versija spausdinimui
(0)
Naują savaitę JAV akcijos pradeda nusiteikusios negatyviai, o tą daugiausia lemia krentanti naftos kaina, kuri smukdo energetikos sektoriaus akcijas.
Penktadienį JAV akcijos nežymiai koregavosi, daliai investuotojų patikint, kad JAV centrinis bankas (FED) jau rugsėjį gali kilstelti palūkanas. Kylantis JAV obligacijų pajamingumas ir krentančios aukso kainos būtent tai ir atspindi. Tiesa, bendros nuotaikos rinkoje išsilaiko gana pozityvios ir, pavyzdžiui, Nasdaq indeksas sugebėjo fiksuoti aštuntą iš eilės pakilimo savaitę. Aktyvumas vis dar išsilaiko vasariškai žemas, be to, investuotojai lūkuriuoja aiškesnių signalų iš FED‘o, o artimiausia tam proga bus penktadienį prasidėsianti tarptautinė konferencija JAV, kur rinksis valstybių centrinių bankų atstovai.
Azijoje akcijos aiškesnės krypties neįgavo, nors, reikia pripažinti, buvo žvalgomasi į JAV, tad neigiamos penktadienio nuotaikos buvo juntamos ir kitoje vandenyno pusėje. Rytoj investuotojai turėtų sulaukti Japonijos centrinio banko vadovo Haruhiko Kuroda kalbos, kurioje jis turėtų kiek išsamiau pakomentuoti vienam laikraščiui išsakytas mintis, kad centrinis bankas turi erdvės palūkanų mažinimui. Savo ruožtu Kinijos statistikos departamento vadovas Sheng Songcheng pasisakė, jog mokesčių mažinimas ir deficitinis biudžetas būtų veiksmingesnės priemonės Kinijos ekonomikai skatinti nei palūkanų normų karpymas.
Dar ryte kilusios vėliau Europos akcijos apgręžė kryptį ir leidžiasi žemyn, o prie to daugiausiai prisideda energetikų akcijos, nes krenta nafta. Tiesa, apie 12% brangimu išsiskiria Šveicarijos Syngenta akcijos, kadangi didžiausia pasaulio pesticidų gamintoja gavo JAV priežiūros institucijos pritarimą dėl 43 mlrd. dolerių vertės sandorio, kuriuo ChemChina pirktų Syngenta bendrovę. Tai gerokai padidina tikimybę, jog šis sandoris, dėl kurio įmonės susitarė dar vasarį, įvyks. Dėl savo plačios veiklos Syngenta turi gauti daugelio valstybių reguliatorių pritarimus dėl konkurencijos įstatymų. Žiniasklaida cituoja Bloomberg agentūros straipsnį, jog Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May yra nusiteikusi gerokai anksčiau nei daugelis mano inicijuoti 50-ą Lisabonos sutarties straipsnį dėl JK pasitraukimo iš ES. Anot agentūros, tai gali nutikti pirmoje 2017 m. pusėje (greičiausiai iki balandžio) prieš rinkimus Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Šią savaitę lauksime paskutinių bendrovių, skelbiančių savo naujausius ketvirtinius rezultatus. Antradienį išvysime Europos gamybos ir paslaugų sektorių pirkimo vadybininkų indeksus bei JAV naujų namų pardavimus. Savaitės viduryje naftos kainą veiks JAV atsargų lygis bei nenaujų namų pardavimai, o ketvirtadienį ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai bei, kaip visuomet, bedarbių paraiškos. Galiausiai savaitės pabaigoje pasirodys preliminarus JAV antrojo ketvirčio BVP ir prasidės tarptautinė centrinių bankų politikos formuotojų konferencija (vadinama angl. Jackson Hole). Čia ir bus artimiausia proga pamatyti FED vadovę Janet Yellen, stengiantis išgirsti daugiau apie artimiausius planus dėl bazinių palūkanų.
