versija spausdinimui
(0)
Pasaulio ekonomikoje vyksta radikalūs pasikeitimai. 2007-ųjų metų pasaulio ekonomikos vystymąsi galima buvo prilyginti sensacingam filmo scenarijui, o štai 2008-ųjų metų situacija labiau primintų įtempto siužeto filmą. Tokį požiūrį išreiškė „Nordea“ ekonomistai savo naujausioje apžvalgoje „Economic Outlook“.
„Nepaisant didžiausių centrinių bankų pastangų išvengti krizės, susijusios su antrarūšių būsto paskolų rinkų problemomis, JAV ekonomika atrodo labai trapi. Mes manome, jog yra 40 proc. rizika, jog JAV ūkis įžengs į nuosmukio laikotarpį. Tuo tarpu Europos ir Japonijos rinkose pastebima lėtėjimo ženklų“, - sakė „Nordea“ Ekonomikos tyrimų vadovas Helge J.Pedersenas.
Šiaurės šalių ekonomika kurį laiką buvo greičiausiai auganti Vakarų pasaulyje, bet šiuo metu net Šiaurės šalys susiduria su sunkumais, sklaidant horizonte matomus juodus debesis.
„Šiuo metu pasaulio ekonomika tapo priklausoma nuo greitai besivystančių Azijos ir kitų naujųjų rinkų augimo spartos. Kita vertus, mes abejojame, kad šios šalys yra pasirengusios būti augimo varikliu likusiai pasaulio daliai“, - sakė Helge J.Pedersenas.
Danijos ekonomikoje pastebimas stabilus nedarbo mažėjimas. Atlyginimų didėjimas ir nuolatinis pertekliaus mažėjimas einamojoje sąskaitoje rodo, jog Danijos ekonomika veikia visu pajėgumu.
„Kita vertus, pastebimi aiškūs ekonomikos lėtėjimo požymiai privataus vartojimo sektoriuje, o tai lėmė aukštesnės palūkanų normos ir neaiški nekilnojamo turto rinkos ateitis. Mes vis dar tikime švelniu Danijos ekonomikos nusileidimu per keletą ateinančių metų, tačiau norint išvengti ekonomikos perkaitimo, reikėtų mažinti vyriausybės išlaidas“, - sakė Helge J.Pedersenas.
Nedidelis nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis turbūt yra vienintelė silpnesnė vieta Norvegijos ūkyje. Atlyginimai sparčiai didėja, infliacija – taip pat. Naftos verslo sektoriuje matomas stiprus augimas ir tol, kol naftos kainos išliks aukštos, Norvegijos ekonomika išliks tarptautinės suirutės nuošalyje.
„Augančios palūkanų normos didins namų ūkių taupymą, o paklausa vietos rinkoje kris. Nepaisant augančios infliacijos, pasaulinės rinkos būklė lems, kad palūkanos bus didinamos ne daugiau kaip du kartus per metus, todėl infliacinis spaudimas išliks“, - sakė Helge J.Pedersenas, dar atkreipdamas dėmesį, jog augančios palūkanų normos ir palyginti stiprus augimas išlaikys Norvegijos kroną stiprią.
Žvelgiant į Švediją, ekonomika dėl sumažėjusio eksporto augimo čia sulėtėjo smarkiau nei buvo tikėtasi 2007 metais. „Nordea“ tiki, jog šiais metais augimas lėtės, tačiau ekonomika toliau plėsis panašiu tempu, o pagrindine varomąja jėga bus vidaus rinkos paklausa. Užimtumo rodikliai, akivaizdžiai padidėję 2007 metais, tikėtina, augs ir šiemet, nors ir lėčiau.
Įtampa darbo rinkoje, dideli atlyginimai ir menkas produktyvumo augimas lems didėjančią išlaidų naštą. Infliacija ir toliau augs dėl greitai augančios energetikos ir maisto kainų, peržengdama „Riksbank“ 2 procentų planinius rodiklius 2008 metais. Kita vertus, infliacijos rodikliai beveik tokie patys, kokie buvo metų pabaigoje. Todėl „Riksbank” tikisi, jog ji neviršys prognozuojamų 4 procentų šiemet.
Nors pernai Suomijos ekonomika smarkiai augo, tačiau 2007 metų antrame pusmetyje sulėtėjo. „Nordea“ mano, jog BVP augimas šiais metais bus žymiai mažesnis nei pernai dėl mažėjančios eksporto apimties.
„Kita vertus, mes tikimės didėjančio eksporto 2009 metais, todėl lengvas nuosmukis bus santykinai trumpalaikis. Yra ir skaudesnio nusileidimo rizika - dėl pasaulio ekonomikos pokyčių. Visgi, vartojimas išlieka gyvybingas, tad net eksporto sulėtėjimas Suomijos ūkiui pakenks mažiau nei šio dešimtojo dešimtmečio pradžioje“, - sakė Helge J.Pedersenas.
„Nordea“ yra didžiausia finansinių paslaugų bendrovė Šiaurės šalių ir Baltijos regione. Grupės turtas siekia 347 mlrd. eurų, o internetinės bankininkystės srityje ji pirmauja pasaulyje. Šiuo metu „Nordea“ turi 4.8 mln. e-klientų. Regione „Nordea“ aptarnauja apie 11 mln. privačių asmenų ir beveik 960 000 įmonių bei institucijų. Banko tinklą sudaro daugiau negu 1200 skyrių.
