versija spausdinimui
(0)
Kaip ir buvo galima tikėtis, investuotojų Senajame žemyne ūpas savaitei baigiantis gerokai apkarto (EURO STOXX -1,76 proc., Vokietijos DAX -1,15 proc., Prancūzijos CAC 40 -1,94 proc.), o pagrindiniai JAV akcijų indeksai ketvirtadienį smuko antrą prekybos sesiją iš eilės (S&P 500 -1,40 proc., DOW JONES -1,44 proc., NASDAQ -1,22 proc.).
Energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos dar atpigo (S&P 500 ir EURO STOXX indeksuose sektoriaus pokytis atitinkamai -2,39 proc. ir -2,50 proc.). Ir WTI, ir „Brent“ rūšies naftos kaina (vakar -2,75 proc. ir -3,82 proc. atitinkamai) per lapkritį jau smukusi beveik 10 procentų. Energetikos informacijos administracijos duomenimis, JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę išaugo 4,22 mln. barelių, nors buvo tikėtasi tris kartus mažesnio ūgtelėjimo (1,3 mln. barelių). Pardavėjai šįryt itin aktyvūs ir Azijos akcijų rinkose (09:55 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -1,43 proc., Japonijos NIKKEI 225 -0,51 proc.).
Investuotojų dėmesį ketvirtadienį grobstė ir centrinių bankų naujienos. Pranešimą Europos Parlamente skaitęs Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis patvirtino, kad ilgalaikiam infliacijos normalizavimuisi pasiekti gali prireikti daugiau laiko, negu ECB Valdančiosios tarybos buvo prognozuota kovą, kai į dienos šviesą paleista plataus masto turto supirkimo programa. Pastaroji, anot ECB vadovo, laikoma itin galinga ir lanksčia priemone, tačiau programos efektui dar labiau sustiprinti gali būti pasitelkiamos ir kitos priemonės – ar tai jau būtina, Valdančioji taryba spręs gruodžio pradžioje. EUR/USD kursas į ryžtingą M. Dragio toną netruko sureaguoti ir smuko iki 1,0691 JAV dolerio už eurą.
Dauguma vakar kalbėjusių Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovų (FED padalinių Sent Liuise ir Ričmonde prezidentai Džeimsas Bulardas ir Džefris Lakeris bei FED viceprezidentas Stenlis Fišeris) leido suprasti, kad ketinimai pradėti pinigų politikos griežtinimą jau gruodį išlieka stiprūs. Vis dėlto rinkos dalyvių neliko nepastebėta ir tai, kad FED pareigūnai buvo linkę akcentuoti ne pirmojo palūkanų normos didinimo, o tolesnio finansinių sąlygų griežtinimo, kuris bus „gana laipsniškas“, svarbą. Trumpai kalbėjusi FED vadovė Dženet Jelen nuo komentarų apie pinigų politikos pokyčius visai atsiribojo, o Čikagos FED padalinio prezidentas Čarlzas Evansas laikėsi jam įprastos atsargios pozicijos ir išreiškė susirūpinimą dėl galimo neigiamo poveikio JAV ekonomikai, pernelyg anksti priėmus sprendimą kelti palūkanų normą. Pasipylus JAV centrinio banko vadovų komentarams, JAV dolerio vertė susvyravo, o EUR/USD kursas šoktelėjo iki 1,0814 JAV dolerio už eurą (šįryt 1 EUR: 1,0775 USD).
Baltijos šalių biržų indeksų kryptis išsiskyrė (OMXV -0,13 proc., OMXT +0,23 proc., OMXBB -0,03 procento). „Tallink Grupp“ (-1,18 proc.) paskelbė trečiąjį ketvirtį gavusi 273 mln. eurų pajamų, arba 4,2 proc. daugiau nei pernai. Grupės EBITDA išaugo 20,1 proc. – iki 76,8 mln. eurų, o grynasis pelnas padidėjo 25,1 proc. – iki 45,2 mln. eurų. Vis dėlto investuotojų lūkesčiai buvo dar didesni, todėl akcijų kaina koregavosi žemyn. Atsižvelgus į keleivių srautą, trečiąjį ketvirtį buvo tikimasi didesnio pajamų augimo, ir, nors keltuose keleivių išlaidos didėjo, augimą pristabdė mažesnės bilietų kainos. Taip pat abejonių kelia kitą ketvirtį suplanuotas nuostolio už parduotą laivą nurašymas, kuris galėtų reikšti mažesnius dividendus už 2015 metus.
Pasibaigus prekybai „City Service SE“ paskelbė pagrindinio bendrovės akcininko UAB „Icor“ raštą dėl akcijų, kurias jis supirks oficialaus siūlymo metu, kainos. Rašte teigiama, kad, siekiant užtikrinti didžiausią „City Service SE“ akcininkų teisėtų interesų apsaugą, bus remiamasi vidutine svertine akcijų kaina nuo 2014 metų spalio 9 dienos iki šių metų balandžio 8 dienos – taigi 1,715 euro. Anksčiau buvo teigiama, kad kainai nustatyti bus naudojamas laikotarpis nuo 2015 metų balandžio 15 dienos iki spalio 14 dienos, kurio metu svertinė akcijų kaina buvo 1,657 euro.
Energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos dar atpigo (S&P 500 ir EURO STOXX indeksuose sektoriaus pokytis atitinkamai -2,39 proc. ir -2,50 proc.). Ir WTI, ir „Brent“ rūšies naftos kaina (vakar -2,75 proc. ir -3,82 proc. atitinkamai) per lapkritį jau smukusi beveik 10 procentų. Energetikos informacijos administracijos duomenimis, JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę išaugo 4,22 mln. barelių, nors buvo tikėtasi tris kartus mažesnio ūgtelėjimo (1,3 mln. barelių). Pardavėjai šįryt itin aktyvūs ir Azijos akcijų rinkose (09:55 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -1,43 proc., Japonijos NIKKEI 225 -0,51 proc.).
Investuotojų dėmesį ketvirtadienį grobstė ir centrinių bankų naujienos. Pranešimą Europos Parlamente skaitęs Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis patvirtino, kad ilgalaikiam infliacijos normalizavimuisi pasiekti gali prireikti daugiau laiko, negu ECB Valdančiosios tarybos buvo prognozuota kovą, kai į dienos šviesą paleista plataus masto turto supirkimo programa. Pastaroji, anot ECB vadovo, laikoma itin galinga ir lanksčia priemone, tačiau programos efektui dar labiau sustiprinti gali būti pasitelkiamos ir kitos priemonės – ar tai jau būtina, Valdančioji taryba spręs gruodžio pradžioje. EUR/USD kursas į ryžtingą M. Dragio toną netruko sureaguoti ir smuko iki 1,0691 JAV dolerio už eurą.
Dauguma vakar kalbėjusių Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovų (FED padalinių Sent Liuise ir Ričmonde prezidentai Džeimsas Bulardas ir Džefris Lakeris bei FED viceprezidentas Stenlis Fišeris) leido suprasti, kad ketinimai pradėti pinigų politikos griežtinimą jau gruodį išlieka stiprūs. Vis dėlto rinkos dalyvių neliko nepastebėta ir tai, kad FED pareigūnai buvo linkę akcentuoti ne pirmojo palūkanų normos didinimo, o tolesnio finansinių sąlygų griežtinimo, kuris bus „gana laipsniškas“, svarbą. Trumpai kalbėjusi FED vadovė Dženet Jelen nuo komentarų apie pinigų politikos pokyčius visai atsiribojo, o Čikagos FED padalinio prezidentas Čarlzas Evansas laikėsi jam įprastos atsargios pozicijos ir išreiškė susirūpinimą dėl galimo neigiamo poveikio JAV ekonomikai, pernelyg anksti priėmus sprendimą kelti palūkanų normą. Pasipylus JAV centrinio banko vadovų komentarams, JAV dolerio vertė susvyravo, o EUR/USD kursas šoktelėjo iki 1,0814 JAV dolerio už eurą (šįryt 1 EUR: 1,0775 USD).
Baltijos šalių biržų indeksų kryptis išsiskyrė (OMXV -0,13 proc., OMXT +0,23 proc., OMXBB -0,03 procento). „Tallink Grupp“ (-1,18 proc.) paskelbė trečiąjį ketvirtį gavusi 273 mln. eurų pajamų, arba 4,2 proc. daugiau nei pernai. Grupės EBITDA išaugo 20,1 proc. – iki 76,8 mln. eurų, o grynasis pelnas padidėjo 25,1 proc. – iki 45,2 mln. eurų. Vis dėlto investuotojų lūkesčiai buvo dar didesni, todėl akcijų kaina koregavosi žemyn. Atsižvelgus į keleivių srautą, trečiąjį ketvirtį buvo tikimasi didesnio pajamų augimo, ir, nors keltuose keleivių išlaidos didėjo, augimą pristabdė mažesnės bilietų kainos. Taip pat abejonių kelia kitą ketvirtį suplanuotas nuostolio už parduotą laivą nurašymas, kuris galėtų reikšti mažesnius dividendus už 2015 metus.
Pasibaigus prekybai „City Service SE“ paskelbė pagrindinio bendrovės akcininko UAB „Icor“ raštą dėl akcijų, kurias jis supirks oficialaus siūlymo metu, kainos. Rašte teigiama, kad, siekiant užtikrinti didžiausią „City Service SE“ akcininkų teisėtų interesų apsaugą, bus remiamasi vidutine svertine akcijų kaina nuo 2014 metų spalio 9 dienos iki šių metų balandžio 8 dienos – taigi 1,715 euro. Anksčiau buvo teigiama, kad kainai nustatyti bus naudojamas laikotarpis nuo 2015 metų balandžio 15 dienos iki spalio 14 dienos, kurio metu svertinė akcijų kaina buvo 1,657 euro.