versija spausdinimui
(0)
Per antrą šių metų vasaros mėnesį, palyginus su birželiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės lygis išliko nepakitęs, tuo tarpu mūsų šalyje šis rodiklis remiantis Eurostat duomenimis padidėjo.
Liepą euro zonoje bedarbystė siekė 10,1 procentą ir buvo žemiausia nuo pat 2011 metų liepos mėnesio. Ekonomistai tikėjosi, jog šis rodiklis kiek pasikoreguos iki dešimties procentų.
Europos sąjungoje ji irgi nepakito bei ir toliau sudaro 8,6 procento. Tai žemiausias lygis nuo pat 2009 metų kovo mėnesio. Lietuvoje bedarbystė per liepą pakilo nuo 8,4 iki 8,8 procento.
Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje bedarbystė siekė 10,8 procento, Europos sąjungoje - 9,4 procento, o mūsų šalyje sudarė 9,2 procento.
Liepos mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 21.063 milijonai žmonių, iš kurių 16.307 milijonai euro zonoje. Tuo tarpu Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 130 tūkstančių. Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento duomenimis, per mėnesį bedarbių euro zonoje sumažėjo 43 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 29 tūkstančiais, o mūsų šalyje priešingai, t.y. paaugo šešiais tūkstančiais.
Per metus bedarbių euro zonoje sumažėjo 1.034 milijonais žmonių, Europos sąjungoje - 1.688 milijonais, tuo tarpu Lietuvoje krito keturiais tūkstančiais asmenų.
Tarp Europos sąjungos šalių liepą mažiausia bedarbystė buvo Maltoje (3,9 procento) bei Čekijoje ir Vokietijoje, kur sudarė po 4,2 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (23,5 procento) ir Ispanijoje, kur siekia 19,6 procento.
Per metus net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, Danijoje ji nepakito, tuo tarpu padidėjo Estijoje (nuo 6,1 iki 7 procentų), Austrijoje (nuo 5,7 iki 6 procentų) bei Belgijoje, kur pakilo nuo 8,1 iki 8,3 procento. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo Kipre (nuo 15 iki 11,6 procento), Kroatijoje (nuo 16,5 iki 13,2 procento), o Ispanijoje krito nuo 21,9 iki 19,6 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai euro zonoje liepą jis siekė 21,1 procento, t.y. buvo toks pats kaip birželį. Europos sąjungoje šis rodiklis irgi nepakito ir sudarė 18,8 procento, tuo tarpu Lietuvoje paaugo nuo 16,2 iki 16,5 procento. Prieš metus bedarbystė lygis jaunimo tarpe euro zonoje siekė 22,1 procento, Europos sąjungoje - 20,2 procento, o mūsų šalyje buvo toks pats.
Per antrąjį šių metų vasaros mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Maltoje (7,1 procento) ir Vokietijoje (7,2 procento), o didžiausia Graikijoje (50,3 procento), Ispanijoje (43,9 procento) bei Italijoje, kur siekė 39,2 procento.
Liepą euro zonoje bedarbystė siekė 10,1 procentą ir buvo žemiausia nuo pat 2011 metų liepos mėnesio. Ekonomistai tikėjosi, jog šis rodiklis kiek pasikoreguos iki dešimties procentų.
Europos sąjungoje ji irgi nepakito bei ir toliau sudaro 8,6 procento. Tai žemiausias lygis nuo pat 2009 metų kovo mėnesio. Lietuvoje bedarbystė per liepą pakilo nuo 8,4 iki 8,8 procento.
Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje bedarbystė siekė 10,8 procento, Europos sąjungoje - 9,4 procento, o mūsų šalyje sudarė 9,2 procento.
Liepos mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 21.063 milijonai žmonių, iš kurių 16.307 milijonai euro zonoje. Tuo tarpu Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 130 tūkstančių. Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento duomenimis, per mėnesį bedarbių euro zonoje sumažėjo 43 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 29 tūkstančiais, o mūsų šalyje priešingai, t.y. paaugo šešiais tūkstančiais.
Per metus bedarbių euro zonoje sumažėjo 1.034 milijonais žmonių, Europos sąjungoje - 1.688 milijonais, tuo tarpu Lietuvoje krito keturiais tūkstančiais asmenų.
Per metus net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, Danijoje ji nepakito, tuo tarpu padidėjo Estijoje (nuo 6,1 iki 7 procentų), Austrijoje (nuo 5,7 iki 6 procentų) bei Belgijoje, kur pakilo nuo 8,1 iki 8,3 procento. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo Kipre (nuo 15 iki 11,6 procento), Kroatijoje (nuo 16,5 iki 13,2 procento), o Ispanijoje krito nuo 21,9 iki 19,6 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai euro zonoje liepą jis siekė 21,1 procento, t.y. buvo toks pats kaip birželį. Europos sąjungoje šis rodiklis irgi nepakito ir sudarė 18,8 procento, tuo tarpu Lietuvoje paaugo nuo 16,2 iki 16,5 procento. Prieš metus bedarbystė lygis jaunimo tarpe euro zonoje siekė 22,1 procento, Europos sąjungoje - 20,2 procento, o mūsų šalyje buvo toks pats.
Per antrąjį šių metų vasaros mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Maltoje (7,1 procento) ir Vokietijoje (7,2 procento), o didžiausia Graikijoje (50,3 procento), Ispanijoje (43,9 procento) bei Italijoje, kur siekė 39,2 procento.