versija spausdinimui
(1)
Kaip ir buvo tikėtasi, ketvirtadienį vykusiame Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdyje sprendimo keisti pinigų politiką priimta nebuvo, tačiau ECB vadovas Marijus Dragis pademonstravo ryžtingą nusiteikimą. Visos ECB nustatomos palūkanų normos (taikomos pagrindinėmis refinansavimo operacijoms, vienos nakties indėliams ir naudojantis ribinio skolinimo galimybe) liko galioti, tačiau posėdį lydinčiame pranešime apibendrinta, kad dabartinio ar žemesnio lygio palūkanų normos, tikėtina, išliks ilgą laiko tarpą.
Pripažinta, kad praėjusių metų gruodį priimtas sprendimas iki 2017 m. kovo pratęsti plataus masto turto supirkimo programą ir reinvestuoti lėšas, gautas už suėjusio termino vertybinius popierius, tiek ilgai, kiek prireiks, buvo visiškai pagrįstas – tuo metu. Akcentuota, kad jau kovą vyksiančiame posėdyje, kai bus paskelbtos atnaujintos ekono! minių rodiklių prognozės, pinigų politikos kryptį bus būtina peržiūrėti ir iš naujo įvertinti.
ECB vertinimu, euro zonos ūkio plėtra, remiama vidaus vartojimo, turėtų tęstis toliau, tačiau ekonomikos vystymąsi galintys apriboti rizikos veiksniai (padidėjęs neapibrėžtumas dėl besivystančių šalių ūkio perspektyvų, nepastovumas finansų ir žaliavų rinkose, geopolitinė įtampa) pastaruoju metu vėl išaugo. Didžiausią galvos skausmą ECB kelia nepalanki kainų regione dinamika ir tai, kad pastebimai padidėjo koreliacija tarp esamos infliacijos (taigi ir naftos kainų) ir ilgo laikotarpio infliacijos lūkesčių. Tačiau tai, anot ECB vadovo, nėra pagrindas pasiduoti.
Iki ECB posėdžio aukščiau 1,09 JAV dolerio už eurą ribos besilaikęs EUR/USD kursas paskelbus apie pasirengimą veikti jau kitame posėdyje liuoktelėjo žemyn 1,3 proc. (šįryt 1 EUR: 1,083 USD). Senojo žemyno akcijų rinka sužaliavo – pagrindiniai indeksai kilo 2 proc. (EURO STOXX 50 +2,13 proc., Vokietijos DAX +1,94 proc.). Abiejose Atlanto pusėse (S&P 500 +0,52 proc.) indeksų vertę iškėlė 3 proc. pabrangusios energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos. „Brent“ rūšies nafta ketvirtadienį šoktelėjo 5 proc. – iki 29,25 JAV dolerio už barelį, o šįryt jau priartėjo prie 31 JAV dolerio už barelį (WTI vakar+4 proc.) Tokių naujienų fone savaitę optimistiškai palydės ir investuotojai Azijoje (09:30 Japonijos NIKKEI 225 +5,88 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,25 proc.).
Baltijos šalių biržose prekyba vakar vyko aktyviai (apyvarta 1,2 mln. eurų), tačiau investuotojai dar gyveno ankstesniųjų dienų nuotaikomis. Visų indeksų reikšmės sumažėjo (OMXV -0,35 proc., OMXT -1,27 procento), o aktyviausiai buvo parduodamos Estijos bendrovių akcijos. Tarp labiausiai smukusių verta paminėti „Silvano Fashion Group“ (-3,94 proc.) ir „Grindeks“ (-2,15 proc.), kurios didelę pajamų dalį gauna Rusijos rubliais. Pardavėjų spaudimo neatlaikė net ir ypač dideliu stabilumu pasižyminčios „Tallinna Vesi“ (-2,21 proc.) akcijos, o tai rodo tam tikrus panikos ženklus investuotojų gretose. Vilniuje pardavėjų taip pat netrūko, o daugiausiai sandorių sudaryta „Grigeo Grigiškės“ (-1,92 proc.) akcijomis. Šiandien tikimės, kad pasikeitusios nuotaikos pasaulinėse rinkose lems tai, ,kad išpardavimo banga Baltijos biržose nuslūgs, o akcijų kainos pasuks aukštyn.
