Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad gegužę, palyginus su ankstesniu mėnesiu, Europoje sumažėjo metinis defliacinis spaudimas, tuo tarpu mūsų šalyje metinė infliacija smuktelėjo net keturis kartus.
Metinis kainų nuosmukis per minimą laikotarpį euro zonoje sumažėjo nuo 0,2 iki 0,1 procento, kas atitiko ekonomistų lūkesčius. Europos sąjungoje šis rodiklis taip pat krito analogiškai, na o Lietuvoje metinė infliacija gegužę smuktelėjo nuo 0,8 iki 0,2 procento.
Prieš metus euro zonoje buvo fiksuojama, kad per metus vartotojų kainų indeksas paaugo 0,3 procento. Toks pats prieaugis buvo ir Europos sąjungoje, o mūsų šalyje tuomet užfiksuota, kad kainos nepakito.
Gegužę net šešiolikoje Europos sąjungos šalių buvo neigiama metinė infliacija, t.y. buvo fiksuojamas metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis, kuris didžiausias buvo Rumunijoje (3 procentai), Bulgarijoje (2,5 procento) bei Kipre, kur siekė 1,9 procento. Tuo tarpu didžiausias metinis kainų prieaugis buvo fiksuojamas Belgijoje (1,6 procento), Maltoje (1 procentas) iš Švedijoje, kur sudarė 0,8 procento.
Palyginus su balandžiu, metinė infliacija smuktelėjo devyniose Europos sąjungos šalyse, aštuoniose nepakito bei paaugo vienuolikoje.
Per pačią gegužę kainos euro zonoje pakilo 0,4 procento, Europos sąjungoje - 0,3 procento, o Lietuvoje nepakito. Vartotojų kainų indekso prieaugis per praėjusį mėnesį euro zonoje buvo didesnis nei laukta, nes ekonomistai prognozavo, jog jis sudarys vidutiniškai 0,3 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesį labiausiai kainos paaugo Kipre (1,3 procento), Maltoje (1,1 procento) bei Slovėnijoje, kur jos pakilo 0,8 procento. Tuo tarpu jos smuktelėjo Čekijoje (0,2 procento) bei Slovakijoje ir Suomijoje, kur susitraukė po 0,1 procento.
Pačioje euro zonoje per gegužės mėnesį labiausiai pabrango energijos ištekliai, kurių kainų prieaugis siekė net 1,7 procento. Paslaugų kainos ūgtelėjo 0,3 procento, maistas, alkoholis ir tabakas pabrango 0,2 procento, o tuo tarpu su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių kainos per mėnesį nepakito.
Atmetus maisto, alkoholio ir tabako bei energijos išteklių kainų pokyčius, taip vadinama bazinė infliacija euro zonoje siekė 0,2 procento.
Kalbant apie metinį kainų pokytį euro zonoje, tai gegužę remiantis Eurostat duomenimis metinis paslaugų kainų prieaugis padidėjo nuo 0,9 iki vieno procento, maisto, alkoholio ir tabako pakilo nuo 0,8 iki 0,9 procento, tuo tarpu su energijos ištekliais nesusijusių prekių kainų prieaugis nepakito bei sudarė 0,5 procento. Energijos išteklių metinis kainų nuosmukis sumažėjo nuo 8,7 iki 8,1 procento.
Atmetus energijos išteklių, bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija šioje zonoje paaugo nuo 0,7 iki 0,8 procento, kas atitiko lūkesčius, kai prieš metus ji sudarė 0,9 procento.
Metinis kainų nuosmukis per minimą laikotarpį euro zonoje sumažėjo nuo 0,2 iki 0,1 procento, kas atitiko ekonomistų lūkesčius. Europos sąjungoje šis rodiklis taip pat krito analogiškai, na o Lietuvoje metinė infliacija gegužę smuktelėjo nuo 0,8 iki 0,2 procento.
Prieš metus euro zonoje buvo fiksuojama, kad per metus vartotojų kainų indeksas paaugo 0,3 procento. Toks pats prieaugis buvo ir Europos sąjungoje, o mūsų šalyje tuomet užfiksuota, kad kainos nepakito.
Gegužę net šešiolikoje Europos sąjungos šalių buvo neigiama metinė infliacija, t.y. buvo fiksuojamas metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis, kuris didžiausias buvo Rumunijoje (3 procentai), Bulgarijoje (2,5 procento) bei Kipre, kur siekė 1,9 procento. Tuo tarpu didžiausias metinis kainų prieaugis buvo fiksuojamas Belgijoje (1,6 procento), Maltoje (1 procentas) iš Švedijoje, kur sudarė 0,8 procento.
Palyginus su balandžiu, metinė infliacija smuktelėjo devyniose Europos sąjungos šalyse, aštuoniose nepakito bei paaugo vienuolikoje.
Per pačią gegužę kainos euro zonoje pakilo 0,4 procento, Europos sąjungoje - 0,3 procento, o Lietuvoje nepakito. Vartotojų kainų indekso prieaugis per praėjusį mėnesį euro zonoje buvo didesnis nei laukta, nes ekonomistai prognozavo, jog jis sudarys vidutiniškai 0,3 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesį labiausiai kainos paaugo Kipre (1,3 procento), Maltoje (1,1 procento) bei Slovėnijoje, kur jos pakilo 0,8 procento. Tuo tarpu jos smuktelėjo Čekijoje (0,2 procento) bei Slovakijoje ir Suomijoje, kur susitraukė po 0,1 procento.
Pačioje euro zonoje per gegužės mėnesį labiausiai pabrango energijos ištekliai, kurių kainų prieaugis siekė net 1,7 procento. Paslaugų kainos ūgtelėjo 0,3 procento, maistas, alkoholis ir tabakas pabrango 0,2 procento, o tuo tarpu su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių kainos per mėnesį nepakito.
Atmetus maisto, alkoholio ir tabako bei energijos išteklių kainų pokyčius, taip vadinama bazinė infliacija euro zonoje siekė 0,2 procento.
Kalbant apie metinį kainų pokytį euro zonoje, tai gegužę remiantis Eurostat duomenimis metinis paslaugų kainų prieaugis padidėjo nuo 0,9 iki vieno procento, maisto, alkoholio ir tabako pakilo nuo 0,8 iki 0,9 procento, tuo tarpu su energijos ištekliais nesusijusių prekių kainų prieaugis nepakito bei sudarė 0,5 procento. Energijos išteklių metinis kainų nuosmukis sumažėjo nuo 8,7 iki 8,1 procento.
Atmetus energijos išteklių, bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija šioje zonoje paaugo nuo 0,7 iki 0,8 procento, kas atitiko lūkesčius, kai prieš metus ji sudarė 0,9 procento.