo iki 46 procentų. Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – JAV ir euro zonos informacija.
Šiais metais pradėtose skelbti Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo ataskaitose investuotojai dar neturi pagrindo ieškoti užuominų dėl pinigų politikos pokyčių, tad staigmenų liepos viduryje vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio protokole ir šįkart nesitikima. Kita vertus, informacija apie JAV mažmeninės prekybos apyvartos dinamiką bus vertinama itin atidžiai. Prognozuojama, kad liepą rodiklis ūgtelėjo 0,6 proc. (birželį -0,3 proc.).
Baltijos šalių biržose indeksų pokyčiai buvo nežymūs (OMXV +0,07 proc., OMXR -0,13 proc., OMXT -0,22 proc.). Daugiausiai investuotojų dėmesio teko „Tallink Grupp“ (-0,88 proc.) akcijoms, kurios nuo liepos mėnesio jau spėjo pabrangti daugiau negu 9 procentus. Bendrovė šiandien planuoja skelbti pusmečio veiklos rezultatą, kuris, vyraujant žemoms naftos kainoms ir atsigaunant keleivių srautui, galėtų maloniai nustebinti. Vilniaus biržoje didžiausią apyvartą sudarė sandoriai „Šiaulių banko“ (-0,68 proc.) akcijomis, taip pat išsiskyrė smarkiai pabrangusios „Lietuvos energijos gamybos“ (+6,33 proc.) akcijos. Investuotojai įvertino informaciją apie Energetikos ministerijos parengtą ir pateiktą derinti Vyriausybei nutarimo projektą. Jame nurodoma, kad dalis buvusių smulkiųjų „Lietuvos elektrinės“ akcininkų galėtų parduoti dabar turimas „Lietuvos energijos gamybos“ akcijas už jas gaunant po 1,2959 euro. Primename, kad 2011 metais reorganizavimo metu „Lietuvos elektrinės“ akcijos buvo pakeistos į „Lietuvos energijos gamybos“ akcijas.
Sesijos pradžioje ne ką geresnė situacija buvo susiklosčiusi ir kitapus Atlanto, tačiau pagrindiniai JAV akcijų indeksai iki prekybos pabaigos sugebėjo atsitiesti, o vertės pokyčiai netgi tapo teigiami (S&P 500 +0,10 proc., NASDAQ +0,15 proc.).
Ketvirtadienio rytą Kinijos centrinis bankas JAV dolerio ir nacionalinės valiutos kurso (USD/CNY) centrinį paritetą kilstelėjo dar 1,1 proc. – iki 6,401 juanio už 1 JAV dolerį. Tiesa, rinkoje USD/CNY kursas, antradienį ir trečiadienį šoktelėjęs atitinkamai 1,9 ir 0,96 proc., šįryt nuo centrinio pariteto nutolęs per 0,2 procento (1 USD: 6,416 CNY). Šiandien ryte Kinijos centrinio banko vadovai pakomentavo, jog, siekiant suvaldyti kapitalo nutekėjimą iš šalies, juanio nuvertėjimo tempas bus kontroliuojamas, o tai, panašu, kuriam laikui sutramdė ir akcijų rinkos dalyvių emocijas (09:30 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,06 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,99 proc.). Pagrindinių Europos ir JAV akcijų biržų ateities sandorių vertės šįryt taip pat žada kur kas šviesesnę prekybos sesiją.
Stabtelėjo ir EUR/USD kursas, trečiadienį perkopęs 1,12 JAV dolerio už eurą ribą (šįryt 1 EUR: 1,1123 USD). Staiga smarkiai atpigusi Kinijos valiuta privertė investuotojus peržiūrėti iki šiol aktyviai naudotą prekybos strategiją, kai už mažas palūkanas pasiskolinti eurai buvo investuojami į Kinijos juanius, siekiant uždirbti iš palūkanų skirtumo (angl. carry trade). Kita vertus, savaitės pradžioje investuotojai sunerimo, kad įvykiai Kinijoje gali paveikti Federalinės rezervų sistemos (FED) ketinimus pradėti pinigų politikos normalizavimą. Po Kinijos centrinio banko komentarų šį rytą „Bloomberg“ agentūros apskaičiuojama tikimybė, jog FED palūkanų normą kels jau rugsėjį, kilstelėjo iki 46 procentų. Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – JAV ir euro zonos informacija.
Šiais metais pradėtose skelbti Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo ataskaitose investuotojai dar neturi pagrindo ieškoti užuominų dėl pinigų politikos pokyčių, tad staigmenų liepos viduryje vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio protokole ir šįkart nesitikima. Kita vertus, informacija apie JAV mažmeninės prekybos apyvartos dinamiką bus vertinama itin atidžiai. Prognozuojama, kad liepą rodiklis ūgtelėjo 0,6 proc. (birželį -0,3 proc.).
Baltijos šalių biržose indeksų pokyčiai buvo nežymūs (OMXV +0,07 proc., OMXR -0,13 proc., OMXT -0,22 proc.). Daugiausiai investuotojų dėmesio teko „Tallink Grupp“ (-0,88 proc.) akcijoms, kurios nuo liepos mėnesio jau spėjo pabrangti daugiau negu 9 procentus. Bendrovė šiandien planuoja skelbti pusmečio veiklos rezultatą, kuris, vyraujant žemoms naftos kainoms ir atsigaunant keleivių srautui, galėtų maloniai nustebinti. Vilniaus biržoje didžiausią apyvartą sudarė sandoriai „Šiaulių banko“ (-0,68 proc.) akcijomis, taip pat išsiskyrė smarkiai pabrangusios „Lietuvos energijos gamybos“ (+6,33 proc.) akcijos. Investuotojai įvertino informaciją apie Energetikos ministerijos parengtą ir pateiktą derinti Vyriausybei nutarimo projektą. Jame nurodoma, kad dalis buvusių smulkiųjų „Lietuvos elektrinės“ akcininkų galėtų parduoti dabar turimas „Lietuvos energijos gamybos“ akcijas už jas gaunant po 1,2959 euro. Primename, kad 2011 metais reorganizavimo metu „Lietuvos elektrinės“ akcijos buvo pakeistos į „Lietuvos energijos gamybos“ akcijas.