Po pirmadienio rekordų šiandien JAV akcijų indeksų ateities sandoriai jau rodo labiau pesimistiškas investuotojų nuotaikas.
Vakar visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai (S&P 500, Dow Jones ir Nasdaq) palypėjo į naujas rekordines aukštumas, o prie to nemažai prisidėjo stipriai išaugusi naftos kaina, kuri pakylėjo kartu ir žaliavų bei energetikos kompanijų akcijas. Taip pat reiktų pridėti, jog besibaigiantis įmonių antrojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas nudžiugino. Nors bendrovių pelnai ir krito, tačiau gerokai mažiau nei laukė analitikai. Be to, dalis jų jau ėmė prognozuoti pagaliau augsiančius pelnus trečią arba ketvirtą šių metų ketvirtį.
Deja, į Azijos prekybą neatkeliavo optimistiškos nuotaikos, o prie akcijų korekcijos bene labiausiai prisidėjo Japonija. Pasyvioje prekyboje antradienį investuotojai taip ir nesulaukė Japonijos centrinio banko ETF fondų pirkimo biržoje (įprastai jis tą daro per popietinę sesijos dalį), be to, jena stiprėjo praktiškai visų valiutų atžvilgiu, kas neigiamai veikia vietos eksportuotojus. Dalis rinkos dalyvių šiandienos jenos stiprėjimą dolerio atžvilgiu motyvuoja stop loss tipo pavedimais, kuomet investuotojai uždarinėja trumpas jenos pozicijas. Kita vertus, tikimybė, kad JAV centrinis bankas dar šiemet kels palūkanų normą jau nukrito žemiau 50%, tad patrauklumo doleriui tai tikrai nepriduoda.
Europoje didesnė dalis akcijų krenta. Pasirodę Vokietijos ZEW instituto rengiami rugpjūčio mėnesio Vokietijos ir euro zonos ekonomikos pasitikėjimo indeksai nuteikė dviprasmiškai. Nors abu indikavo optimizmą, tačiau euro zonos indekso atveju jis gerokai viršijo lūkesčius, o Vokietijos ekonomikos atveju - prasilenkta su prognozėmis. Tiesa, Vokietijos indeksas po liepos mėnesio neigiamos reikšmės išsikapstė į teigiamą teritoriją. Atskiras pranešimas parodė, jog pamažu ima spartėti infliacija Jungtinėje Karalystėje, o tą lemia silpnėjantis svaras. Dėl to santykinai brangsta ir importuojamos prekės.
Vakar Twitter Inc. akcijos išsiskyrė brangimu (apie 7%), kuomet Niujorko Times leidinyje pasirodė nepatvirtintas pranešimas, jog bendrovė derasi su Apple dėl savo programėlės įdiegimo į Apple TV. Jau anksčiau sklandė gandai žiniasklaidoje, jog Twitter taip pat siekia bendradarbiauti su Nacionaline amerikietiško futbolo lyga.
Kaip matoma milijardieriaus George Soros fondo antrojo ketvirčio ataskaitoje, šis investuotojas didino investicijas, kurios leidžia uždirbti iš JAV akcijų kritimo. Jis praktiškai padvigubino S&P 500 ETF fondo turimų put pasirinkimo sandorių (opcionų) skaičių. Taip pat matyti, jog buvo atsisakoma investicijų į auksą – parduota didelė dalis Barrick Gold Corp. bendrovės akcijų ir gerokai apkarpyta aukso ETF fondo pozicija.
Po pirmadienio naftos kainos šuolio šiandien investuotojai jau fiksuoja pelnus. Naftos ralį paskatino lūkesčiai, jog OPEC gali netrukus ryžtis riboti žaliavos pasiūlą. Rusija, nors ir nesanti OPEC narė, išreiškė pritarimą pasiūlos ribojimui ir norą kalbėtis su kitomis šalimis dėl galimų sprendimų. Saudo Arabija, kuri turi didžiausią įtaką OPEC, pareiškė rugsėjį ketinanti surengti neformalų susitikimą, kas iškart pakurstė investuotojų spekuliacijas šiuo klausimu. Mažosios naftos valstybės (Venesuela, Libija), žinoma, palaikytų pasiūlos ribojimo žingsnį. Beje, Tarptautinė energetikos agentūra taip pat ėmė prognozuoti, kad naftos rinka artimiausiu metu susibalansuos, t.y. nebeliks žaliavos pertekliaus.
