versija spausdinimui
(0)
Po praėjusį ketvirtadienį vykusio Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdžio pasklidę lūkesčiai dėl artėjančio sprendimo plėsti pinigų politikos skatinamąją poziciją žaliai nuspalvino akcijų rinkas. Pagrindiniai Senojo žemyno akcijų indeksai pasistiebė antrą dieną iš eilės (EURO STOXX 50 +2,69 proc., Vokietijos DAX +1,99 proc., Prancūzijos CAC 40 +3,10 proc.).
Optimizmas penktadienį laikėsi ir kitapus Atlanto (S&P 500 +2,03 pro., NASDAQ +2,66 proc., DOW JONES +1,33 proc.). Indeksų vertę aukštyn iškėlė daugiau negu 4 proc. pabrangusios energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos. Naftos kaina demonstruoja neįtikėtinus viražus – nuo žemiausio taško praėjusį trečiadienį (27,88 JAV dolerio už barelį) „Brent“ rūšies naftos kaina jau atsispyrusi daugiau negu 15 procentų (šįryt 31,9 JAV dolerio už barelį). Saugios užuovėjos valiutos – Japonijos jena ir euras – atpigo JAV dolerio atžvilgiu (penktadienį USD/JPY +0,92 proc., EUR/USD -0,72 proc.). Sumažėjus paklausai, JAV iždo obligacijų pajamingumas šoktelėjo (2, 5 ir 10 m. trukmės obligacijų šįryt siekia atitinkamai 0,8812, 1,4941 ir 2,0589 proc.).
Akivaizdu, kad vieno iš didžiausių pasaulyje centrinių bankų pažadas imtis visų įmanomų priemonių atremti ekonomikos plėtrą ribojančių veiksnių poveikį į finansų rinkas įnešė nuo metų pradžios nematyto stabilumo. Investuotojų dėmesį centriniai bankai išlaikys ir šią savaitę. Jau rytoj į dviejų dienų posėdį rinksis Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komitetas (angl. FOMC). Nors neabejojama, kad šįkart sprendimas vėl kelti bazinę palūkanų normą priimtas nebus, posėdį lydinčiame pranešime bus ieškoma užuominų, ar keičiasi FED praėjusį gruodį pristatytas pinigų politikos griežtinimo planas. Rinkos dalyvių vertinimu, bazinė palūkanų norma dar 0,25 proc. punkto bus padidinta ne anksčiau kaip liepą.
Kaip ir tikėjomės penktadienio apžvalgoje, Baltijos šalių biržose visų indeksų reikšmės išaugo (OMXV +0,13 proc., OMXR +0,80 proc., OMXT +1,22 procento). Vis dėlto akcijų kainos ir toliau išlaiko tendenciją kilti arba kristi gerokai mažesniais dydžiais nei Vakarų Europoje, o tai, vyraujant dideliam neapibrėžtumui, yra investuotojams labai patrauklus bruožas. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios didžiausių Europos bendrovių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ sumažėjo net 7,5 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ smuko tik 2,07 procento.
Šią savaitę pirmosios bendrovės pradeda skelbti praėjusių metų veiklos rezultatus. Pirmoji rezultatą trečiadienį turėtų paskelbti „INVL Baltic Real Estate“. Kiek ankstyvas rezultatų skelbimas galėtų būti susietas su šiuo metu vykdomu viešuoju akcijų siūlymu, kurio metu bendrovė siekia pritraukti 11,50 mln. eurų patalpų „Vilnius vartų“ komplekse įsigijimui finansuoti. Penktadienį rezultatus planuoja paskelbti TEO LT ir „Tallinna Vesi“. Abi bendrovės pasižymi patrauklia dividendų mokėjimo politika, tačiau abi susiduria su skirtingais iššūkiais. Įgyvendinusi „Omnitel“ įsigijimą, TEO LT gali gerokai apkarpyti ateities dividendus dėl paimtos 150 mln. eurų paskolos įsigijimui įvykdyti. Kita vertus, „Tallinna Vesi“ vis dar yra užstrigusi teismuose su Talino savivaldybe dėl miestui taikomų tarifų dydžio.
