versija spausdinimui
(0)
Vakar Vokietijos parlamentas davė žalią šviesą 86 mlrd. eurų paramai, kuri bus skirta Graikijai, siekiant atkurti šalies ekonomiką. Ši suma bus išskirstyta dalimis ir pirmoji iš jų šalį pasieks šiandien. Pinigai bus skirti finansiniam sektoriui stiprinti ir įsipareigojimams dengti, tarp kurių šiandien numatytas 3,2 mlrd. eurų mokėjimas ECB.
Euro zonos atstovai pabrėžia, kad šiuo metu Graikija bus po dar didesniu filtru, stebint, kaip ji vykdo pasirašytus įsipareigojimus. Nors šalis užsitvirtino paramą, tačiau tarp investuotojų vis dažniau pasigirsta kalbos, kad Graikijoje gali būti surengti naujo parlamento rinkimai ir nėra visiškai aišku, kokia bus politikų dauguma bei kaip ji laikysis įsipareigojimų. Trečiadienį nuotaikos Atėnų biržoje buvo palankios, biržos ASE indeksui stiebiantis 0,32 proc.
Priešinga situacija laikėsi kituose didžiuosiuose Europos finansiniuose centruose. Didžiosios Britanijos FTSE 100 indeksas krito -1,88 proc., Prancūzijos CAC 40 traukėsi -1,75 proc., o Vokietijos DAX su pagreičiu mažėjo fiksuojant -2,14 proc. pokytį. Investuotojams nerimas neišgaruoja dėl Kinijos. Po šalies valiutos devalvacijos eksportuotojai sunerimę, kad jų produkcija tapo kur kas brangesnė už vietinę. Taip pat tokie veiksmai parodo, kad šalies ekonomika nėra pačioje geriausioje padėtyje ir šiuo metu stengiamasi rasti išeičių, kurios padėtų
išjudinti ją iš didėjančio sąstingio. Už Atlanto investuotojų nuotaikos irgi buvo neigiamos, S&P 500 krentant -0,83 proc. Investuotojai didžiąja dalimi buvo sunerimę dėl Kinijos, o taip S&P indeksą vakar slėgė su iškastiniais energijos šaltiniais siejančios savo veiklą bendrovės. Indekso sudėtyje naftos ir dujų paieškos ir gamybos sektorius buvo tarp labiausiai krentančių, jo vertei susitraukiant net -4,03 proc.
Šiandien svarbesnių duomenų sulauksime iš JAV, kur paaiškės kaip pasikeitė savaitinis bedarbių paraiškų skaičius (prognozė -1,0 proc.) ir esamų gyvenamųjų namų pardavimų apimtys (-1,0 proc.).
Valiutų rinkos
Paskelbtame FED‘o paskutinio susirinkimo protokole investuotojai neįžvelgė užtikrinto palaikymo, kad bus didinama bazinė palūkanų norma. Ši informacija lėmė, kad JAV doleris momentiškai susilpnėjo prieš eurą, EUR/USD kursui dienos pabaigoje šoktelint 0,87 proc. iki 1,1120 lygio. Šiandien pastarosios valiutų poros lygis dar šiek tiek pakilo ir ieško krypties ties 1,1123 riba. Ataskaita parodė, kad FED‘o nariai nėra užtikrinti dėl šalies infliacijos lygio, o vakar JAV infliacijos duomenys parodė, kad metinis kainų lygis šalyje augo nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc. Šiuo metu analitikai teigia, kad infliacija neturėtų būti sureikšminta, o reikėtų stebėti išorines grėsmes – Kinijos ekonomikos lėtėjimo ženklus, kurie gali pakenkti JAV ekonomikai.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Trečiadienį Baltic Benchmark indeksas kilo 0,12 proc. ir jo sudėtyje aukščiausiu vertės augimu pasižymėjo „Merko Ehitus“ (+1,35 proc.) ir „Apranga“ (+0,74 proc.). Mažmeninių pardavimų tinklo „Apranga“ pozicijoje buvo sudaryt tik 4 sandoriai, kuriais bendra apyvarta peršoko 251 tūkst. eurų. Statybų bendrovės „Merko Ehitus“ akcijomis keitėsi smulkesni investuotojai apyvartai sudarant tik 14,3 tūskt. Iš trijų Baltijos biržų pagal aktyvumą pirmoje vietoje buvo vandens transporto kompanija „Tallink Grupp“. Bendrovės akcijos vertė išliko nepakitusi ties 0,84 euro už vieną akciją, investuotojams apsikeičiant akcijomis už daugiau nei 295 tūkst. eurų. Ketvirtadienio ryte komercinis bankas „Šiaulių bankas“ (-0,34 proc.) paskelbė 2015 metų šešių mėnesių tarpinė informaciją. Pagrindiniai preliminarūs duomenys jau buvo žinomi anksčiau, todėl ši statistika tikėtina neturėtų sukelti didelio investuotojų antplūdžio.