„Nepaisant didžiausių centrinių bankų pastangų išvengti krizės, susijusios su antrarūšių būsto paskolų rinkų problemomis, JAV ekonomika atrodo labai trapi. Mes manome, jog yra 40 proc. rizika, jog JAV ūkis įžengs į nuosmukio laikotarpį. Tuo tarpu Europos ir Japonijos rinkose pastebima lėtėjimo ženklų“, - sakė „Nordea“ Ekonomikos tyrimų vadovas Helge J.Pedersenas.
Šiaurės šalių ekonomika kurį laiką buvo greičiausiai auganti Vakarų pasaulyje, bet šiuo metu net Šiaurės šalys susiduria su sunkumais, sklaidant horizonte matomus juodus debesis.
„Šiuo metu pasaulio ekonomika tapo priklausoma nuo greitai besivystančių Azijos ir kitų naujųjų rinkų augimo spartos. Kita vertus, mes abejojame, kad šios šalys yra pasirengusios būti augimo varikliu likusiai pasaulio daliai“, - sakė Helge J.Pedersenas.
Danijos ekonomikoje pastebimas stabilus nedarbo mažėjimas. Atlyginimų didėjimas ir nuolatinis pertekliaus mažėjimas einamojoje sąskaitoje rodo, jog Danijos ekonomika veikia visu pajėgumu.
„Kita vertus, pastebimi aiškūs ekonomikos lėtėjimo požymiai privataus vartojimo sektoriuje, o tai lėmė aukštesnės palūkanų normos ir neaiški nekilnojamo turto rinkos ateitis. Mes vis dar tikime švelniu Danijos ekonomikos nusileidimu per keletą ateinančių metų, tačiau norint išvengti ekonomikos perkaitimo, reikėtų mažinti vyriausybės išlaidas“, - sakė Helge J.Pedersenas.
Nedidelis nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis turbūt yra vienintelė silpnesnė vieta Norvegijos ūkyje. Atlyginimai sparčiai didėja, infliacija – taip pat. Naftos verslo sektoriuje matomas stiprus augimas ir tol, kol naftos kainos išliks aukštos, Norvegijos ekonomika išliks tarptautinės suirutės nuošalyje.
„Augančios palūkanų normos didins namų ūkių taupymą, o paklausa vietos rinkoje kris. Nepaisant augančios infliacijos, pasaulinės rinkos būklė lems, kad palūkanos bus didinamos ne daugiau kaip du kartus per metus, todėl infliacinis spaudimas išliks“, - sakė Helge J.Pedersenas, dar atkreipdamas dėmesį, jog augančios palūkanų normos ir palyginti stiprus augimas išlaikys Norvegijos kroną stiprią.
Žvelgiant į Švediją, ekonomika dėl sumažėjusio eksporto augimo čia sulėtėjo smarkiau nei buvo tikėtasi 2007 metais. „Nordea“ tiki, jog šiais metais augimas lėtės, tačiau ekonomika toliau plėsis panašiu tempu, o pagrindine varomąja jėga bus vidaus rinkos paklausa. Užimtumo rodikliai, akivaizdžiai padidėję 2007 metais, tikėtina, augs ir šiemet, nors ir lėčiau.
Įtampa darbo rinkoje, dideli atlyginimai ir menkas produktyvumo augimas lems didėjančią išlaidų naštą. Infliacija ir toliau augs dėl greitai augančios energetikos ir maisto kainų, peržengdama „Riksbank“ 2 procentų planinius rodiklius 2008 metais. Kita vertus, infliacijos rodikliai beveik tokie patys, kokie buvo metų pabaigoje. Todėl „Riksbank” tikisi, jog ji neviršys prognozuojamų 4 procentų šiemet.
Nors pernai Suomijos ekonomika smarkiai augo, tačiau 2007 metų antrame pusmetyje sulėtėjo. „Nordea“ mano, jog BVP augimas šiais metais bus žymiai mažesnis nei pernai dėl mažėjančios eksporto apimties.
„Kita vertus, mes tikimės didėjančio eksporto 2009 metais, todėl lengvas nuosmukis bus santykinai trumpalaikis. Yra ir skaudesnio nusileidimo rizika - dėl pasaulio ekonomikos pokyčių. Visgi, vartojimas išlieka gyvybingas, tad net eksporto sulėtėjimas Suomijos ūkiui pakenks mažiau nei šio dešimtojo dešimtmečio pradžioje“, - sakė Helge J.Pedersenas.
„Nordea“ yra didžiausia finansinių paslaugų bendrovė Šiaurės šalių ir Baltijos regione. Grupės turtas siekia 347 mlrd. eurų, o internetinės bankininkystės srityje ji pirmauja pasaulyje. Šiuo metu „Nordea“ turi 4.8 mln. e-klientų. Regione „Nordea“ aptarnauja apie 11 mln. privačių asmenų ir beveik 960 000 įmonių bei institucijų. Banko tinklą sudaro daugiau negu 1200 skyrių.