versija spausdinimui
(0)
Penktadienį paaiškėjo, kad Mičigano universiteto apskaičiuojamas JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį smuko iki 85,7 punkto (tikėtasi 91,1 punkto) – žemiausio lygio nuo praėjusių metų spalio. Vėl išaugusį defliacinį spaudimą patvirtino gamintojų kainų indeksas, per praėjusius metus susitraukęs 0,8 procento.
Prognozių nepateisinusi makroekonominė informacija kilstelėjo akcijų rinkos dalyvių ūpą, ir penktadienio prekybos sesija baigėsi nežymiai teigiamais pagrindinių indeksų pokyčiais (S&P 500 +0,45 proc., DOW JONES +0,63 proc., NASDAQ +0,54 proc.). Šįryt teigiamos ateities sandorių vertės rodo, kad investuotojai Senajame žemyne įkvėpimo ieško kitapus Atlanto (penktadienį EURO STOXX -1,03 proc.).
Investuotojams abejojant, ar ketvirtadienį JAV Federalinė rezervų sistema (FED) ryšis kelti palūkanų normą, JAV doleris susilpnėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu. EUR/USD kursas ūgtelėjo 0,51 proc. – iki 1,1338 JAV dolerio už eurą, ir krypties nekeičia jau septynias dienas iš eilės (šįryt 1 EUR: 1,135 USD). Netikrumą dėl artėjančio FED sprendimo patvirtina išsiskyrę rinkos dalyvių ir analitikų lūkesčiai dėl JAV pinigų politikos griežtinimo momento. Kad bazinė palūkanų norma bus didinama jau rugsėjo 17-ąją, mano kiek daugiau negu 50 proc. „Bloomberg“ naujienų agentūros apklausiamų ekonomistų. Kita vertus, tokio įvykio tikimybė, remiantis FED bazinių palūkanų normų ateities sandorių verte, siekia tik 28 procentus.
Pirmadienio rytą Azijos akcijų rinkoje laikosi pesimistiškos nuotaikos (Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -2,76 proc., Japonijos NIKKEI 225 -1,63 proc.). Sekmadienį paskelbta Kinijos makroekonominė informacija parodė sparčiau, negu laukta, augus mažmeninės prekybos apyvartą (+10,8 proc. rugpjūtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai), tačiau pramonės produkcijos pokytis atsiliko nuo prognozių (+6,1 proc.), o investicijos į pagrindinį kapitalą augo lėčiausiai per pastaruosius 15 metų (+10,9 proc.).
Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės kito nedaug (OMXV +0,02 proc., OMXR -0,28 proc., OMXT +0,40 procento). Investuotojai išliko gana pasyvūs, o biržos apyvartą didino du stambūs tiesioginiai sandoriai „Linas Agro Group“ (+0,61 proc.) akcijomis. Daugiausiai sandorių buvo sudaryta „Ventspils nafta“ (-0,50 proc.) akcijomis, kurios per dvi dienas pabrango net 72 procentus. Penktadienį po prekybos buvo paskelbta, kad didžiausia bendrovės akcininkė, Kipre registruota „Euromin“, su antruoju pagal dydį akcininku „Latvijas Naftas Tranzits“ derasi dėl 43,25 proc. bendrovės akcijų įsigijimo. Po sandorio „Euromin“ priklausytų 92,35 proc. visų bendrovės akcijų. Ši savaitė Baltijos šalių biržose taip pat nepasižymės bendrovių pranešimų gausa, todėl rinkos dalyviai, tikėtina, veiks reaguodami į naujienas iš Vakarų Europos ir JAV.
Prognozių nepateisinusi makroekonominė informacija kilstelėjo akcijų rinkos dalyvių ūpą, ir penktadienio prekybos sesija baigėsi nežymiai teigiamais pagrindinių indeksų pokyčiais (S&P 500 +0,45 proc., DOW JONES +0,63 proc., NASDAQ +0,54 proc.). Šįryt teigiamos ateities sandorių vertės rodo, kad investuotojai Senajame žemyne įkvėpimo ieško kitapus Atlanto (penktadienį EURO STOXX -1,03 proc.).
Investuotojams abejojant, ar ketvirtadienį JAV Federalinė rezervų sistema (FED) ryšis kelti palūkanų normą, JAV doleris susilpnėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu. EUR/USD kursas ūgtelėjo 0,51 proc. – iki 1,1338 JAV dolerio už eurą, ir krypties nekeičia jau septynias dienas iš eilės (šįryt 1 EUR: 1,135 USD). Netikrumą dėl artėjančio FED sprendimo patvirtina išsiskyrę rinkos dalyvių ir analitikų lūkesčiai dėl JAV pinigų politikos griežtinimo momento. Kad bazinė palūkanų norma bus didinama jau rugsėjo 17-ąją, mano kiek daugiau negu 50 proc. „Bloomberg“ naujienų agentūros apklausiamų ekonomistų. Kita vertus, tokio įvykio tikimybė, remiantis FED bazinių palūkanų normų ateities sandorių verte, siekia tik 28 procentus.
Pirmadienio rytą Azijos akcijų rinkoje laikosi pesimistiškos nuotaikos (Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -2,76 proc., Japonijos NIKKEI 225 -1,63 proc.). Sekmadienį paskelbta Kinijos makroekonominė informacija parodė sparčiau, negu laukta, augus mažmeninės prekybos apyvartą (+10,8 proc. rugpjūtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai), tačiau pramonės produkcijos pokytis atsiliko nuo prognozių (+6,1 proc.), o investicijos į pagrindinį kapitalą augo lėčiausiai per pastaruosius 15 metų (+10,9 proc.).
Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės kito nedaug (OMXV +0,02 proc., OMXR -0,28 proc., OMXT +0,40 procento). Investuotojai išliko gana pasyvūs, o biržos apyvartą didino du stambūs tiesioginiai sandoriai „Linas Agro Group“ (+0,61 proc.) akcijomis. Daugiausiai sandorių buvo sudaryta „Ventspils nafta“ (-0,50 proc.) akcijomis, kurios per dvi dienas pabrango net 72 procentus. Penktadienį po prekybos buvo paskelbta, kad didžiausia bendrovės akcininkė, Kipre registruota „Euromin“, su antruoju pagal dydį akcininku „Latvijas Naftas Tranzits“ derasi dėl 43,25 proc. bendrovės akcijų įsigijimo. Po sandorio „Euromin“ priklausytų 92,35 proc. visų bendrovės akcijų. Ši savaitė Baltijos šalių biržose taip pat nepasižymės bendrovių pranešimų gausa, todėl rinkos dalyviai, tikėtina, veiks reaguodami į naujienas iš Vakarų Europos ir JAV.