Euro zonos atstovai pabrėžia, kad šiuo metu Graikija bus po dar didesniu filtru, stebint, kaip ji vykdo pasirašytus įsipareigojimus. Nors šalis užsitvirtino paramą, tačiau tarp investuotojų vis dažniau pasigirsta kalbos, kad Graikijoje gali būti surengti naujo parlamento rinkimai ir nėra visiškai aišku, kokia bus politikų dauguma bei kaip ji laikysis įsipareigojimų. Trečiadienį nuotaikos Atėnų biržoje buvo palankios, biržos ASE indeksui stiebiantis 0,32 proc.
Priešinga situacija laikėsi kituose didžiuosiuose Europos finansiniuose centruose. Didžiosios Britanijos FTSE 100 indeksas krito -1,88 proc., Prancūzijos CAC 40 traukėsi -1,75 proc., o Vokietijos DAX su pagreičiu mažėjo fiksuojant -2,14 proc. pokytį. Investuotojams nerimas neišgaruoja dėl Kinijos. Po šalies valiutos devalvacijos eksportuotojai sunerimę, kad jų produkcija tapo kur kas brangesnė už vietinę. Taip pat tokie veiksmai parodo, kad šalies ekonomika nėra pačioje geriausioje padėtyje ir šiuo metu stengiamasi rasti išeičių, kurios padėtų
išjudinti ją iš didėjančio sąstingio. Už Atlanto investuotojų nuotaikos irgi buvo neigiamos, S&P 500 krentant -0,83 proc. Investuotojai didžiąja dalimi buvo sunerimę dėl Kinijos, o taip S&P indeksą vakar slėgė su iškastiniais energijos šaltiniais siejančios savo veiklą bendrovės. Indekso sudėtyje naftos ir dujų paieškos ir gamybos sektorius buvo tarp labiausiai krentančių, jo vertei susitraukiant net -4,03 proc.
Šiandien svarbesnių duomenų sulauksime iš JAV, kur paaiškės kaip pasikeitė savaitinis bedarbių paraiškų skaičius (prognozė -1,0 proc.) ir esamų gyvenamųjų namų pardavimų apimtys (-1,0 proc.).
Valiutų rinkos
Paskelbtame FED‘o paskutinio susirinkimo protokole investuotojai neįžvelgė užtikrinto palaikymo, kad bus didinama bazinė palūkanų norma. Ši informacija lėmė, kad JAV doleris momentiškai susilpnėjo prieš eurą, EUR/USD kursui dienos pabaigoje šoktelint 0,87 proc. iki 1,1120 lygio. Šiandien pastarosios valiutų poros lygis dar šiek tiek pakilo ir ieško krypties ties 1,1123 riba. Ataskaita parodė, kad FED‘o nariai nėra užtikrinti dėl šalies infliacijos lygio, o vakar JAV infliacijos duomenys parodė, kad metinis kainų lygis šalyje augo nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc. Šiuo metu analitikai teigia, kad infliacija neturėtų būti sureikšminta, o reikėtų stebėti išorines grėsmes – Kinijos ekonomikos lėtėjimo ženklus, kurie gali pakenkti JAV ekonomikai.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Trečiadienį Baltic Benchmark indeksas kilo 0,12 proc. ir jo sudėtyje aukščiausiu vertės augimu pasižymėjo „Merko Ehitus“ (+1,35 proc.) ir „Apranga“ (+0,74 proc.). Mažmeninių pardavimų tinklo „Apranga“ pozicijoje buvo sudaryt tik 4 sandoriai, kuriais bendra apyvarta peršoko 251 tūkst. eurų. Statybų bendrovės „Merko Ehitus“ akcijomis keitėsi smulkesni investuotojai apyvartai sudarant tik 14,3 tūskt. Iš trijų Baltijos biržų pagal aktyvumą pirmoje vietoje buvo vandens transporto kompanija „Tallink Grupp“. Bendrovės akcijos vertė išliko nepakitusi ties 0,84 euro už vieną akciją, investuotojams apsikeičiant akcijomis už daugiau nei 295 tūkst. eurų. Ketvirtadienio ryte komercinis bankas „Šiaulių bankas“ (-0,34 proc.) paskelbė 2015 metų šešių mėnesių tarpinė informaciją. Pagrindiniai preliminarūs duomenys jau buvo žinomi anksčiau, todėl ši statistika tikėtina neturėtų sukelti didelio investuotojų antplūdžio.