versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog kaip ir buvo laukta bei tikėtasi, jie nutarė palūkėti ir nekeisti savo šiuo metu vykdomos monetarinės politikos parametrų.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau išliks rekordinėse žemumose bei sudarys apvalų nulį.
Už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama palūkanų norma kuri sudarys 0,4 procento, tuo tarpu ribinio skolinimosi palūkanų norma taip pat išliko nepakeista bei sudarys 0,25 procento.
„Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad birželio aštuntą dieną Eurosistema pradės vykdyti pirkimus pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą. Birželio 22 dieną ji atliks ir pirmąją iš naujų tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Akivaizdu, jog nutarta dar palūkėti ir įvertinti kokį efektą atneš kovo mėnesį priimti sprendimai susiję su tuo, jog monetarinė politika euro zonoje buvo dar labiau sušvelninta, be to, kaip buvo pažymėta banko pranešime, šį mėnesį bus pradėtos įgyvendinti naujos papildomos priemonės apie kurias buvo pranešta po kovo mėnesį įvykusio posėdžio.
Prasidėjusios spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovas pristatė veiksmus, kuriuos jie pradės įgyvendinti šį mėnesį bei pažymėjo, jog jo vadovaujamas bankas ir toliau išlieka lankstus bei esant poreikiui koreguos savo vykdomą politiką tam, kad įvykdytų savo pagrindinį uždavinį, t.y. užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje.
Taip pat jis patvirtino, kad ir toliau iki kitų metų kovo mėnesio, arba jeigu prireiks ir ilgiau, aktyvų supirkimui rinkoje Centrinis bankas kas mėnesį skirs po aštuoniasdešimt milijardų eurų.
Paklaustas, ar euro zonoje mato taip vadinamąjį antrąjį defliacijos arba kainų mažėjimo efektą, Mario Draghi užtikrintai pareiškė, jog tokio dalyko neįžvelgia. Tuo pačiu jis pabrėžė, jog Centrinio banko veiksmai yra efektyvūs ir be jokios abejonės naudingi. Be to, reikia laiko, kol kovą priimti sprendimai pademonstruos visą poveikį.
Žurnalistui paklausus, ar Europos Centrinis bankas pasirengęs galimam Brexit, šio banko užtikrino, jog be jokios abejonės, kad taip.
Kalbant apie euro zonos makroekonomines prognozes, tai palyginus su kovo mėnesį buvusiomis, teigiama linkme buvo pakoreguotos tik šių metų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozės, o tiek 2017 metų, tiek 2018 metų išliko nepakeistos.
Šių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo kilstelta nuo 1,4 iki 1,6 procento, o dėl infliacijos, tai tikimąsi, jog ji bus dvigubai didesnė nei manyta kovą, t.y. sudarys 0,2 procento.
Per kitus metus euro zonos ekonomika turėtų paaugti 1,7 procento, o per 2018 metus irgi tiek pat, nors anksčiau laukta 1,8 procento augimo. Metinė infliacija turėtų siekti atitinkamai 1,3 ir 1,6 procento.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau išliks rekordinėse žemumose bei sudarys apvalų nulį.
Už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama palūkanų norma kuri sudarys 0,4 procento, tuo tarpu ribinio skolinimosi palūkanų norma taip pat išliko nepakeista bei sudarys 0,25 procento.
„Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad birželio aštuntą dieną Eurosistema pradės vykdyti pirkimus pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą. Birželio 22 dieną ji atliks ir pirmąją iš naujų tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Akivaizdu, jog nutarta dar palūkėti ir įvertinti kokį efektą atneš kovo mėnesį priimti sprendimai susiję su tuo, jog monetarinė politika euro zonoje buvo dar labiau sušvelninta, be to, kaip buvo pažymėta banko pranešime, šį mėnesį bus pradėtos įgyvendinti naujos papildomos priemonės apie kurias buvo pranešta po kovo mėnesį įvykusio posėdžio.
Prasidėjusios spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovas pristatė veiksmus, kuriuos jie pradės įgyvendinti šį mėnesį bei pažymėjo, jog jo vadovaujamas bankas ir toliau išlieka lankstus bei esant poreikiui koreguos savo vykdomą politiką tam, kad įvykdytų savo pagrindinį uždavinį, t.y. užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje.
Taip pat jis patvirtino, kad ir toliau iki kitų metų kovo mėnesio, arba jeigu prireiks ir ilgiau, aktyvų supirkimui rinkoje Centrinis bankas kas mėnesį skirs po aštuoniasdešimt milijardų eurų.
Paklaustas, ar euro zonoje mato taip vadinamąjį antrąjį defliacijos arba kainų mažėjimo efektą, Mario Draghi užtikrintai pareiškė, jog tokio dalyko neįžvelgia. Tuo pačiu jis pabrėžė, jog Centrinio banko veiksmai yra efektyvūs ir be jokios abejonės naudingi. Be to, reikia laiko, kol kovą priimti sprendimai pademonstruos visą poveikį.
Žurnalistui paklausus, ar Europos Centrinis bankas pasirengęs galimam Brexit, šio banko užtikrino, jog be jokios abejonės, kad taip.
Kalbant apie euro zonos makroekonomines prognozes, tai palyginus su kovo mėnesį buvusiomis, teigiama linkme buvo pakoreguotos tik šių metų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozės, o tiek 2017 metų, tiek 2018 metų išliko nepakeistos.
Šių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo kilstelta nuo 1,4 iki 1,6 procento, o dėl infliacijos, tai tikimąsi, jog ji bus dvigubai didesnė nei manyta kovą, t.y. sudarys 0,2 procento.
Per kitus metus euro zonos ekonomika turėtų paaugti 1,7 procento, o per 2018 metus irgi tiek pat, nors anksčiau laukta 1,8 procento augimo. Metinė infliacija turėtų siekti atitinkamai 1,3 ir 1,6 procento.