versija spausdinimui
(0)
JAV Federalinės rezervų sistemos (angl. FED) atvirosios rinkos komitetas vakar, kaip ir buvo tikėtasi, paliko galioti 0,25-0,50 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Posėdį lydinčiame pranešime apibendrinta, kad sąlygos šalies darbo rinkoje toliau gerėjo, nors ūkio plėtra praėjusiais metais ir sulėtėjo. FED vertinimu, infliacija artimiausiu metu išliks žema, bet vidutiniu laikotarpiu, išnykus laikinam energetinių išteklių ir importuojamų prekių kainų sumažėjimo poveikiui ir toliau stiprėjant darbo rinkai, kilstelės iki tikslinio 2 proc. lygio.
Vis dėlto šįkart atsirado patikslinimas, kad FOMC atidžiai seka pasaulio mastu vykstančius ekonominius ir finansų rinkų pokyčius ir vertina jų galimą įtaką šalies darbo rinkai ir kainų lygiui bei ekonomikos plėtrą galinčių apriboti rizikos veiksnių balansui. Primename, kad dar gruodį FOMC laikėsi nuomonės, jog JAV ūkio gyvybingumą ir tolesnį darbo rinkos sąlygų gerėjimą galintys apriboti rizikos veiksniai jau yra subalansuoti. Kita vertus, pakartota, kad numatomas ekonominių sąlygų vystymasis užtikrins tik „laipsnišką“ tolesnį palūkanų normos didinimą. Taigi FED atkreipė dėmesį į jau mėnesį akcijų rinkose besitęsiantį išpardavimą ir, panašu, prieš tęsdamas palūkanų normalizavimo plano įgyvendinimą, kiek luktelės, tačiau neatrodo apsisprendęs jį jau keisti.
Iki FED sprendimo aukštyn stiebęsi pagrindiniai JAV akcijų indeksai jį paskelbus pasuko atgal (S&P 500 -1,09 proc., DOW JONES -1,38 proc., NASDAQ -2,18 proc.). Kita vertus, ūgtelėjus paklausai, JAV iždo obligacijų pajamingumas susitraukė (2 m. trukmės iki 0,833 proc.), o JAV doleris atpigo euro atžvilgiu (EUR/USD +0,21 proc. – iki 1,0893). Azijos akcijų rinkos dalyviai šįryt nusiteikę atsargiai (9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -0,71 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -2,92 procento). Vakar santūriai kilstelėję pagrindiniai Europos akcijų indeksai (EURO STOXX +0,35 proc.) šiandien gali ir neatsilaikyti iš Azijos ir JAV pučiantiems vėjams.
Baltijos šalių biržų indeksų reikšmės kilo kartu su Europa (OMXV +0,20 proc., OMXR +1,74 proc., OMXT +0,83 proc.), tačiau investuotojai buvo gana pasyvūs – pasiekta tik 400 tūkst. eurų apyvarta. Toliau brango „Klaipėdos naftos“ (+1,33 proc.) akcijos, rinkos dalyviams optimistiškai vertinant pasiūlytą dividendų politiką, kurioje siūloma kasmet išmokėti ne mažiau kaip 50 proc. grynojo pelno dividendais, kurių pajamingumas galėtų siekti apie 5 procentus. Tuo tarpu jau rytoj metinį veiklos rezultatą planuoja paskelbti TEO LT (-0,20 proc.). Įvertinus per metus uždirbtą grynąjį pelną bus galima paskaičiuoti, kokią maksimalią sumą bendrovė galėtų skirti dividendams, visgi nereikėtų pamiršti, kad jų dydis gali būti gerokai apkarpytas dėl praėjusiais metais įgyvendinto „Omnitel“ įsigijimo.
