versija spausdinimui
(0)
Paskutinę lapkričio dieną Senojo žemyno akcijų indeksams pavyko atsitiesti (EURO STOXX 50 +0,50 proc., Vokietijos DAX +0,78 proc., Prancūzijos CAC 40 +0,56 proc.). Labiausiai pabrango vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis EURO STOXX 50 indekse +2,31 proc.), tarp šių išsiskyrė automobilių gamintojai (+3,10 proc., „Volkswagen“ +6,22 proc., „Daimler“ +2,77 proc.).
Didžiausių euro zonos bendrovių akcijų kainas įvertinantis indeksas EURO STOXX 50 augo antrą mėnesį iš eilės (lapkritį +2,73 proc.), tačiau tai buvo mažiausias teigiamas mėnesio pokytis šiais metais. Regiono eksportuojančių bendrovių veiklos rezultatams palanki iki istorinių žemumų susilpnėjusi vietos valiuta toliau pinga. Per lapkritį EUR/USD kursas smuko daugiau negu 4 proc., o nuo metų pradžios – beveik 13 procentų (šįryt 1 EUR: 1,0586 USD).
Lapkričio 20-25 d. „Bloomberg“ naujienų agentūros vykdytos apklausos duomenimis, visi (53) apklaustieji ekonomistai laikėsi nuomonės, kad ketvirtadienį į posėdį besirenkanti Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba priims sprendimą plėsti pinigų politikos skatinamąją poziciją. Pastarosiomis savaitėmis smarkiai brangusios didžiųjų euro zonos valstybių vyriausybių obligacijos kiek stabtelėjo, tačiau lūkesčiai dėl priešinga kryptimi sukančių ECB ir FED skirtumą tarp Vokietijos ir JAV obligacijų pajamingumų palaiko istoriškai aukštą.
Kitapus Atlanto pagrindiniai akcijų indeksai smuktelėjo (S&P 500 -0,46 proc., DOW JONES -0,44 proc., NASDAQ -0,37 proc.). Neryžtinga S&P 500 akcijų indekso dinamika lapkritį (-0,43 proc.) rodo priešingus investuotojų argumentus – svarbiau tai, kad JAV ūkis išlieka gyvybingas, ar tai, jog ekonomika netrukus pajus griežtesnių finansinių sąlygų skonį. Nors penktadienį skelbtina JAV darbo rinkos informacija – šios savaitės laukiamiausia, rinkos dalyvių dėmesį atkreips ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, ISM tyrimų instituto apskaičiuojamas gamybos (šiandien) ir paslaugų sektoriaus (ketvirtadienį) pasitikėjimo rodiklis ar FED ataskaita apie ūkio būklę (angl. Beige Book, rytoj).
Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 3,3 metų terminui pasiskolino 6 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) gauta net 95,98 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą beveik 16 kartų. Toks didelis gautų pasiūlymų ir išplatintų VVP santykis paskutinį kartą užfiksuotas 2005 m. rugsėjo mėnesį vykusiame trumpo laikotarpio LRV obligacijų aukcione. Šių metų rugsėjo mėnesį išleista emisija buvo papildyta trečią kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 116 mln. eurų. Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,391 proc., taigi buvo 0,145 proc. punkto mažesnis negu nustatytasis vos prieš tris savaites (lapkričio 9 d.) vykusiame šios emisijos papildymo aukcione.
Baltijos šalių biržose – tradicinė ketvirtinių bendrovių rezultatų lavina. Daugiau negu 30 Latvijos ir Lietuvos bendrovių nusprendė tarpines ataskaitas paskelbti paskutinę įstatymuose numatyto termino dieną. Tuo tarpu gerokai aktyvesne prekyba išsiskyrė Estijos bendrovių, kurios rezultatus paskelbė jau anksčiau, akcijos. Indeksų reikšmės sumažėjo (OMXV -0,54 proc., OMXT -0,24 proc., OMXR -0,52 procento), o daugiausiai investuotojų dėmesio atiteko penktadienį vakare ketvirčio ataskaitą paskelbusios „Silvano Fashion Group“ (+4,80 proc.) akcijoms. Nors bendrovės 9 mėnesių pajamos krito net 40,5 proc., tačiau žemus lūkesčius turėjusius investuotojus pozityviai nuteikė 3,5 proc. išaugusi EBITDA ir „tik“ 10 proc. sumažėjęs grynasis pelnas.
