Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė naujausius duomenis apie padėtį Senojo žemyno darbo rinkoje. Paaiškėjo, jog bedarbystės lygis tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje išliko stabilus, na o Lietuvoje jis sumažėjo.
Pirmąjį rudens mėnesį bedarbystė euro zonoje, kaip ir buvo laukta, siekė dešimt procentų, kai prieš metus ji sudarė 10,6 procento. Tai žemiausias rodiklis nuo pat 2011 metų birželio mėnesio.
Bedarbystė Europos sąjungoje per rugsėjo mėnesį taip pat nepakito, tačiau per metus ji smuktelėjo nuo 9,2 iki 8,5 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų vasario mėnesio. Tuo tarpu mūsų šalyje ji per minimą mėnesį smuktelėjo nuo 8,6 iki 8,4 procento, kai prieš metus sudarė 8,9 procento.
Pirmąjį rudens mėnesį euro zonoje darbo neturėjo 16.181 milijonas žmonių, Europos sąjungoje - 20.789 milijonai, o Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 124 tūkstančius. Per mėnesį jų skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 150 tūkstančių, euro zonoje - 101 tūkstančiu, tuo tarpu mūsų šalyje krito trim tūkstančiais.
Per metus Europos sąjungoje darbo neturinčių žmonių sumažėjo 1.596 milijonais, iš kurių 905 tūkstančiais krito euro zonoje, o Lietuvoje sumažėjo penkiais tūkstančiais.
Rugsėjį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje, kur ji sudarė vos keturis procentus, bei Vokietijoje, kur ji siekė 4,1 procento. Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje (23,2 procento) ir Ispanijoje (19,3 procento).
Per metus net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, o padidėjo ji tik Estijoje (nuo 5,4 iki 7,6 procento), Austrijoje (nuo 5,7 iki 6,3 procento), Danijoje (nuo 6 iki 6,3 procento) bei Italijoje, kur pakilo nuo 11,4 iki 11,7 procento. Sparčiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį krito Kroatijoje (nuo 16,4 iki 12,6 procento), Kipre (14,3 iki 12 procentų) bei Ispanijoje, kur sumažėjo nuo 21,4 iki 19,3 procento.
Jaunimo tarpe bedarbystė per rugsėjį euro zonoje smuktelėjo nuo 20,6 iki 20,3 procento, Europos sąjungoje - nuo 18,5 iki 18,2 procento, o Lietuvoje krito nuo 16,6 iki 16,2 procento. Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystės lygis jaunimo tarpe euro zonoje siekė 22,2 procento, Europos sąjungoje sudarė dvidešimt procentų, o mūsų šalyje - 15,2 procento.
Tarp atskirų Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe rugsėjį buvo Vokietijoje (6,8 procento), tuo tarpu didžiausia Graikijoje (42,7 procento), Ispanijoje (42,6 procento) bei Italijoje, kur ji siekė 37,1 procento.
Pirmąjį rudens mėnesį bedarbystė euro zonoje, kaip ir buvo laukta, siekė dešimt procentų, kai prieš metus ji sudarė 10,6 procento. Tai žemiausias rodiklis nuo pat 2011 metų birželio mėnesio.
Bedarbystė Europos sąjungoje per rugsėjo mėnesį taip pat nepakito, tačiau per metus ji smuktelėjo nuo 9,2 iki 8,5 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų vasario mėnesio. Tuo tarpu mūsų šalyje ji per minimą mėnesį smuktelėjo nuo 8,6 iki 8,4 procento, kai prieš metus sudarė 8,9 procento.
Pirmąjį rudens mėnesį euro zonoje darbo neturėjo 16.181 milijonas žmonių, Europos sąjungoje - 20.789 milijonai, o Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 124 tūkstančius. Per mėnesį jų skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 150 tūkstančių, euro zonoje - 101 tūkstančiu, tuo tarpu mūsų šalyje krito trim tūkstančiais.
Per metus Europos sąjungoje darbo neturinčių žmonių sumažėjo 1.596 milijonais, iš kurių 905 tūkstančiais krito euro zonoje, o Lietuvoje sumažėjo penkiais tūkstančiais.
Rugsėjį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje, kur ji sudarė vos keturis procentus, bei Vokietijoje, kur ji siekė 4,1 procento. Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje (23,2 procento) ir Ispanijoje (19,3 procento).
Per metus net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, o padidėjo ji tik Estijoje (nuo 5,4 iki 7,6 procento), Austrijoje (nuo 5,7 iki 6,3 procento), Danijoje (nuo 6 iki 6,3 procento) bei Italijoje, kur pakilo nuo 11,4 iki 11,7 procento. Sparčiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį krito Kroatijoje (nuo 16,4 iki 12,6 procento), Kipre (14,3 iki 12 procentų) bei Ispanijoje, kur sumažėjo nuo 21,4 iki 19,3 procento.
Jaunimo tarpe bedarbystė per rugsėjį euro zonoje smuktelėjo nuo 20,6 iki 20,3 procento, Europos sąjungoje - nuo 18,5 iki 18,2 procento, o Lietuvoje krito nuo 16,6 iki 16,2 procento. Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystės lygis jaunimo tarpe euro zonoje siekė 22,2 procento, Europos sąjungoje sudarė dvidešimt procentų, o mūsų šalyje - 15,2 procento.
Tarp atskirų Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe rugsėjį buvo Vokietijoje (6,8 procento), tuo tarpu didžiausia Graikijoje (42,7 procento), Ispanijoje (42,6 procento) bei Italijoje, kur ji siekė 37,1 procento.