versija spausdinimui
(0)
Penktadienį pagrindinių Senojo žemyno akcijų indeksų vertė smuko net 3 proc. (EURO STOXX -3,03 proc., Vokietijos DAX -3,06 proc., Prancūzijos CAC 40 -2,56 proc.). Labiausiai atpigo finansų ir gamybos sektoriuose veikiančių bendrovių akcijos (sektorių pokytis EURO STOXX -3,66 proc. ir -3,45 proc. atitinkamai). Investuotojai Europoje taip įvertino JAV centrinio banko ketvirtadienį priimtą sprendimą nepradėti pinigų politikos normalizavimo.
Pesimistiškos nuotaikos penktadienį dominavo ir kitapus Atlanto („S&P 500” -1,62 proc., „Dow Jones” -1,74 proc., NASDAQ -1,36 procento). Prekybos sesija nesėkmingiausia buvo energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijoms (sektoriaus pokytis S&P 500 indekse -2,63 proc.). WTI rūšies naftos kaina susitraukė 5 proc. – iki 44,68 JAV dolerio už barelį. Sekmadienį paskelbta, kad didžiausios naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. OPEC) tiekėjos Saudo Arabijos komercinės naftos ir naftos produktų atsargos išaugo iki 320 mln. barelių – aukščiausio lygio nuo pat 2002-ųjų.
Pagrindinių JAV ir Europos akcijų indeksų ateities sandorių vertės žada darganotą ir šios savaitės pradžią. Pirmadienį pardavėjai aktyvūs ir Azijos akcijų rinkose (08:30 Lietuvos laiku Honkongo HANG SENG -1,1 procento).
Po labiausiai šiais metais laukto JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) posėdžio, kuriame buvo akcentuotas pasaulio mastu vykstančių įvykių ribojantis poveikis JAV ekonomikos plėtrai, suskubo pasisakyti federalinio atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) nariai. FED padalinio San Fransiske vadovas Džonas Viljamsas (John Williams) patikino, kad diskusija dėl JAV pinigų politikos pokyčių buvo labai įtempta, o sprendimas kelti palūkanų normą, jo nuomone, vis dar įmanomas iki šių metų pabaigos. Kad yra tarp 13 (iš 17) FOMC narių, pasisakančių už pinigų politikos griežtinimą spalio arba gruodžio mėnesį, patvirtino ir FED padalinio Sent Liuise vadovas Džeimsas Bulardas (James Bullard). Jo įsitikinimu, FED dvigubo mandato (kainų stabilumas ir pilnas užimtumas) tikslai iš esmės jau pasiekti.
Kita vertus, Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Peter Praet penktadienį Šveicarijos dienraščiui duotame interviu pakomentavo, kad pasaulio ūkio plėtros perspektyvos susirūpinimą kelia ir ECB, ir pakartojo, kad nusiteikimas ir pasirengimas plėsti skatinamąją pinigų politikos poziciją išlieka. Po tokių komentarų EUR/USD kursas smuktelėjo 1,2 proc. – iki 1,1298 JAV dolerio už eurą. Šįryt eurą stiprina žinia apie Aleksio Tsipro (Alexis Tsipras) ir kairiųjų radikalų partijos „Syriza“ pergalę antruose per aštuonis pastaruosius mėnesius Graikijos parlamento rinkimuose.
Vilniaus ir Talino biržose savaitė užsibaigė gana ramiai (OMXV +0,14 proc., OMXT -0,03 proc.), tačiau veiksmo netrūko Rygos biržoje (OMXR +7,90 procento). Didelė riziką toleruojantys investuotojai graibstė „Ventspils nafta“ (+22,27 proc.) akcijas paskelbus, kad šveicarų holdingo „Vitol“ dukterinė bendrovė „Euromin Holdings“ įsigijo „Latvijas Naftas Tranzits“ valdytą 43,25 proc. „Ventspils nafta“ akcijų paketą ir dabar valdo 93,24 proc. bendrovės akcijų. Kitas pagrindinio akcininko žingsnis – privalomas pasiūlymas supirkti likusias bendrovės akcijas, o rinkoje vyrauja lūkesčiai, kad akcijų supirkimo kaina turėtų būti lygi akcijos buhalterinei vertei, t. y. 3,27 euro. Vis dėlto paskutinį žodį tars Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija, kuri turi teisę patvirtinti ir kitokią kainą. Šią savaitę investuotojų kalendorius išlieka apytuštis – energetikos bendrovės ketvirtadie! nį sušauks neeilinius akcininkų susirinkimus, kuriuose turėtų būti patvirtinti tarpiniai dividendai. Primename, kad LESTO, „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja mokėti atitinkamai po 0,036, 0,0356 ir 0,0042 euro dividendų už akciją.
