versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė naujausius duomenis apie padėtį Europos darbo rinkoje. Paaiškėjo, jog euro zonoje bedarbystė nepakito, Europos sąjungoje sumažėjo, na o mūsų šalyje šis rodiklis ūgtelėjo.
Lapkritį bedarbystė euro zonoje siekė 9,8 procento bei atitiko ekonomistų lūkesčius. Tai žemiausias rodiklis nuo pat 2009 metų liepos. Europos sąjungoje ji per minimą mėnesį smuktelėjo nuo 8,4 iki 8,3 procento, arba iki 2009 metų vasarį buvusio lygio. Tuo tarpu mūsų šalyje buvo priešingai, t.y. bedarbystė ūgtelėjo nuo 7,6 iki 7,9 procento.
Prieš metus bedarbystė lygis euro zonoje sudarė 10,5 procento, Europos sąjungoje - 9 procentus, o Lietuvoje siekė 8,8 procento.
Lapkritį euro zonoje darbo neturėjo 15.898 mln. žmonių, o bendrai Europos sąjungoje buvo 20.429 milijonai bedarbių. Mūsų šalyje darbo neturėjo 117 tūkstančių asmenų. Per mėnesį bedarbių skaičius euro zonoje krito penkiolika tūkstančių, Europos sąjungoje - 41 tūkstančiu, o mūsų šalyje paaugo penkiais tūkstančiais.
Per metus bedarbių euro zonoje sumažėjo 972 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 1.552 mln. žmonių, o Lietuvoje krito dvyliką tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių per praėjusių metų vienuoliktą mėnesį mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje ir Vokietijoje, kur siekė atitinkamai 3,7 ir 4,1 procento. O didžiausia ji išliko Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (23,1 procento) ir Ispanijoje (19,2 procento).
Per metus net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė. Šis rodiklis paaugo tik Estijoje (nuo 6,3 iki 7,4 procento), Kipre (nuo 13,2 iki 14,2 procento), Danijoje (nuo 6,1 iki 6,5 procento) ir Italijoje, kur ūgtelėjo nuo 11,5 iki 11,9 procento. Labiausiai per metus bedarbystė susitraukė Kroatijoje, kur ji krito nuo 15,7 iki 11,4 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje per lapkritį šis rodiklis paaugo nuo 20,9 iki 21,2 procento, Europos sąjungoje ūgtelėjo nuo 18,7 iki 18,8 procento, o Lietuvoje - nuo 12,7 iki 12,8 procento. Prieš metus euro zonoje šis rodiklis sudarė 21,8 procento, Europos sąjungoje - 19,5 procento, o Lietuvoje siekė 13,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių lapkritį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (6,7 procento) bei Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (46,1 procento), Ispanijoje (44,4 procento) ir Italijoje, kur ji siekė 39,4 procento.
Lapkritį bedarbystė euro zonoje siekė 9,8 procento bei atitiko ekonomistų lūkesčius. Tai žemiausias rodiklis nuo pat 2009 metų liepos. Europos sąjungoje ji per minimą mėnesį smuktelėjo nuo 8,4 iki 8,3 procento, arba iki 2009 metų vasarį buvusio lygio. Tuo tarpu mūsų šalyje buvo priešingai, t.y. bedarbystė ūgtelėjo nuo 7,6 iki 7,9 procento.
Prieš metus bedarbystė lygis euro zonoje sudarė 10,5 procento, Europos sąjungoje - 9 procentus, o Lietuvoje siekė 8,8 procento.
Lapkritį euro zonoje darbo neturėjo 15.898 mln. žmonių, o bendrai Europos sąjungoje buvo 20.429 milijonai bedarbių. Mūsų šalyje darbo neturėjo 117 tūkstančių asmenų. Per mėnesį bedarbių skaičius euro zonoje krito penkiolika tūkstančių, Europos sąjungoje - 41 tūkstančiu, o mūsų šalyje paaugo penkiais tūkstančiais.
Per metus bedarbių euro zonoje sumažėjo 972 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 1.552 mln. žmonių, o Lietuvoje krito dvyliką tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių per praėjusių metų vienuoliktą mėnesį mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje ir Vokietijoje, kur siekė atitinkamai 3,7 ir 4,1 procento. O didžiausia ji išliko Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (23,1 procento) ir Ispanijoje (19,2 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje per lapkritį šis rodiklis paaugo nuo 20,9 iki 21,2 procento, Europos sąjungoje ūgtelėjo nuo 18,7 iki 18,8 procento, o Lietuvoje - nuo 12,7 iki 12,8 procento. Prieš metus euro zonoje šis rodiklis sudarė 21,8 procento, Europos sąjungoje - 19,5 procento, o Lietuvoje siekė 13,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių lapkritį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (6,7 procento) bei Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (46,1 procento), Ispanijoje (44,4 procento) ir Italijoje, kur ji siekė 39,4 procento.