versija spausdinimui
(0)
Pagrindinių JAV akcijų indeksų vertė trečiadienį smarkiai sumenko (S&P 500 -2,50 proc., DOW JONES -2,21 proc., NASDAQ -3,41 proc.). Atpigo visuose dešimtyje indekso S&P 500 vertinamuose sektoriuose veikiančių bendrovių akcijos (labiausiai – vartojimo prekių ir paslaugų, -3,38 proc.). Energetikos įmonių akcijos smuko 1,78 procento. Nors didžiąją trečiadienio dalį naftos kaina kopė aukštyn, kryptis dienai baigiantis pasikeitė.
Paaiškėjus, kad JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę vėl ūgtelėjo, WTI rūšies naftos barelis atpigo žemiau 30 JAV dolerių už barelį (šįryt 30,41 JAV dolerio). Juodojo aukso kainą mažina ir lūkesčiai dėl artėjančio sprendimo (manoma, jau šį savaitgalį) panaikinti Iranui taikomas ekonomines sankcijas. Tai reikštų, kad ir taip perpildytą naftos rinką per artimiausias savaites pasiektų papildomi 500 tūkst. barelių naftos kasdien.
Vakar Senojo žemyno akcijų rinkose laikėsi santūrus optimizmas (EURO STOXX +0,27 proc., Prancūzijos CAC 40 +0,30 proc.). Didžiosios Britanijos akcijų indeksas FTSE 100 kilstelėjo 0,54 procento. Savaitės pradžioje paskelbta, kad Jungtinės Karalystės pramonės produkcijos mastas lapkritį sumažėjo labiausiai per pastaruosius trejus metus (-0,7 proc.). Susirūpinimą dėl šalies ekonomikos atsparumo ir ateities Europos Sąjungoje iliustruoja svaro sterlingų kurso dinamika – nuo metų pradžios šalies valiuta euro atžvilgiu atpigusi 2,3 proc. (šįryt 1 EUR: 0,754 GBP). Neabejojama, kad šiandien į posėdį besirenkantis Anglijos centrinis bankas išlaikys 0,50 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą, nebus mažinamas ir 375 mlrd. svarų sterlingų siekiantis turto supirkimo programos mastas.
Investuotojų Azijoje nuotaikos šįryt nevienodos (09:45 Lietuvos laiku Honkongo HANG SENG -0,44 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,97 proc.). Nemaloniai nustebinus makroekonominei informacijai, Japonijos akcijų indekso NIKKEI 225 vertė sumenko 2,68 procento. Šįryt paaiškėjo, kad įrengimų užsakymai Japonijoje lapkritį krito 14,4 proc. (laukta -7,3 proc.), o per praėjusius metus ūgtelėjo vos 1,2 proc. (laukta +6,3 proc.).
Baltijos regione daugiausiai investuotojų dėmesio atiteko Estijos bendrovių akcijoms (OMXT -0,13 proc.). Naftos kainai niekaip neatrandant „dugno“ (šįryt „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina buvo smukusi žemiau 30 JAV dolerių už barelį), aktyviausiai prekiauta keltų bendrovės „Tallink Grupp“, kurios didelė dalis patiriamų sąnaudų priklauso nuo kuro kainos, akcijomis (apyvarta viršijo 0,72 mln. eurų). Tiesa, dėl jau anksčiau susiformavusios didelės užsienio tarpininkų klientų pasiūlos „Tallinnk Group“ akcijų kaina vakar išliko nepakitusi, tačiau situacija gali pasikeisti šiandien. Nuo 2015 metų pradžios bendrovės akcijos yra pabrangusios 26 procentais. Investuotojai, reaguodami į pirmadienį paskelbtus pajamų iš lošimo verslo duomenis, išliko aktyvūs prekiaudami „Olympic Entertainment Group“ (-0,56 procento).