Optimizmas penktadienį laikėsi ir kitapus Atlanto (S&P 500 +2,03 pro., NASDAQ +2,66 proc., DOW JONES +1,33 proc.). Indeksų vertę aukštyn iškėlė daugiau negu 4 proc. pabrangusios energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos. Naftos kaina demonstruoja neįtikėtinus viražus – nuo žemiausio taško praėjusį trečiadienį (27,88 JAV dolerio už barelį) „Brent“ rūšies naftos kaina jau atsispyrusi daugiau negu 15 procentų (šįryt 31,9 JAV dolerio už barelį). Saugios užuovėjos valiutos – Japonijos jena ir euras – atpigo JAV dolerio atžvilgiu (penktadienį USD/JPY +0,92 proc., EUR/USD -0,72 proc.). Sumažėjus paklausai, JAV iždo obligacijų pajamingumas šoktelėjo (2, 5 ir 10 m. trukmės obligacijų šįryt siekia atitinkamai 0,8812, 1,4941 ir 2,0589 proc.).
Akivaizdu, kad vieno iš didžiausių pasaulyje centrinių bankų pažadas imtis visų įmanomų priemonių atremti ekonomikos plėtrą ribojančių veiksnių poveikį į finansų rinkas įnešė nuo metų pradžios nematyto stabilumo. Investuotojų dėmesį centriniai bankai išlaikys ir šią savaitę. Jau rytoj į dviejų dienų posėdį rinksis Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komitetas (angl. FOMC). Nors neabejojama, kad šįkart sprendimas vėl kelti bazinę palūkanų normą priimtas nebus, posėdį lydinčiame pranešime bus ieškoma užuominų, ar keičiasi FED praėjusį gruodį pristatytas pinigų politikos griežtinimo planas. Rinkos dalyvių vertinimu, bazinė palūkanų norma dar 0,25 proc. punkto bus padidinta ne anksčiau kaip liepą.
Kaip ir tikėjomės penktadienio apžvalgoje, Baltijos šalių biržose visų indeksų reikšmės išaugo (OMXV +0,13 proc., OMXR +0,80 proc., OMXT +1,22 procento). Vis dėlto akcijų kainos ir toliau išlaiko tendenciją kilti arba kristi gerokai mažesniais dydžiais nei Vakarų Europoje, o tai, vyraujant dideliam neapibrėžtumui, yra investuotojams labai patrauklus bruožas. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios didžiausių Europos bendrovių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ sumažėjo net 7,5 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ smuko tik 2,07 procento.
Šią savaitę pirmosios bendrovės pradeda skelbti praėjusių metų veiklos rezultatus. Pirmoji rezultatą trečiadienį turėtų paskelbti „INVL Baltic Real Estate“. Kiek ankstyvas rezultatų skelbimas galėtų būti susietas su šiuo metu vykdomu viešuoju akcijų siūlymu, kurio metu bendrovė siekia pritraukti 11,50 mln. eurų patalpų „Vilnius vartų“ komplekse įsigijimui finansuoti. Penktadienį rezultatus planuoja paskelbti TEO LT ir „Tallinna Vesi“. Abi bendrovės pasižymi patrauklia dividendų mokėjimo politika, tačiau abi susiduria su skirtingais iššūkiais. Įgyvendinusi „Omnitel“ įsigijimą, TEO LT gali gerokai apkarpyti ateities dividendus dėl paimtos 150 mln. eurų paskolos įsigijimui įvykdyti. Kita vertus, „Tallinna Vesi“ vis dar yra užstrigusi teismuose su Talino savivaldybe dėl miestui taikomų tarifų dydžio.