Rygos biržoje buvo jaučiamas sunkiai paaiškinamas optimizmo pliūpsnis. Smarkiai pabrango didžiųjų bendrovių akcijų kainos: „Latvijas kugnieciba“ (+4,90 proc.), „SAF Tehnika“ (+5,14 proc.) ir „Latvijas Balzams“ (+5,98 proc.). Jokių naujienų nebuvo skelbiama, todėl galima daryti prielaidą, kad pirkimai buvo spekuliacinio pobūdžio, rinkoje beieškant naujos sėkmės istorijos po investuotojams ypatingai palankaus „Ventspils naftos“ pasitraukimo iš biržos.
Vis dėlto šįkart atsirado patikslinimas, kad FOMC atidžiai seka pasaulio mastu vykstančius ekonominius ir finansų rinkų pokyčius ir vertina jų galimą įtaką šalies darbo rinkai ir kainų lygiui bei ekonomikos plėtrą galinčių apriboti rizikos veiksnių balansui. Primename, kad dar gruodį FOMC laikėsi nuomonės, jog JAV ūkio gyvybingumą ir tolesnį darbo rinkos sąlygų gerėjimą galintys apriboti rizikos veiksniai jau yra subalansuoti. Kita vertus, pakartota, kad numatomas ekonominių sąlygų vystymasis užtikrins tik „laipsnišką“ tolesnį palūkanų normos didinimą. Taigi FED atkreipė dėmesį į jau mėnesį akcijų rinkose besitęsiantį išpardavimą ir, panašu, prieš tęsdamas palūkanų normalizavimo plano įgyvendinimą, kiek luktelės, tačiau neatrodo apsisprendęs jį jau keisti.
Iki FED sprendimo aukštyn stiebęsi pagrindiniai JAV akcijų indeksai jį paskelbus pasuko atgal (S&P 500 -1,09 proc., DOW JONES -1,38 proc., NASDAQ -2,18 proc.). Kita vertus, ūgtelėjus paklausai, JAV iždo obligacijų pajamingumas susitraukė (2 m. trukmės iki 0,833 proc.), o JAV doleris atpigo euro atžvilgiu (EUR/USD +0,21 proc. – iki 1,0893). Azijos akcijų rinkos dalyviai šįryt nusiteikę atsargiai (9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -0,71 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -2,92 procento). Vakar santūriai kilstelėję pagrindiniai Europos akcijų indeksai (EURO STOXX +0,35 proc.) šiandien gali ir neatsilaikyti iš Azijos ir JAV pučiantiems vėjams.
Baltijos šalių biržų indeksų reikšmės kilo kartu su Europa (OMXV +0,20 proc., OMXR +1,74 proc., OMXT +0,83 proc.), tačiau investuotojai buvo gana pasyvūs – pasiekta tik 400 tūkst. eurų apyvarta. Toliau brango „Klaipėdos naftos“ (+1,33 proc.) akcijos, rinkos dalyviams optimistiškai vertinant pasiūlytą dividendų politiką, kurioje siūloma kasmet išmokėti ne mažiau kaip 50 proc. grynojo pelno dividendais, kurių pajamingumas galėtų siekti apie 5 procentus. Tuo tarpu jau rytoj metinį veiklos rezultatą planuoja paskelbti TEO LT (-0,20 proc.). Įvertinus per metus uždirbtą grynąjį pelną bus galima paskaičiuoti, kokią maksimalią sumą bendrovė galėtų skirti dividendams, visgi nereikėtų pamiršti, kad jų dydis gali būti gerokai apkarpytas dėl praėjusiais metais įgyvendinto „Omnitel“ įsigijimo.
Rygos biržoje buvo jaučiamas sunkiai paaiškinamas optimizmo pliūpsnis. Smarkiai pabrango didžiųjų bendrovių akcijų kainos: „Latvijas kugnieciba“ (+4,90 proc.), „SAF Tehnika“ (+5,14 proc.) ir „Latvijas Balzams“ (+5,98 proc.). Jokių naujienų nebuvo skelbiama, todėl galima daryti prielaidą, kad pirkimai buvo spekuliacinio pobūdžio, rinkoje beieškant naujos sėkmės istorijos po investuotojams ypatingai palankaus „Ventspils naftos“ pasitraukimo iš biržos.