versija spausdinimui
(0)
Nors investuotojai ir nėra linkę stipriau rizikuoti, šiandien JAV akcijų indeksų ateities sandorių kainos stiebiasi į viršų.
Pirmadienį JAV akcijos pabaigė pasyvią sesiją mažai pakitusios ir visą prekybą indeksai judėjo siaurame intervale. Nors Dow Jones ir S&P 500 indeksai kiek smuktelėjo, Nasdaq indeksas sugebėjo fiksuoti švelnų pakilimą. Prie nuosmukio daugiausia prisidėjo naftos ir dujų kompanijos, kadangi žaliavas žemyn tempė pigusi nafta. Pastarojo meto naftos šuolį galima vadinti itin spekuliatyviu, todėl investuotojai fiksuoja pelnu, pasitaikius menkiausia progai. Savo ruožtu neaktyvumą lemia ir rinkos dalyvių lūkuriavimas penktadienio, kuomet JAV prasidės centrinių bankų politikos formuotojų konferencija, kurios metu tikimasi sulaukti FED vadovės Janet Yellen pasisakymų dėl palūkanų kėlimo perspektyvų. Ateities sandoriai indikuoja, kad rinka mato 18% tikimybę, jog palūkanų norma bus pakelta rugsėjį ir 43%, kad gruodį.
Azijoje akcijų kursai mažai pakito, fiksuoti minimalūs judesiai į vieną ar kitą pusę. Kadangi vis daugiau investuotojų nesitiki FED palūkanų kėlimo rugsėjį, doleris pinga, o automatiškai stiprėjanti jena vėl ima kelti galvos skausmą Japonijos eksportuotojams (pavyzdžiui, Honda Motor akcijos krito apie 2%), nes taip mažėja jų konkurencingumas.
Europoje akcijos nusidažė žaliai, indeksai kyla iki 1%. Gana teigiamai investuotojus nuteikė pasirodę euro zonos gamybos ir paslaugų sektorių pirkimo vadybininkų indeksai, abu viršiję 50 punktų ribą, kuri atskiria susitraukimą nuo plėtros, ir praktiškai atitikę analitikų prognozes. Kiek anksčiau pasirodė ir analogiški atskirai Vokietijos ir Prancūzijos indeksai. Vokietijoje tiek paslaugų, tiek ir gamybos sektoriai indikavo plėtrą (paslaugų sektoriaus augimas, tiesa, kiek nepateisino lūkesčių), tačiau Prancūzijos atveju gamybos sektorius traukėsi net daugiau nei laukta, indeksui pažymėjus 48,5 punktus, kai prognozuota 49,1. Džiugu bent tai, kad Prancūzijos paslaugų sektoriaus indeksas gerokai viršijo lūkesčius – fiksuota 52,0, o tikėtasi tik 50,6.
Investuotojams fiksuojant pelnus, naftos kaina pastaruoju metu ėmė stipriai smukti žemyn, nors dar praėjusią savaitę nemenką jos šuolį išprovokavo lūkesčiai, jog neformalaus susitikimo metu rugsėjį OPEC susitars dėl išgavimo apimčių karpymo. Visgi dauguma supranta, kad svarbiausia šiuo metu būtų rasti sprendimą Saudo Arabijai ir Iranui, kas kol kas, panašu, neturi daug perspektyvos. Taip pat naftos pigimą skatina prognozės, jog žaliavos pasiūla didės Irake ir Nigerijoje. Irake naftos eksportas gali didėti apie 5% (150 000 barelių per dieną) jau netrukus, kadangi turėtų sėkmingai susitarti trys naftos išgavimo platformos Irako Šiaurėje su kurdų Vyriausybe, kuri kontroliuoja vamzdynus. Tuo tarpu Nigerijoje Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimo (NDIJ) kovotojai paskelbė, jog nustoja atakuoti naftos infrastuktūros objektus, kurie priklauso užsieniečiams, nes derybos su vyriausybe vyksta sėkmingai. Pastaraisiais mėnesiais Nigerijoje dėl tokių išpuolių naftos išgavimas smuko 40 000 barelių ir liepą pasiekė 1,52 milijonų barelių per dieną lygį. Jei derybos vyks sklandžiai jau artimiausiomis dienomis žadama padidinti išgavimą bent keliais tūkstančiais barelių. Tai itin svarbu Nigerijai, kurios apie 70% biudžeto įplaukų sudaro naftos pardavimo pajamos.