„Klaipėdos naftos“ 9 mėnesių grynasis pelnas išaugo 2,6 karto – iki 13,1 mln. eurų, o pajamos pašoko 3,3 karto – iki 78,9 mln. eurų. Bendrovės teigimu, rezultatų augimui didžiausią įtaką turėjo pradėta SGD terminalo veikla ir 23 proc. (iki 4,7 mln. tonų) išaugusi naftos produktų plėtra. Neseniai priėmusios sprendimą perkelti akcijų prekybą iš Vilniaus į Varšuvos biržą bendrovės „City Service SE“ 9 mėnesių rezultatai neblizgėjo. Nors konsoliduotas tęsiamos veiklos grynasis pelnas išaugo 36 proc. – iki 5,1 mln. eurų, tačiau EBITDA sumažėjo iki 7,4 mln. eurų (-17 proc.), o konsoliduotos pardavimo pajamos susitraukė iki 121,3 mln. eurų (-5,4 procento.).
Pieno sektoriaus bendrovių veiklos rezultatai rodo atspindi besinormalizuojančią situaciją. Nors visų jų 9 mėnesių pajamos sumažėjo („Pieno žvaigždžių – 36 proc., „Vilkyškių pieninės – 26 proc., „Žemaitijos pieno – 7 proc.) tačiau trečiasis ketvirtis joms buvo gana palankus. „Vilkyškių pieninė“ per trečiąjį ketvirtį grynąjį pelną padidino iki 0,33 mln. eurų (+17 proc.), „Pieno žvaigždės“ praėjusių metų trečiojo ketvirčio nuostolį šiemet išmainė į 1,4 mln. grynąjį pelną. Tuo tarpu „Žemaitijos pienas“ per visus 9 šių metų mėnesius grynąjį pelną išaugino 3,3 karto – iki 2,25 mln. eurų, o EBITDA – 58 procentais. Vakar savo 9 mėnesių veiklos rezultatą be paskelbė ir Latvijos farmacininkė „Olainfarm“, kurios grupės grynasis pelnas išliko toks pat kaip ir pernai (12,1 mln. eurų), o pajamos ūgtelėjo 2,8 procento.
Didžiausių euro zonos bendrovių akcijų kainas įvertinantis indeksas EURO STOXX 50 augo antrą mėnesį iš eilės (lapkritį +2,73 proc.), tačiau tai buvo mažiausias teigiamas mėnesio pokytis šiais metais. Regiono eksportuojančių bendrovių veiklos rezultatams palanki iki istorinių žemumų susilpnėjusi vietos valiuta toliau pinga. Per lapkritį EUR/USD kursas smuko daugiau negu 4 proc., o nuo metų pradžios – beveik 13 procentų (šįryt 1 EUR: 1,0586 USD).
Lapkričio 20-25 d. „Bloomberg“ naujienų agentūros vykdytos apklausos duomenimis, visi (53) apklaustieji ekonomistai laikėsi nuomonės, kad ketvirtadienį į posėdį besirenkanti Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba priims sprendimą plėsti pinigų politikos skatinamąją poziciją. Pastarosiomis savaitėmis smarkiai brangusios didžiųjų euro zonos valstybių vyriausybių obligacijos kiek stabtelėjo, tačiau lūkesčiai dėl priešinga kryptimi sukančių ECB ir FED skirtumą tarp Vokietijos ir JAV obligacijų pajamingumų palaiko istoriškai aukštą.
Kitapus Atlanto pagrindiniai akcijų indeksai smuktelėjo (S&P 500 -0,46 proc., DOW JONES -0,44 proc., NASDAQ -0,37 proc.). Neryžtinga S&P 500 akcijų indekso dinamika lapkritį (-0,43 proc.) rodo priešingus investuotojų argumentus – svarbiau tai, kad JAV ūkis išlieka gyvybingas, ar tai, jog ekonomika netrukus pajus griežtesnių finansinių sąlygų skonį. Nors penktadienį skelbtina JAV darbo rinkos informacija – šios savaitės laukiamiausia, rinkos dalyvių dėmesį atkreips ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, ISM tyrimų instituto apskaičiuojamas gamybos (šiandien) ir paslaugų sektoriaus (ketvirtadienį) pasitikėjimo rodiklis ar FED ataskaita apie ūkio būklę (angl. Beige Book, rytoj).
Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 3,3 metų terminui pasiskolino 6 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) gauta net 95,98 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą beveik 16 kartų. Toks didelis gautų pasiūlymų ir išplatintų VVP santykis paskutinį kartą užfiksuotas 2005 m. rugsėjo mėnesį vykusiame trumpo laikotarpio LRV obligacijų aukcione. Šių metų rugsėjo mėnesį išleista emisija buvo papildyta trečią kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 116 mln. eurų. Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,391 proc., taigi buvo 0,145 proc. punkto mažesnis negu nustatytasis vos prieš tris savaites (lapkričio 9 d.) vykusiame šios emisijos papildymo aukcione.
Baltijos šalių biržose – tradicinė ketvirtinių bendrovių rezultatų lavina. Daugiau negu 30 Latvijos ir Lietuvos bendrovių nusprendė tarpines ataskaitas paskelbti paskutinę įstatymuose numatyto termino dieną. Tuo tarpu gerokai aktyvesne prekyba išsiskyrė Estijos bendrovių, kurios rezultatus paskelbė jau anksčiau, akcijos. Indeksų reikšmės sumažėjo (OMXV -0,54 proc., OMXT -0,24 proc., OMXR -0,52 procento), o daugiausiai investuotojų dėmesio atiteko penktadienį vakare ketvirčio ataskaitą paskelbusios „Silvano Fashion Group“ (+4,80 proc.) akcijoms. Nors bendrovės 9 mėnesių pajamos krito net 40,5 proc., tačiau žemus lūkesčius turėjusius investuotojus pozityviai nuteikė 3,5 proc. išaugusi EBITDA ir „tik“ 10 proc. sumažėjęs grynasis pelnas.
„Klaipėdos naftos“ 9 mėnesių grynasis pelnas išaugo 2,6 karto – iki 13,1 mln. eurų, o pajamos pašoko 3,3 karto – iki 78,9 mln. eurų. Bendrovės teigimu, rezultatų augimui didžiausią įtaką turėjo pradėta SGD terminalo veikla ir 23 proc. (iki 4,7 mln. tonų) išaugusi naftos produktų plėtra. Neseniai priėmusios sprendimą perkelti akcijų prekybą iš Vilniaus į Varšuvos biržą bendrovės „City Service SE“ 9 mėnesių rezultatai neblizgėjo. Nors konsoliduotas tęsiamos veiklos grynasis pelnas išaugo 36 proc. – iki 5,1 mln. eurų, tačiau EBITDA sumažėjo iki 7,4 mln. eurų (-17 proc.), o konsoliduotos pardavimo pajamos susitraukė iki 121,3 mln. eurų (-5,4 procento.).
Pieno sektoriaus bendrovių veiklos rezultatai rodo atspindi besinormalizuojančią situaciją. Nors visų jų 9 mėnesių pajamos sumažėjo („Pieno žvaigždžių – 36 proc., „Vilkyškių pieninės – 26 proc., „Žemaitijos pieno – 7 proc.) tačiau trečiasis ketvirtis joms buvo gana palankus. „Vilkyškių pieninė“ per trečiąjį ketvirtį grynąjį pelną padidino iki 0,33 mln. eurų (+17 proc.), „Pieno žvaigždės“ praėjusių metų trečiojo ketvirčio nuostolį šiemet išmainė į 1,4 mln. grynąjį pelną. Tuo tarpu „Žemaitijos pienas“ per visus 9 šių metų mėnesius grynąjį pelną išaugino 3,3 karto – iki 2,25 mln. eurų, o EBITDA – 58 procentais. Vakar savo 9 mėnesių veiklos rezultatą be paskelbė ir Latvijos farmacininkė „Olainfarm“, kurios grupės grynasis pelnas išliko toks pat kaip ir pernai (12,1 mln. eurų), o pajamos ūgtelėjo 2,8 procento.