Pesimistiškos nuotaikos penktadienį dominavo ir kitapus Atlanto („S&P 500” -1,62 proc., „Dow Jones” -1,74 proc., NASDAQ -1,36 procento). Prekybos sesija nesėkmingiausia buvo energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijoms (sektoriaus pokytis S&P 500 indekse -2,63 proc.). WTI rūšies naftos kaina susitraukė 5 proc. – iki 44,68 JAV dolerio už barelį. Sekmadienį paskelbta, kad didžiausios naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. OPEC) tiekėjos Saudo Arabijos komercinės naftos ir naftos produktų atsargos išaugo iki 320 mln. barelių – aukščiausio lygio nuo pat 2002-ųjų.
Pagrindinių JAV ir Europos akcijų indeksų ateities sandorių vertės žada darganotą ir šios savaitės pradžią. Pirmadienį pardavėjai aktyvūs ir Azijos akcijų rinkose (08:30 Lietuvos laiku Honkongo HANG SENG -1,1 procento).
Po labiausiai šiais metais laukto JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) posėdžio, kuriame buvo akcentuotas pasaulio mastu vykstančių įvykių ribojantis poveikis JAV ekonomikos plėtrai, suskubo pasisakyti federalinio atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) nariai. FED padalinio San Fransiske vadovas Džonas Viljamsas (John Williams) patikino, kad diskusija dėl JAV pinigų politikos pokyčių buvo labai įtempta, o sprendimas kelti palūkanų normą, jo nuomone, vis dar įmanomas iki šių metų pabaigos. Kad yra tarp 13 (iš 17) FOMC narių, pasisakančių už pinigų politikos griežtinimą spalio arba gruodžio mėnesį, patvirtino ir FED padalinio Sent Liuise vadovas Džeimsas Bulardas (James Bullard). Jo įsitikinimu, FED dvigubo mandato (kainų stabilumas ir pilnas užimtumas) tikslai iš esmės jau pasiekti.
Kita vertus, Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Peter Praet penktadienį Šveicarijos dienraščiui duotame interviu pakomentavo, kad pasaulio ūkio plėtros perspektyvos susirūpinimą kelia ir ECB, ir pakartojo, kad nusiteikimas ir pasirengimas plėsti skatinamąją pinigų politikos poziciją išlieka. Po tokių komentarų EUR/USD kursas smuktelėjo 1,2 proc. – iki 1,1298 JAV dolerio už eurą. Šįryt eurą stiprina žinia apie Aleksio Tsipro (Alexis Tsipras) ir kairiųjų radikalų partijos „Syriza“ pergalę antruose per aštuonis pastaruosius mėnesius Graikijos parlamento rinkimuose.
Vilniaus ir Talino biržose savaitė užsibaigė gana ramiai (OMXV +0,14 proc., OMXT -0,03 proc.), tačiau veiksmo netrūko Rygos biržoje (OMXR +7,90 procento). Didelė riziką toleruojantys investuotojai graibstė „Ventspils nafta“ (+22,27 proc.) akcijas paskelbus, kad šveicarų holdingo „Vitol“ dukterinė bendrovė „Euromin Holdings“ įsigijo „Latvijas Naftas Tranzits“ valdytą 43,25 proc. „Ventspils nafta“ akcijų paketą ir dabar valdo 93,24 proc. bendrovės akcijų. Kitas pagrindinio akcininko žingsnis – privalomas pasiūlymas supirkti likusias bendrovės akcijas, o rinkoje vyrauja lūkesčiai, kad akcijų supirkimo kaina turėtų būti lygi akcijos buhalterinei vertei, t. y. 3,27 euro. Vis dėlto paskutinį žodį tars Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija, kuri turi teisę patvirtinti ir kitokią kainą. Šią savaitę investuotojų kalendorius išlieka apytuštis – energetikos bendrovės ketvirtadie! nį sušauks neeilinius akcininkų susirinkimus, kuriuose turėtų būti patvirtinti tarpiniai dividendai. Primename, kad LESTO, „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja mokėti atitinkamai po 0,036, 0,0356 ir 0,0042 euro dividendų už akciją.