Pirmadienį JAV akcijos pabaigė pasyvią sesiją mažai pakitusios ir visą prekybą indeksai judėjo siaurame intervale. Nors Dow Jones ir S&P 500 indeksai kiek smuktelėjo, Nasdaq indeksas sugebėjo fiksuoti švelnų pakilimą. Prie nuosmukio daugiausia prisidėjo naftos ir dujų kompanijos, kadangi žaliavas žemyn tempė pigusi nafta. Pastarojo meto naftos šuolį galima vadinti itin spekuliatyviu, todėl investuotojai fiksuoja pelnu, pasitaikius menkiausia progai. Savo ruožtu neaktyvumą lemia ir rinkos dalyvių lūkuriavimas penktadienio, kuomet JAV prasidės centrinių bankų politikos formuotojų konferencija, kurios metu tikimasi sulaukti FED vadovės Janet Yellen pasisakymų dėl palūkanų kėlimo perspektyvų. Ateities sandoriai indikuoja, kad rinka mato 18% tikimybę, jog palūkanų norma bus pakelta rugsėjį ir 43%, kad gruodį.
Azijoje akcijų kursai mažai pakito, fiksuoti minimalūs judesiai į vieną ar kitą pusę. Kadangi vis daugiau investuotojų nesitiki FED palūkanų kėlimo rugsėjį, doleris pinga, o automatiškai stiprėjanti jena vėl ima kelti galvos skausmą Japonijos eksportuotojams (pavyzdžiui, Honda Motor akcijos krito apie 2%), nes taip mažėja jų konkurencingumas.
Europoje akcijos nusidažė žaliai, indeksai kyla iki 1%. Gana teigiamai investuotojus nuteikė pasirodę euro zonos gamybos ir paslaugų sektorių pirkimo vadybininkų indeksai, abu viršiję 50 punktų ribą, kuri atskiria susitraukimą nuo plėtros, ir praktiškai atitikę analitikų prognozes. Kiek anksčiau pasirodė ir analogiški atskirai Vokietijos ir Prancūzijos indeksai. Vokietijoje tiek paslaugų, tiek ir gamybos sektoriai indikavo plėtrą (paslaugų sektoriaus augimas, tiesa, kiek nepateisino lūkesčių), tačiau Prancūzijos atveju gamybos sektorius traukėsi net daugiau nei laukta, indeksui pažymėjus 48,5 punktus, kai prognozuota 49,1. Džiugu bent tai, kad Prancūzijos paslaugų sektoriaus indeksas gerokai viršijo lūkesčius – fiksuota 52,0, o tikėtasi tik 50,6.
Investuotojams fiksuojant pelnus, naftos kaina pastaruoju metu ėmė stipriai smukti žemyn, nors dar praėjusią savaitę nemenką jos šuolį išprovokavo lūkesčiai, jog neformalaus susitikimo metu rugsėjį OPEC susitars dėl išgavimo apimčių karpymo. Visgi dauguma supranta, kad svarbiausia šiuo metu būtų rasti sprendimą Saudo Arabijai ir Iranui, kas kol kas, panašu, neturi daug perspektyvos. Taip pat naftos pigimą skatina prognozės, jog žaliavos pasiūla didės Irake ir Nigerijoje. Irake naftos eksportas gali didėti apie 5% (150 000 barelių per dieną) jau netrukus, kadangi turėtų sėkmingai susitarti trys naftos išgavimo platformos Irako Šiaurėje su kurdų Vyriausybe, kuri kontroliuoja vamzdynus. Tuo tarpu Nigerijoje Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimo (NDIJ) kovotojai paskelbė, jog nustoja atakuoti naftos infrastuktūros objektus, kurie priklauso užsieniečiams, nes derybos su vyriausybe vyksta sėkmingai. Pastaraisiais mėnesiais Nigerijoje dėl tokių išpuolių naftos išgavimas smuko 40 000 barelių ir liepą pasiekė 1,52 milijonų barelių per dieną lygį. Jei derybos vyks sklandžiai jau artimiausiomis dienomis žadama padidinti išgavimą bent keliais tūkstančiais barelių. Tai itin svarbu Nigerijai, kurios apie 70% biudžeto įplaukų sudaro naftos pardavimo pajamos.