versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat paskelbtais duomenimis, per praėjusį ketvirtį tiek euro zonos ketvirčio, tiek metinis ekonomikos augimas buvo mažesnis nei laukta rinkoje. Tuo tarpu Lietuvoje bendrojo vidaus produkto augimas paspartėjo.
Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomika paaugo 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai prieaugis siekė 0,4 procento. Rinkoje laukta, kad per praėjusį ketvirtį euro zonos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis sieks vidutiniškai 0,4 procento. Metinis augimas paspartėjo nuo 1,5 iki 1,6 procento. Ekonomistai prognozavo, jog jis sudarys vidutiniškai 1,7 procento.
Europos sąjungoje ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį išliko toks pats kaip ir per antrą šių metų ketvirtį, t.y. ketvirčio prieaugis siekė 0,4 procento, o metinis - 1,9 procento.
Mūsų šalyje, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento duomenimis, ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas per trečią šių metų ketvirtį paspartėjo 0,4 iki 0,5 procento, o metinis - nuo 1,4 iki 1,8 procento.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia euro zonoje ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, kaip ir laukta rinkoje paaugo 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai prieaugis siekė 0,4 procento. Metinis šios šalies bendrojo vidaus produkto augimas paspartėjo nuo 1,6 iki 1,7 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį.
Prancūzijos ekonomikos ketvirčio augimas per trečią šių metų ketvirtį siekė 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo fiksuojama, jog jis buvo nulinis. Metinis augimas paspartėjo nuo 1,1 iki 1,2 procento. Ketvirčio Prancūzijos ekonomikos augimas atitiko lūkesčius.
Italijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis per praėjusį ketvirtį sulėtėjo nuo 0,3 iki 0,2 procento, o metinis tuo tarpu paspartėjo nuo 0,6 iki 0,9 procento. Abiem atvejais rinkoje laukta, jog prieaugis bus kiek spartesnis, t.y. sieks atitinkamai 0,3 procento ir vieną procentą. Kaimyninės Ispanijos ketvirčio ekonomikos augimas kiek sulėtėjo nuo 1 iki 0,8 procento, tuo tarpu metinis dar labiau paspartėjo nuo 3,1 iki 3,4 procento ir buvo vienas iš didžiausių tarp Europos sąjungos šalių.
Dar spartesnis per praėjusį ketvirtį metinis ekonomikos augimas tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenis jau žinomi, buvo Slovakijoje (3,5 procento), Rumunijoje ir Lenkijoje, kur siekė po 3,6 procento, na o sparčiausias jis buvo Čekijoje, kur sudarė net 4,3 procento. Tuo tarpu per metus bendrasis vidaus produktas smuktelėjo tik Suomijoje (0,7 procento) ir Graikijoje, kur krito 0,4 procento.
Per ketvirtį ekonomika tarp Europos sąjungos šalių labiausiai paaugo Rumunijoje (1,4 procento), Lenkijoje ir Slovakijoje, kur ūgtelėjo po 0,9 procento, bei Ispanijoje. Na o per minimą laikotarpį ji krito Suomijoje (0,6 procento) bei Estijoje ir Graikijoje, kur smuktelėjo po 0,5 procento.
Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomika paaugo 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai prieaugis siekė 0,4 procento. Rinkoje laukta, kad per praėjusį ketvirtį euro zonos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis sieks vidutiniškai 0,4 procento. Metinis augimas paspartėjo nuo 1,5 iki 1,6 procento. Ekonomistai prognozavo, jog jis sudarys vidutiniškai 1,7 procento.
Europos sąjungoje ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį išliko toks pats kaip ir per antrą šių metų ketvirtį, t.y. ketvirčio prieaugis siekė 0,4 procento, o metinis - 1,9 procento.
Mūsų šalyje, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento duomenimis, ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas per trečią šių metų ketvirtį paspartėjo 0,4 iki 0,5 procento, o metinis - nuo 1,4 iki 1,8 procento.
Prancūzijos ekonomikos ketvirčio augimas per trečią šių metų ketvirtį siekė 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo fiksuojama, jog jis buvo nulinis. Metinis augimas paspartėjo nuo 1,1 iki 1,2 procento. Ketvirčio Prancūzijos ekonomikos augimas atitiko lūkesčius.
Italijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis per praėjusį ketvirtį sulėtėjo nuo 0,3 iki 0,2 procento, o metinis tuo tarpu paspartėjo nuo 0,6 iki 0,9 procento. Abiem atvejais rinkoje laukta, jog prieaugis bus kiek spartesnis, t.y. sieks atitinkamai 0,3 procento ir vieną procentą. Kaimyninės Ispanijos ketvirčio ekonomikos augimas kiek sulėtėjo nuo 1 iki 0,8 procento, tuo tarpu metinis dar labiau paspartėjo nuo 3,1 iki 3,4 procento ir buvo vienas iš didžiausių tarp Europos sąjungos šalių.
Per ketvirtį ekonomika tarp Europos sąjungos šalių labiausiai paaugo Rumunijoje (1,4 procento), Lenkijoje ir Slovakijoje, kur ūgtelėjo po 0,9 procento, bei Ispanijoje. Na o per minimą laikotarpį ji krito Suomijoje (0,6 procento) bei Estijoje ir Graikijoje, kur smuktelėjo po 0,5 procento.