Vakar visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai (S&P 500, Dow Jones ir Nasdaq) palypėjo į naujas rekordines aukštumas, o prie to nemažai prisidėjo stipriai išaugusi naftos kaina, kuri pakylėjo kartu ir žaliavų bei energetikos kompanijų akcijas. Taip pat reiktų pridėti, jog besibaigiantis įmonių antrojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas nudžiugino. Nors bendrovių pelnai ir krito, tačiau gerokai mažiau nei laukė analitikai. Be to, dalis jų jau ėmė prognozuoti pagaliau augsiančius pelnus trečią arba ketvirtą šių metų ketvirtį.
Deja, į Azijos prekybą neatkeliavo optimistiškos nuotaikos, o prie akcijų korekcijos bene labiausiai prisidėjo Japonija. Pasyvioje prekyboje antradienį investuotojai taip ir nesulaukė Japonijos centrinio banko ETF fondų pirkimo biržoje (įprastai jis tą daro per popietinę sesijos dalį), be to, jena stiprėjo praktiškai visų valiutų atžvilgiu, kas neigiamai veikia vietos eksportuotojus. Dalis rinkos dalyvių šiandienos jenos stiprėjimą dolerio atžvilgiu motyvuoja stop loss tipo pavedimais, kuomet investuotojai uždarinėja trumpas jenos pozicijas. Kita vertus, tikimybė, kad JAV centrinis bankas dar šiemet kels palūkanų normą jau nukrito žemiau 50%, tad patrauklumo doleriui tai tikrai nepriduoda.
Europoje didesnė dalis akcijų krenta. Pasirodę Vokietijos ZEW instituto rengiami rugpjūčio mėnesio Vokietijos ir euro zonos ekonomikos pasitikėjimo indeksai nuteikė dviprasmiškai. Nors abu indikavo optimizmą, tačiau euro zonos indekso atveju jis gerokai viršijo lūkesčius, o Vokietijos ekonomikos atveju - prasilenkta su prognozėmis. Tiesa, Vokietijos indeksas po liepos mėnesio neigiamos reikšmės išsikapstė į teigiamą teritoriją. Atskiras pranešimas parodė, jog pamažu ima spartėti infliacija Jungtinėje Karalystėje, o tą lemia silpnėjantis svaras. Dėl to santykinai brangsta ir importuojamos prekės.
Vakar Twitter Inc. akcijos išsiskyrė brangimu (apie 7%), kuomet Niujorko Times leidinyje pasirodė nepatvirtintas pranešimas, jog bendrovė derasi su Apple dėl savo programėlės įdiegimo į Apple TV. Jau anksčiau sklandė gandai žiniasklaidoje, jog Twitter taip pat siekia bendradarbiauti su Nacionaline amerikietiško futbolo lyga.
Kaip matoma milijardieriaus George Soros fondo antrojo ketvirčio ataskaitoje, šis investuotojas didino investicijas, kurios leidžia uždirbti iš JAV akcijų kritimo. Jis praktiškai padvigubino S&P 500 ETF fondo turimų put pasirinkimo sandorių (opcionų) skaičių. Taip pat matyti, jog buvo atsisakoma investicijų į auksą – parduota didelė dalis Barrick Gold Corp. bendrovės akcijų ir gerokai apkarpyta aukso ETF fondo pozicija.
Po pirmadienio naftos kainos šuolio šiandien investuotojai jau fiksuoja pelnus. Naftos ralį paskatino lūkesčiai, jog OPEC gali netrukus ryžtis riboti žaliavos pasiūlą. Rusija, nors ir nesanti OPEC narė, išreiškė pritarimą pasiūlos ribojimui ir norą kalbėtis su kitomis šalimis dėl galimų sprendimų. Saudo Arabija, kuri turi didžiausią įtaką OPEC, pareiškė rugsėjį ketinanti surengti neformalų susitikimą, kas iškart pakurstė investuotojų spekuliacijas šiuo klausimu. Mažosios naftos valstybės (Venesuela, Libija), žinoma, palaikytų pasiūlos ribojimo žingsnį. Beje, Tarptautinė energetikos agentūra taip pat ėmė prognozuoti, kad naftos rinka artimiausiu metu susibalansuos, t.y. nebeliks žaliavos pertekliaus.