versija spausdinimui
(1)
Prancūzijos Centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau pareiškė, jog Europos Centriniame banke nevyksta jokios diskusijos apie taip vadinamus „pinigus iš malūnsparnio“.
Jis griežtai paneigė, kad tokio pobūdžio diskusijos vyksta euro zonos Centriniame banke bei pabrėžė, kad toks sprendimas bendrai valiutos zonai yra visiškai nereikalingas.
„Negaiškime laiko dėl šio klausimo, kurio net nėra ant stalo“ - teigė Prancūzijos Centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau, kuris taip pat yra ir Europos Centrinio banko valdančiosios tarybos narys.
„Pinigai iš malūnsparnio yra nereikalingi ir aš būčiau prieš tokį sprendimą“ - pridėjo jis.
Kalbos apie tai, kad Europos Centrinis bankas kraštutiniu atveju siekdamas užtikrinti norimą infliacijos lygį gali griebtis kaip vadinamos „pinigų mėtymo iš malūnsparnio“ taktikos sklando jau kuris laikas, tačiau šio banko atstovai tokią galimybę nuolat neigia ir atmeta.
Priminsime, kad pagrindinis Europos Centrinio banko uždavinys yra užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje, t.y. de facto stabilų jų augimą. Tikslinis šio banko nustatytas metinės infliacijos lygis euro zonoje sudaro du procentus ir jau gan ilgą laiką nėra pasiekiamas. Pastaruoju metu bendroje valiutos zonoje fiksuojamas arba tik nedidelis vartotojų kainų indekso metinis prieaugis, arba netgi fiksuojamas kainų kritimas, t.y. defliacija.
Šiuo metu bazinė palūkanų norma euro zonoje sudaro lygiai nulį procentų, be to, kas mėnesį aktyvų supirkimui rinkoje Europos Centrinis bankas skiria po aštuoniasdešimt milijardų eurų.
Europos Centrinis bankas vis aktyviau euro zonoje bando atgaivinti kainų augimą, nes baiminasi, kad vartotojų kainų indekso kritimas, kurį pagrinde lėmė naftos ir kitų energijos išteklių pigimas, gali sukelti taip vadinamą antrinį efektą, t.y. paklausos, tikintis, kad kainos kris dar labiau, smukimą ir tuo pačiu algų kritimą. Žinoma, de facto švelnindamas pinigų politiką ir įgyvendindamas kiekybinį švelninimą tuo pačiu Centrinis bankas sumažino skolinimosi kaštus bei nuvertėja ir esamos skolos.
Jis griežtai paneigė, kad tokio pobūdžio diskusijos vyksta euro zonos Centriniame banke bei pabrėžė, kad toks sprendimas bendrai valiutos zonai yra visiškai nereikalingas.
„Negaiškime laiko dėl šio klausimo, kurio net nėra ant stalo“ - teigė Prancūzijos Centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau, kuris taip pat yra ir Europos Centrinio banko valdančiosios tarybos narys.
„Pinigai iš malūnsparnio yra nereikalingi ir aš būčiau prieš tokį sprendimą“ - pridėjo jis.
Kalbos apie tai, kad Europos Centrinis bankas kraštutiniu atveju siekdamas užtikrinti norimą infliacijos lygį gali griebtis kaip vadinamos „pinigų mėtymo iš malūnsparnio“ taktikos sklando jau kuris laikas, tačiau šio banko atstovai tokią galimybę nuolat neigia ir atmeta.
Priminsime, kad pagrindinis Europos Centrinio banko uždavinys yra užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje, t.y. de facto stabilų jų augimą. Tikslinis šio banko nustatytas metinės infliacijos lygis euro zonoje sudaro du procentus ir jau gan ilgą laiką nėra pasiekiamas. Pastaruoju metu bendroje valiutos zonoje fiksuojamas arba tik nedidelis vartotojų kainų indekso metinis prieaugis, arba netgi fiksuojamas kainų kritimas, t.y. defliacija.
Šiuo metu bazinė palūkanų norma euro zonoje sudaro lygiai nulį procentų, be to, kas mėnesį aktyvų supirkimui rinkoje Europos Centrinis bankas skiria po aštuoniasdešimt milijardų eurų.
Europos Centrinis bankas vis aktyviau euro zonoje bando atgaivinti kainų augimą, nes baiminasi, kad vartotojų kainų indekso kritimas, kurį pagrinde lėmė naftos ir kitų energijos išteklių pigimas, gali sukelti taip vadinamą antrinį efektą, t.y. paklausos, tikintis, kad kainos kris dar labiau, smukimą ir tuo pačiu algų kritimą. Žinoma, de facto švelnindamas pinigų politiką ir įgyvendindamas kiekybinį švelninimą tuo pačiu Centrinis bankas sumažino skolinimosi kaštus bei nuvertėja ir esamos skolos.