Reikia pripažinti, kad ne tik rinkos dalyviai niekaip nesutaria, ar FED artimiausiu metu kels palūkanas, tačiau patys politikos formuotojai, kaip rodė paskutinio susitikimo protokolas, praktiškai yra pasidalinę į panašias dvi stovyklas. Viena vertus, infliacija išlieka žema, o ekonomikos pranešimai gana prieštaringi, tad rugsėjį kelti palūkanų normą yra gana ankstyva. Kita vertus, FED‘as jaučia spaudimą iš rinkos, nes iš pradžių buvo žadėti keturi palūkanų kėlimai 2016 metais, vėliau – du, o galiausiai – galbūt apskritai vienas. Toks prarandamas rinkos pasitikėjimas verčia dalį narių kalbėti griežtesniu tonu. Praėjusios savaitės pradžioje apie palūkanų kėlimą jau rugsėjo mėnesį užsiminė Niujorko centrinio banko vadovas, o sekmadienį FED‘o vicepirmininkas Stanley Fischer pridėjo, kad nors ilgalaikis JAV augimas jam kelia nerimo, tačiau trumpuoju laikotarpiu jis yra optimistas, kadangi infliacija greit gali būti netoli 2% tikslinės ribos, o artimiausiais ketvirčiais ir BVP augimas turėtų spartėti.
Šiandien naftos kaina leidžiasi žemyn. Viena to priežasčių yra penktadienį pasirodžiusi Baker Hughes ataskaita, kuri parodė, kad per savaitę JAV aktyvių naftos platformų skaičius ūgtelėjo 10 iki 406. Ši ataskaita investuotojų stebima todėl, kad iš jos sprendžiama dėl rinkos aktyvumo. Nors aktyvių platformų skaičius šiuo metu nė iš tolo neprilygsta 2014 m. spaliui, kuomet veikė virš 1600 platformų, tačiau per paskutinius tris mėnesius platformų skaičius ūgtelėjo beveik 30%. Tai rodo, kad į pastarojo meto naftos kainos augimą reaguojama išties lanksčiai.
Penktadienį JAV akcijos nežymiai koregavosi, daliai investuotojų patikint, kad JAV centrinis bankas (FED) jau rugsėjį gali kilstelti palūkanas. Kylantis JAV obligacijų pajamingumas ir krentančios aukso kainos būtent tai ir atspindi. Tiesa, bendros nuotaikos rinkoje išsilaiko gana pozityvios ir, pavyzdžiui, Nasdaq indeksas sugebėjo fiksuoti aštuntą iš eilės pakilimo savaitę. Aktyvumas vis dar išsilaiko vasariškai žemas, be to, investuotojai lūkuriuoja aiškesnių signalų iš FED‘o, o artimiausia tam proga bus penktadienį prasidėsianti tarptautinė konferencija JAV, kur rinksis valstybių centrinių bankų atstovai.
Azijoje akcijos aiškesnės krypties neįgavo, nors, reikia pripažinti, buvo žvalgomasi į JAV, tad neigiamos penktadienio nuotaikos buvo juntamos ir kitoje vandenyno pusėje. Rytoj investuotojai turėtų sulaukti Japonijos centrinio banko vadovo Haruhiko Kuroda kalbos, kurioje jis turėtų kiek išsamiau pakomentuoti vienam laikraščiui išsakytas mintis, kad centrinis bankas turi erdvės palūkanų mažinimui. Savo ruožtu Kinijos statistikos departamento vadovas Sheng Songcheng pasisakė, jog mokesčių mažinimas ir deficitinis biudžetas būtų veiksmingesnės priemonės Kinijos ekonomikai skatinti nei palūkanų normų karpymas.
