Kaip ir buvo laukta, po dvi dienas trukusio Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovų posėdžio buvo priimtas sprendimas dar negriežtinti monetarinės politikos šalyje, tačiau tuo pačiu nebuvo atmesta, kad tai gali įvykti gruodį. Tad po šios informacijos pasirodymo doleris ėmė su pagreičiu itin agresyviai ir pastebimai stiprėti euro atžvilgiu, na o pagrindiniai Amerikos akcijų rinkos indeksai pajudėjo žemyn.
Tačiau po to Amerikos akcijų rinkos pagrindiniai indeksai ir vėl pajudėjo į viršų, bet doleris ir toliau išliko sustiprėjęs euro atžvilgiu, t.y. už vieną eurą buvo mokama po 1.09183 dolerius, arba virš vieno procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, kai dar prieš paskelbiant minėtą informaciją rinkoje už vieną eurą buvo mokama po 1,108 dolerius.
Bazinė palūkanų norma Amerikoje bent iki gruodžio mėnesio ir toliau išliks rekordinėse žemumose bei sieks vos 0 - 0,25 procento.
Iš dešimties balso teisę turinčių Amerikos Centrinio banko atstovų devyni pasisakė už tai, kad šalyje dar nebūtų griežtinama pinigų politika, tuo tarpu šio banko Ričmondo padalinio vadovas Jeffrey M. Lacker ir vėl vienintelis balsavo už tai, kad jau reiktų bazinę palūkanų normą padidinti 0,25 procento.
Amerikos Federalinio Rezervų banko pranešime buvo pakartota, kad bazinę palūkanų norma šalyje bus nuspręsta padidinti tik tada, jei ir toliau gerės padėtis darbo rinkoje, bei minimo banko atstovai bus įsitikinę, jog vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija pasieks tikslinį dviejų procentų lygį.
Pranešime pabrėžiama, kad remiantis naujausiais duomenimis, kiek sulėtėjo darbo vietų kūrimas šalyje, tačiau tuo pačiu kiek paspartėjo gyventojų išlaidų augimas ir verslo investicijų prieaugis, na o ekonominė veikla plečiasi vidutiniu tempu. Infliacija, pagrinde dėl pigusių energijos išteklių ir toliau išlieka žemesnė už tikslinį lygį.
Be to, kiek sumažėjo Amerikos Centrinio banko atstovų nerimas dėl įvykusių užsienio rinkose.
Tačiau po to Amerikos akcijų rinkos pagrindiniai indeksai ir vėl pajudėjo į viršų, bet doleris ir toliau išliko sustiprėjęs euro atžvilgiu, t.y. už vieną eurą buvo mokama po 1.09183 dolerius, arba virš vieno procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, kai dar prieš paskelbiant minėtą informaciją rinkoje už vieną eurą buvo mokama po 1,108 dolerius.
Bazinė palūkanų norma Amerikoje bent iki gruodžio mėnesio ir toliau išliks rekordinėse žemumose bei sieks vos 0 - 0,25 procento.
Iš dešimties balso teisę turinčių Amerikos Centrinio banko atstovų devyni pasisakė už tai, kad šalyje dar nebūtų griežtinama pinigų politika, tuo tarpu šio banko Ričmondo padalinio vadovas Jeffrey M. Lacker ir vėl vienintelis balsavo už tai, kad jau reiktų bazinę palūkanų normą padidinti 0,25 procento.
Amerikos Federalinio Rezervų banko pranešime buvo pakartota, kad bazinę palūkanų norma šalyje bus nuspręsta padidinti tik tada, jei ir toliau gerės padėtis darbo rinkoje, bei minimo banko atstovai bus įsitikinę, jog vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija pasieks tikslinį dviejų procentų lygį.
Pranešime pabrėžiama, kad remiantis naujausiais duomenimis, kiek sulėtėjo darbo vietų kūrimas šalyje, tačiau tuo pačiu kiek paspartėjo gyventojų išlaidų augimas ir verslo investicijų prieaugis, na o ekonominė veikla plečiasi vidutiniu tempu. Infliacija, pagrinde dėl pigusių energijos išteklių ir toliau išlieka žemesnė už tikslinį lygį.
Be to, kiek sumažėjo Amerikos Centrinio banko atstovų nerimas dėl įvykusių užsienio rinkose.