„City Service SE“ atliko visas įstatymuose nustatytas procedūras, būtinas akcijų išbraukimui iš Vilniaus biržos prekybos sąrašo ir vakar jai pateikė atitinkamą prašymą. Biržos valdyba, priimdama sprendimą dėl „City Service SE“ akcijų išbraukimo, nustatys datą, kada tai įvyks. Ši data negalės būti vėlesnė negu 6 mėnesiai nuo biržos valdybos sprendimo priėmimo dienos.
Pripažinta, kad praėjusių metų gruodį priimtas sprendimas iki 2017 m. kovo pratęsti plataus masto turto supirkimo programą ir reinvestuoti lėšas, gautas už suėjusio termino vertybinius popierius, tiek ilgai, kiek prireiks, buvo visiškai pagrįstas – tuo metu. Akcentuota, kad jau kovą vyksiančiame posėdyje, kai bus paskelbtos atnaujintos ekono! minių rodiklių prognozės, pinigų politikos kryptį bus būtina peržiūrėti ir iš naujo įvertinti.
ECB vertinimu, euro zonos ūkio plėtra, remiama vidaus vartojimo, turėtų tęstis toliau, tačiau ekonomikos vystymąsi galintys apriboti rizikos veiksniai (padidėjęs neapibrėžtumas dėl besivystančių šalių ūkio perspektyvų, nepastovumas finansų ir žaliavų rinkose, geopolitinė įtampa) pastaruoju metu vėl išaugo. Didžiausią galvos skausmą ECB kelia nepalanki kainų regione dinamika ir tai, kad pastebimai padidėjo koreliacija tarp esamos infliacijos (taigi ir naftos kainų) ir ilgo laikotarpio infliacijos lūkesčių. Tačiau tai, anot ECB vadovo, nėra pagrindas pasiduoti.
Iki ECB posėdžio aukščiau 1,09 JAV dolerio už eurą ribos besilaikęs EUR/USD kursas paskelbus apie pasirengimą veikti jau kitame posėdyje liuoktelėjo žemyn 1,3 proc. (šįryt 1 EUR: 1,083 USD). Senojo žemyno akcijų rinka sužaliavo – pagrindiniai indeksai kilo 2 proc. (EURO STOXX 50 +2,13 proc., Vokietijos DAX +1,94 proc.). Abiejose Atlanto pusėse (S&P 500 +0,52 proc.) indeksų vertę iškėlė 3 proc. pabrangusios energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos. „Brent“ rūšies nafta ketvirtadienį šoktelėjo 5 proc. – iki 29,25 JAV dolerio už barelį, o šįryt jau priartėjo prie 31 JAV dolerio už barelį (WTI vakar+4 proc.) Tokių naujienų fone savaitę optimistiškai palydės ir investuotojai Azijoje (09:30 Japonijos NIKKEI 225 +5,88 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,25 proc.).
Baltijos šalių biržose prekyba vakar vyko aktyviai (apyvarta 1,2 mln. eurų), tačiau investuotojai dar gyveno ankstesniųjų dienų nuotaikomis. Visų indeksų reikšmės sumažėjo (OMXV -0,35 proc., OMXT -1,27 procento), o aktyviausiai buvo parduodamos Estijos bendrovių akcijos. Tarp labiausiai smukusių verta paminėti „Silvano Fashion Group“ (-3,94 proc.) ir „Grindeks“ (-2,15 proc.), kurios didelę pajamų dalį gauna Rusijos rubliais. Pardavėjų spaudimo neatlaikė net ir ypač dideliu stabilumu pasižyminčios „Tallinna Vesi“ (-2,21 proc.) akcijos, o tai rodo tam tikrus panikos ženklus investuotojų gretose. Vilniuje pardavėjų taip pat netrūko, o daugiausiai sandorių sudaryta „Grigeo Grigiškės“ (-1,92 proc.) akcijomis. Šiandien tikimės, kad pasikeitusios nuotaikos pasaulinėse rinkose lems tai, ,kad išpardavimo banga Baltijos biržose nuslūgs, o akcijų kainos pasuks aukštyn.
„City Service SE“ atliko visas įstatymuose nustatytas procedūras, būtinas akcijų išbraukimui iš Vilniaus biržos prekybos sąrašo ir vakar jai pateikė atitinkamą prašymą. Biržos valdyba, priimdama sprendimą dėl „City Service SE“ akcijų išbraukimo, nustatys datą, kada tai įvyks. Ši data negalės būti vėlesnė negu 6 mėnesiai nuo biržos valdybos sprendimo priėmimo dienos.