versija spausdinimui
(0)
Vakar paskelbtas liepą vykusio Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) posėdžio protokolas patvirtino, kad JAV centrinis bankas atsargiai vertina šalies ekonomikos pasiruošimą pinigų politikos griežtinimui. „Didžiosios dalies“ FOMC narių (iš 10) nuomone, sąlygos, būtinos sprendimui kelti palūkanų normą priimti, dar nėra susiformavusios, nors toks momentas ir artėja.
Viena vertus, sutarta, kad darbo rinkos sąlygos pastebimai pagerėjo nuo metų pradžios, tačiau „daugelis“ komiteto narių manė, jog galimybė situacijai „dar šiek tiek“ pagerėti išlieka. „Beveik visi“ komiteto nariai nurodė, kad norėtų sulaukti daugiau įrodymų, jog šalies ekonomikos plėtra (įskaitant darbo rinkos sąlygas) yra pakankamai tvirta, kas leistų būtų pagrįstai įsitikinusiam, jog metinė infliacija vidutiniu laikotarpiu priartės prie FED tikslinio lygio (2 proc., liepą 0,2 proc.). Buvo pastebėta, kad greita pinigų politikos normalizavimo pradžia patvirtintų FED tikėjimą JAV ekonomikos perspektyvomis. Liepą komiteto nariai tokiai išvadai dar neatrodė pasiruošę.
„Bloomberg“ naujienų agentūros apskaičiuojama tikimybė, kad FED ryšis palūkanų normą kelti jau rugsėjį, sumenko iki 38 proc., nors iki paskelbiant liepos mėnesį vykusio FOMC posėdžio ataskaitą siekė 50 procentų. Akivaizdžiai sunerimo ir JAV akcijų rinkos dalyviai – pagrindiniai akcijų indeksai, kopę aukštyn iki FED naujienų, joms pasirodžius pasuko žemyn (S&P 500 -0,83 proc., DOW JONES -0,93 proc., NASDAQ -0,80 proc.). Gerokai stryktelėjo ir EUR/USD kursas (+0,87 proc. – iki 1,1120 JAV dolerio už eurą).
Trečiadienio prekybos sesija Senojo žemyno akcijų rinkose baigėsi ženkliu pagrindinių indeksų vertės sumažėjimu (EURO STOXX -1,88 proc., Vokietijos DAX -2,14 proc., Prancūzijos CAC 40 -1,75 proc.), ir prastokas investuotojų ūpas, panašu, išsilaikys ir šiandien. Labiausiai atpigo energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis EURO STOXX indekse -2,11 proc., „Eni SPA“ -2,99 proc.). WTI rūšies naftos kaina vakar smuko daugiau negu 4 proc. (iki 40,4 JAV dolerio už barelį, Brent“ -3,38 proc. – iki 46,8 JAV dolerio už barelį), paaiškėjus, kad JAV žaliavinės naftos atsargos netikėtai išaugo, o didžiausia Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. OPEC) tiekėja Saudo Arabija birželį padidino naftos eksporto mastą. Juodojo aukso kainai nepavyksta atsitiesti ir dėl plačiai sklindančių abejonių Kinijos ekonomikos perspektyvomis (09:35 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE -1,26 proc.).
Sulaukę Vokietijos ir Nyderlandų parlamentų pritarimo, vakar euro zonos finansų ministrai patvirtino ir į dienos šviesą paleido trečiąją Graikijos finansinės paramos programą. Pirmoji išmoka iš 86 mlrd. eurų siekiančios programos Graikijai bus pervesta jau šiandien – be kitų įsipareigojimų, bus padengta ir 3 mlrd. eurų viršijanti skola Europos centriniam bankui.
Baltijos šalių biržos atsilaikė prieš pasaulines tendencijas – indeksų reikšmės nežymiai kilo (OMXV +0,17 proc., OMXT +0,28 proc., OMXBB +0,12 procento). Daugiausiai sandorių buvo sudaryta „Tallink Grupp“ (0,0 proc.) akcijomis, kur pirkėjų aktyvumą padidino dar smarkiau atpigusi nafta. Rinkoje vyrauja lūkesčiai, kad sumažėjusios bendrovės kuro sąnaudos ir didesni keleivių srautai turėtų pagerinti veiklos pelningumą. Vilniaus biržoje investuotojų aktyvumas buvo itin žemas. Apyvartą padidino tik du tiesioginiai sandoriai „Aprangos“ (+0,74 proc.) akcijomis, tuo tarpu prekyba „Šiaulių banko“ (-0,34 proc.) akcijomis buvo gerokai ramesnė nei įprastai – biržoje nebesimatė pastarąsias dienas dominavusių užsienio pirkėjų. Šiandien prekyba Vilniaus ir Rygos biržose turėtų būti santykinai rami, nes Estijoje švenčiama Nepriklausomybės atkūrimo diena, tad Talino birža nedirbs.