Vilniaus biržoje investuotojai buvo ypač pasyvūs (OMXV +0,49 proc.). Šiek tiek aktyviau domėtasi tik „Šiaulių banko“ (+0,67 proc.) bei biržos naujoko „Energijos skirstymo operatoriaus“ (0,00 proc.) akcijomis. Šią savaitę reikšmingų naujienų skelbiama nebus, todėl investuotojų veiksmus daugiausiai lems pasaulinės akcijų rinkų tendencijos.
Paaiškėjus, kad JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę vėl ūgtelėjo, WTI rūšies naftos barelis atpigo žemiau 30 JAV dolerių už barelį (šįryt 30,41 JAV dolerio). Juodojo aukso kainą mažina ir lūkesčiai dėl artėjančio sprendimo (manoma, jau šį savaitgalį) panaikinti Iranui taikomas ekonomines sankcijas. Tai reikštų, kad ir taip perpildytą naftos rinką per artimiausias savaites pasiektų papildomi 500 tūkst. barelių naftos kasdien.
Vakar Senojo žemyno akcijų rinkose laikėsi santūrus optimizmas (EURO STOXX +0,27 proc., Prancūzijos CAC 40 +0,30 proc.). Didžiosios Britanijos akcijų indeksas FTSE 100 kilstelėjo 0,54 procento. Savaitės pradžioje paskelbta, kad Jungtinės Karalystės pramonės produkcijos mastas lapkritį sumažėjo labiausiai per pastaruosius trejus metus (-0,7 proc.). Susirūpinimą dėl šalies ekonomikos atsparumo ir ateities Europos Sąjungoje iliustruoja svaro sterlingų kurso dinamika – nuo metų pradžios šalies valiuta euro atžvilgiu atpigusi 2,3 proc. (šįryt 1 EUR: 0,754 GBP). Neabejojama, kad šiandien į posėdį besirenkantis Anglijos centrinis bankas išlaikys 0,50 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą, nebus mažinamas ir 375 mlrd. svarų sterlingų siekiantis turto supirkimo programos mastas.
Investuotojų Azijoje nuotaikos šįryt nevienodos (09:45 Lietuvos laiku Honkongo HANG SENG -0,44 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,97 proc.). Nemaloniai nustebinus makroekonominei informacijai, Japonijos akcijų indekso NIKKEI 225 vertė sumenko 2,68 procento. Šįryt paaiškėjo, kad įrengimų užsakymai Japonijoje lapkritį krito 14,4 proc. (laukta -7,3 proc.), o per praėjusius metus ūgtelėjo vos 1,2 proc. (laukta +6,3 proc.).
Baltijos regione daugiausiai investuotojų dėmesio atiteko Estijos bendrovių akcijoms (OMXT -0,13 proc.). Naftos kainai niekaip neatrandant „dugno“ (šįryt „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina buvo smukusi žemiau 30 JAV dolerių už barelį), aktyviausiai prekiauta keltų bendrovės „Tallink Grupp“, kurios didelė dalis patiriamų sąnaudų priklauso nuo kuro kainos, akcijomis (apyvarta viršijo 0,72 mln. eurų). Tiesa, dėl jau anksčiau susiformavusios didelės užsienio tarpininkų klientų pasiūlos „Tallinnk Group“ akcijų kaina vakar išliko nepakitusi, tačiau situacija gali pasikeisti šiandien. Nuo 2015 metų pradžios bendrovės akcijos yra pabrangusios 26 procentais. Investuotojai, reaguodami į pirmadienį paskelbtus pajamų iš lošimo verslo duomenis, išliko aktyvūs prekiaudami „Olympic Entertainment Group“ (-0,56 procento).
Vilniaus biržoje investuotojai buvo ypač pasyvūs (OMXV +0,49 proc.). Šiek tiek aktyviau domėtasi tik „Šiaulių banko“ (+0,67 proc.) bei biržos naujoko „Energijos skirstymo operatoriaus“ (0,00 proc.) akcijomis. Šią savaitę reikšmingų naujienų skelbiama nebus, todėl investuotojų veiksmus daugiausiai lems pasaulinės akcijų rinkų tendencijos.