Dar ryte kilusios vėliau Europos akcijos apgręžė kryptį ir leidžiasi žemyn, o prie to daugiausiai prisideda energetikų akcijos, nes krenta nafta. Tiesa, apie 12% brangimu išsiskiria Šveicarijos Syngenta akcijos, kadangi didžiausia pasaulio pesticidų gamintoja gavo JAV priežiūros institucijos pritarimą dėl 43 mlrd. dolerių vertės sandorio, kuriuo ChemChina pirktų Syngenta bendrovę. Tai gerokai padidina tikimybę, jog šis sandoris, dėl kurio įmonės susitarė dar vasarį, įvyks. Dėl savo plačios veiklos Syngenta turi gauti daugelio valstybių reguliatorių pritarimus dėl konkurencijos įstatymų. Žiniasklaida cituoja Bloomberg agentūros straipsnį, jog Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May yra nusiteikusi gerokai anksčiau nei daugelis mano inicijuoti 50-ą Lisabonos sutarties straipsnį dėl JK pasitraukimo iš ES. Anot agentūros, tai gali nutikti pirmoje 2017 m. pusėje (greičiausiai iki balandžio) prieš rinkimus Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Šią savaitę lauksime paskutinių bendrovių, skelbiančių savo naujausius ketvirtinius rezultatus. Antradienį išvysime Europos gamybos ir paslaugų sektorių pirkimo vadybininkų indeksus bei JAV naujų namų pardavimus. Savaitės viduryje naftos kainą veiks JAV atsargų lygis bei nenaujų namų pardavimai, o ketvirtadienį ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai bei, kaip visuomet, bedarbių paraiškos. Galiausiai savaitės pabaigoje pasirodys preliminarus JAV antrojo ketvirčio BVP ir prasidės tarptautinė centrinių bankų politikos formuotojų konferencija (vadinama angl. Jackson Hole). Čia ir bus artimiausia proga pamatyti FED vadovę Janet Yellen, stengiantis išgirsti daugiau apie artimiausius planus dėl bazinių palūkanų.
Reikia pripažinti, kad ne tik rinkos dalyviai niekaip nesutaria, ar FED artimiausiu metu kels palūkanas, tačiau patys politikos formuotojai, kaip rodė paskutinio susitikimo protokolas, praktiškai yra pasidalinę į panašias dvi stovyklas. Viena vertus, infliacija išlieka žema, o ekonomikos pranešimai gana prieštaringi, tad rugsėjį kelti palūkanų normą yra gana ankstyva. Kita vertus, FED‘as jaučia spaudimą iš rinkos, nes iš pradžių buvo žadėti keturi palūkanų kėlimai 2016 metais, vėliau – du, o galiausiai – galbūt apskritai vienas. Toks prarandamas rinkos pasitikėjimas verčia dalį narių kalbėti griežtesniu tonu. Praėjusios savaitės pradžioje apie palūkanų kėlimą jau rugsėjo mėnesį užsiminė Niujorko centrinio banko vadovas, o sekmadienį FED‘o vicepirmininkas Stanley Fischer pridėjo, kad nors ilgalaikis JAV augimas jam kelia nerimo, tačiau trumpuoju laikotarpiu jis yra optimistas, kadangi infliacija greit gali būti netoli 2% tikslinės ribos, o artimiausiais ketvirčiais ir BVP augimas turėtų spartėti.
Šiandien naftos kaina leidžiasi žemyn. Viena to priežasčių yra penktadienį pasirodžiusi Baker Hughes ataskaita, kuri parodė, kad per savaitę JAV aktyvių naftos platformų skaičius ūgtelėjo 10 iki 406. Ši ataskaita investuotojų stebima todėl, kad iš jos sprendžiama dėl rinkos aktyvumo. Nors aktyvių platformų skaičius šiuo metu nė iš tolo neprilygsta 2014 m. spaliui, kuomet veikė virš 1600 platformų, tačiau per paskutinius tris mėnesius platformų skaičius ūgtelėjo beveik 30%. Tai rodo, kad į pastarojo meto naftos kainos augimą reaguojama išties lanksčiai.