Viena vertus, sutarta, kad darbo rinkos sąlygos pastebimai pagerėjo nuo metų pradžios, tačiau „daugelis“ komiteto narių manė, jog galimybė situacijai „dar šiek tiek“ pagerėti išlieka. „Beveik visi“ komiteto nariai nurodė, kad norėtų sulaukti daugiau įrodymų, jog šalies ekonomikos plėtra (įskaitant darbo rinkos sąlygas) yra pakankamai tvirta, kas leistų būtų pagrįstai įsitikinusiam, jog metinė infliacija vidutiniu laikotarpiu priartės prie FED tikslinio lygio (2 proc., liepą 0,2 proc.). Buvo pastebėta, kad greita pinigų politikos normalizavimo pradžia patvirtintų FED tikėjimą JAV ekonomikos perspektyvomis. Liepą komiteto nariai tokiai išvadai dar neatrodė pasiruošę.
„Bloomberg“ naujienų agentūros apskaičiuojama tikimybė, kad FED ryšis palūkanų normą kelti jau rugsėjį, sumenko iki 38 proc., nors iki paskelbiant liepos mėnesį vykusio FOMC posėdžio ataskaitą siekė 50 procentų. Akivaizdžiai sunerimo ir JAV akcijų rinkos dalyviai – pagrindiniai akcijų indeksai, kopę aukštyn iki FED naujienų, joms pasirodžius pasuko žemyn (S&P 500 -0,83 proc., DOW JONES -0,93 proc., NASDAQ -0,80 proc.). Gerokai stryktelėjo ir EUR/USD kursas (+0,87 proc. – iki 1,1120 JAV dolerio už eurą).
Trečiadienio prekybos sesija Senojo žemyno akcijų rinkose baigėsi ženkliu pagrindinių indeksų vertės sumažėjimu (EURO STOXX -1,88 proc., Vokietijos DAX -2,14 proc., Prancūzijos CAC 40 -1,75 proc.), ir prastokas investuotojų ūpas, panašu, išsilaikys ir šiandien. Labiausiai atpigo energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis EURO STOXX indekse -2,11 proc., „Eni SPA“ -2,99 proc.). WTI rūšies naftos kaina vakar smuko daugiau negu 4 proc. (iki 40,4 JAV dolerio už barelį, Brent“ -3,38 proc. – iki 46,8 JAV dolerio už barelį), paaiškėjus, kad JAV žaliavinės naftos atsargos netikėtai išaugo, o didžiausia Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. OPEC) tiekėja Saudo Arabija birželį padidino naftos eksporto mastą. Juodojo aukso kainai nepavyksta atsitiesti ir dėl plačiai sklindančių abejonių Kinijos ekonomikos perspektyvomis (09:35 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE -1,26 proc.).
Sulaukę Vokietijos ir Nyderlandų parlamentų pritarimo, vakar euro zonos finansų ministrai patvirtino ir į dienos šviesą paleido trečiąją Graikijos finansinės paramos programą. Pirmoji išmoka iš 86 mlrd. eurų siekiančios programos Graikijai bus pervesta jau šiandien – be kitų įsipareigojimų, bus padengta ir 3 mlrd. eurų viršijanti skola Europos centriniam bankui.
Baltijos šalių biržos atsilaikė prieš pasaulines tendencijas – indeksų reikšmės nežymiai kilo (OMXV +0,17 proc., OMXT +0,28 proc., OMXBB +0,12 procento). Daugiausiai sandorių buvo sudaryta „Tallink Grupp“ (0,0 proc.) akcijomis, kur pirkėjų aktyvumą padidino dar smarkiau atpigusi nafta. Rinkoje vyrauja lūkesčiai, kad sumažėjusios bendrovės kuro sąnaudos ir didesni keleivių srautai turėtų pagerinti veiklos pelningumą. Vilniaus biržoje investuotojų aktyvumas buvo itin žemas. Apyvartą padidino tik du tiesioginiai sandoriai „Aprangos“ (+0,74 proc.) akcijomis, tuo tarpu prekyba „Šiaulių banko“ (-0,34 proc.) akcijomis buvo gerokai ramesnė nei įprastai – biržoje nebesimatė pastarąsias dienas dominavusių užsienio pirkėjų. Šiandien prekyba Vilniaus ir Rygos biržose turėtų būti santykinai rami, nes Estijoje švenčiama Nepriklausomybės atkūrimo diena, tad Talino birža nedirbs.