Taigi, pasitvirtino išankstinės prognozės, jog padėties pasaulio ekonomikoje šioks toks pablogėjimas, t.y. laukiamas lėtesnis augimas, privers Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovus neskubėti griežtinti pinigų politikos. Tad bazinė palūkanų norma, kuri nėra keičiama nuo pat 2008 metų gruodžio, ir toliau sieks 0 - 0,25 procento.
Iš dešimties balso teisę turinčių Amerikos Centrinio banko narių, devyni balsavo už tai, kad nekeisti bazinę palūkanų normą, na o vos vienas, t.y. Ričmondo padalinio atstovas Jeffrey Lacker pasisakė už monetarinės politikos sugriežtinimą.
„Naujausi įvykiai pasaulio ekonomikoje ir finansų rinkose gali kiek pristabdyti ir sumažinti ekonominį aktyvumą ir galimai trumpalaikiu laikotarpiu gali daryti spaudimą tolimesniam infliacijos mažėjimui“ - rašoma Amerikos Federalinio Rezervų banko pranešime.
Be to, pridedama, kad rizika susijusi su Amerikos ekonomika išlieka faktiškai subalansuota, tačiau būtina stebėti įvykius užsienyje.
„Komitetas mano, kad bus tikslinga padidinti federalinę palūkanų normą tada, kai jis dar pamatys šiokį tokį tolesnį pagerėjimą darbo rinkoje ir bus pagrįstai įsitikinęs, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu pajudės link tikslinio dviejų procentų lygio“ - rašoma Fed pranešime.
Remiantis naujausia informacija, trylika Amerikos Federalinio Rezervų banko narių pageidautų, jog bazinė palūkanų norma šalyje būtų padidinta šiais metais, kai anksčiau tokiu buvo penkiolika, trys norėtų, kad tai nutiktų kitais metais, kai anksčiau tokių buvo du.
Tad melodrama kada Fed padidins bazinę palūkanų normą? bei ar šiais metais Fed padidins bazinę palūkanų normą?, ir toliau tęsiasi. Prieš tai buvo laukiama, kad tai nutiks pavasarį, po to, kad vasaros pradžioje, t.y. birželį, na o po to nekantriai laukta rudens pradžios, t.y. rugsėjo. Šiais metais bus surengti dar du Amerikos Centrinio banko atstovų posėdžiai, t.y. spalį ir gruodį. Anot rinkos dalyvių, labiausiai tikėtina, kad pinigų politika šioje šalyje bus sugriežtinta šių metų pabaigoje.